Į naują komisiją konkurso būdu išrinkti mokytojai, dirbantys mokyklose tautinės mažumos kalba, mokyklų vadovai, mokslininkai, savivaldybių švietimo padalinių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Tautinių mažumų bendrijų tarybos atstovai.

Konkursui buvo pateiktos 36 paraiškos, ministerijos komisija išrinko 23 narius. Kandidatus galėjo siūlyti organizacijos, jie galėjo siūlytis ir patys. Kandidatams keltas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, jie turėjo būti tautinių mažumų formalaus ar neformalaus švietimo bendruomenės nariai, mokