Algimantas Laukaitis | kl.lt

Policininkai surengs protestą ir Kaune? 20

Policininkai surengs protestą ir Kaune? 20
Neadekvati reakcija

Žmonėms, renkantis į aikštę švęsti Nepriklausomybės dieną, penkiolika neuniformuotų policininkų lipniąja juosta užsiklijavo burnas. Rankose jie laikė plakatus, kad pareigūnai irgi turi teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kad profesinės sąjungos nėra blogis. Ant neštuvų jie nešė dėžę su užrašu "socialinis draugas".

Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia, kad po šios protesto akcijos sulaukė nemalonios reakcijos uždaroje policininkų grupėje socialiniame tinkle "Facebook".

"Toje grupėje yra keli tūkstančiai pareigūnų – nuo eilinio policininko iki vadovo. Dažniausiai komentuoja vadovai, pasipylė įžeidūs komentarai. Iš bendros nuotraukos išskirti protesto dalyviai su užklijuota burna ir dalijamasi tomis nuotraukomis. Išdavikais vadinami. Kokiu tikslu? Koks signalas siunčiamas eiliniams pareigūnams, kurie prisijungę toje grupėje?" – retoriškai klausė R.Katinienė.

Ji įsitikinusi, kad policijos vadovai aiškiai trukdo profsąjungoms. Tokia situacija rodo, kad nėra dialogo. "Matome, kad tai visiškai nesveika reakcija, nesveikas požiūris į kritiką. Tai jau ne tik signalas, kad kažkas negerai. Tai jau problema", – R.Katinienė užsiminė, kad padiskutavę su teisininkais nuspręs, ar kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovės, prieš piketą netoli aikštės stovėjo žvalgybiniai automobiliai. R.Katinienė neabejoja, kad informacija apie akcijos dalyvius jau renkama. Tačiau pati įvertino, kad tai teisiniais keliais sudėtinga patikrinti.

Tai jau ne tik signalas, kad kažkas negerai, tai jau problema.

Jaučia spaudimą

Policijos profsąjungos lyderė tiesiai rėžė. Jos vertinimu, per porą metų profsąjungos ir policijos vadovybės bendravimo lygis smuko iki stipriai apgailėtino. Jei ir anksčiau nebuvo sukurtas geras socialinis dialogas, iki tokio lygio nebuvo prieita, kad būtų įžeidinėjama, viešai cenzūruojama. Jos teigimu, anksčiau bendravimo tonas buvo išlaikomas, nes profsąjungos yra socialinis partneris, su kuriuo anksčiau ar vėliau tenka sėsti prie vieno stalo ir kalbėtis.

R.Katinienė patvirtino, kad per sekmadienį vykusią akciją paskelbtų planų rengti protestus prie kitų šalies miestų komisariatų neatsisakoma.

Profsąjungos vadovė kol kas neatskleidė, ar bus protestuojama prie Kauno vyriausiojo policijos komisariato.

"Kaune profesinių sąjungų nariai yra ignoruojami. Pretenzijas išsako nepatenkintųjų atstovai. Jiems taikomas mobingas, pasakoma tarp eilučių, apie profesines sąjungas atsiliepiama su nepagarba", – situaciją Kauno policijoje komentavo R.Katinienė.

Ji rėmėsi psichologų pastebėjimais. Esą jei žmogus jaučia, kad jam daromas spaudimas, kad yra didesnis dėmesys jo darbui, jo darbinei drausmei, vadinasi, taip ir yra – tas žmogus mobinguojamas.

"Mūsų vienam aktyviam nariui buvo pasakyta: "Tu per daug šneki, per daug dalijiesi informacija, per daug bendrauji su jaunais žmonėmis." Tai reiškia, kad tavo lojalumas negali būti įvertintas labai gerai. Kam policijos pareigūnas turi būti lojalus? Savo šaliai, piliečiui, teisės aktams ar vadovams", – pasipiktinimo neslėpė R.Katinienė.

Kaune dirbusi pareigūnė įsitikinusi, kad nuomonės gali nesutapti, tačiau bendravimas turi vykti oriai, neįžeidinėjant oponentų, be draudimų ir manipuliavimų.

Žlugdo profsąjungas?

R.Katinienė priminė dar vieną istoriją. Kauno policijos darbuotojų profesinė sąjungos vadovo Algimanto Laukaičio sūnus buvo nufilmuotas chuliganiškai vairuojantis. "Taip vairuojančiųjų keliuose yra daug. Tačiau nufilmuotas buvo būtent jis ir paviešintas su vardu bei pavarde ir dar pabrėžta, kad jis yra profesinės sąjungos pirmininko sūnus", – dėstė R.Katinienė.

Moteris paleido akmenį ir į A.Laukaičio daržą. Ją stebina kauniečio pozicija ginanti policijos reformą, kuriai kritikos negaili respublikinė policijos sandrauga. "Jis vienintelis visoje Lietuvoje pasisakė pakankamai palankiai apie reformą. Jis vienintelis naudojasi Kauno policijos skirtomis patalpomis profsąjungos veiklai. Man keistai atrodo A.Laukaičio vadovaujama profesinė sąjunga", – atviravo R.Katinienė.

Pareigūnė priminė ir Šiaulių policijos vadovo išsišokimą po profsąjungų iniciatyva viešinto filmo apie tai, kad atsiranda poreikis įvairių profesijų atstovams jungtis.

Pasak R.Katinienės, Šiaulių policijos vadovas Ramūnas Sarapas esą pareiškė, kad viešoje erdvėje profsąjungos tyčiojasi iš sąžiningai ir garbingai tarnaujančių policijos pareigūnų. Šis demaršas yra viešas visų dirbančių policijos pareigūnų dergimas, policijos vardo žeminimas ir visuomenės saugumo jausmo mažinimas. Politinė spekuliacija ir valstybės stabilumo griovimas."

"Vyksta veikla, kuria siekiama mažinti profesinės sąjungos narių skaičių, įtaką. Nuo pat pradžių, pradėjus vadovauti Linui Pernavui ir jo surinktai komandai siekiama sunaikinti profsąjungas. Ne kartą kalbėta ir Vidaus reikalų ministerijoje su Sauliaus Skvernelio komanda, su Prezidentės komanda apie profesinių sąjungų narių persekiojimą", – nueitus kelius minėjo R.Katinienė.

Pareigūnė rėmėsi ir asmenine patirtimi. Ji pasisakė, kad dirbdama Kauno policijoje ir eidama vadovo pareigas, išėjo iš darbo, nes kiekvieną kartą išsakius kritiką arba nepalankius pastebėjimus, sulaukdavau pastabų, nemalonios retorikos.
Policijos reforma: ne vien juodos spalvos 19

Policijos reforma: ne vien juodos spalvos 19
Teigiami pokyčiai

Paskutiniai komisariatai buvo sujungti praėjusių metų vasaros pabaigoje, kas ir laikyta policijos reformos pabaigtuvėmis. „Aš esu nuosaikesnis policijos reformos klausimu. Nesu nusistatęs kategoriškai. Reforma buvo sutikta labai priešiškai. Praktiškai 90 proc. pareigūnų buvo prieš ją. Nematau visko tik juodomis spalvomis. Aišku, man tai pat nepatinka, kai matau komisariatą su spyna ant durų, bet yra ir teigiama reformos pusė“, – mintimis praėjus beveik pusmečiui po reformos pabaigos dalinosi A.Laukaitis.

Vienu pagrindinių dalykų A.Laukaitis išskiria šalies žmonių saugumą. Buvęs pareigūnas neabejoja, kad dėl policijos vykdomos reformos šalies žmonių saugumas nesumažėjo. Pirmininkas išskyrė ir konkrečiai pareigūnus palietusią gerovę.

„Pakilo atlyginimai pareigūnams ir pagerėjo aprūpinimas. Turiu omenyje transportą, greičio matuoklius, policininkai aprūpinti elektrošokais, liemenėmis, ežiais ir kitomis priemonėmis. Visa tai yra kiekvienoje mašinoje, o anksčiau buvo kas penktoje“, – reformos pliusus mini A.Laukaitis.

Policijos departamentas skelbė, kad pertvarka leido sutaupyti ir didinti algas pareigūnams. Nuo 2017 metų liepos pirminės grandies policininkai gauna mažiausiai po 700 eurų, o vidurinės grandies pareigūnai – ne mažiau 850 eurų „į rankas“. Policija siekia, kad 2020 metais mažiausias pareigūnų darbo užmokestis siektų tūkstantį eurų.

Lietuvis yra kantrus žmogus – jam mokėk pinigus ir jis dirbs. Nieko nepadarysi – arba mažiau darbo ir mažesnis atlyginimai, arba daugiau darbo ir didesni atlyginimai.

Nespėjo įvertinti

Teigiama, kad po reformos išaugo gatvėse dirbančių pareigūnų skaičius. 2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200 ekipažų, o palaipsniui pereinant prie naujo veiklos modelio 2017-ais vienu metu reaguojančių ekipažų buvo daugiau nei 300.

Reformos siekiamybė kuo daugiau pareigūnų matyti gatvėse, kai kuriems tapo rimtu iššūkiu. „Įsivaizduokite, pareigūnas 20 metų dirbo kriminalistu, o jam pareiškė, kad nuo šiol jis eis patruliuoti. Jam šokas“, – reformos paliestųjų įspūdžiais dalinosi A.Laukaitis.

Pirmininkas svarsto, kad gal būt reforma galėjo turėti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. Galbūt pareigūnams būtų buvę lengviau turint daugiau laiko žmonėms suprasti, įvertinti, kai kuriems susitaikyti su didėsiančiu krūviu. „Reformas žmonėms reikia priimti ir ne taip staigiai daryti. Jei vykdant reformą būtų sumažėję ir popierinio darbo, kuris, deja, neišvengiamas, tai kritikos būtų žymiai mažiau“, – dėstė A.Laukaitis.

Pareigūnų atstovas rėmėsi pavyzdžiu: bylą teismui atiduoti reikia ne elektroninę, o popierinę. Ją reikia ne tik surašyti, o surinkti visus duomenis prie bylos. Užtrunka. Tai rodo, kad darbo krūvis nesumažėjo. Skaičiuojama, kad nuo reformos pradžioje sistemoje dirbusių 14 tūkst. pareigūnų sumažėjo iki maždaug 8 tūkst.

„Tai reiškia, kad krūvis padidėjo, bet už tai gauna didesnį atlyginimą. Lietuvis yra kantrus žmogus – jam mokėk pinigus ir jis dirbs. Nieko nepadarysi – arba mažiau darbo ir mažesnis atlyginimai, arba daugiau darbo ir didesni atlyginimai“, – nelengvą, bet skalsesnę pareigūnų duoną svėrė A.Laukaitis.

Daugiau pamokų

Nuo policijos reformos pradžios atsisakyta 70 pastatų visoje Lietuvoje. Policijos vadovybė teigia mokanti pareigūnus vykdyti naujas užduotis, geriau juos aprūpinanti reikalinga įranga. A.Laukaitis priminė neseniai nagrinėtą darbo ginčą, kuriame ir dėliojosi geras pareigūnų aprūpinimas ir mokėjimo stoka.

Pasak A.Laukaičio, patrulis, paėmęs greičio matuoklį, tikrino pravažiuojančių mašinų greitį. Visos viršijo leistiną greitį, tačiau patrulis jų nestabdė. Vadovybei užkliuvo patrulio elgesys nestabdyti mašinų. Patrulis argumentavo, kad dar tik mokosi šio darbo. Ginčą darbo komisija išsprendė patrulio naudai. Nutarta, kad pareigūnas turi būti apmokytas dirbti su greičio matuokliu ir tik tada išleidžiamas dirbti. A.Laukaitis atkreipė dėmesį, kad pylos gavo ir patrulis – pareigūnas privalo galvoti ką daro ir ar gali tai daryti.

Pasak pirmininko, dabar pareigūnai išskirstyti grupėmis ir visa grupė imasi vieno ir to paties darbo. Kai komanda gerai susižaidusi, kai vienas tyrėjas turi 5-6 žmonių grupę ir jie bendrai dirba tą darbą, tai jiems lengviau. Tačiau, kai liga ar mokslas ar dar kiti rūpesčiai dirbančiuosius grupėje sumažina, štai tada ir kyla sunkumų.

„Pareigūnų skaičius sistemoje išlieka diskutuotinas klausimas. Atlyginimus pareigūnams būtinai reikėjo pakelti, tačiau mažinant žmonių skaičių lazda gal perlenkta. Iš esmės viskas neblogai, bet reikėjo lėčiau ir rimčiau apmokyti pareigūnus“, – svarstė A.Laukaitis.

DAUGIAU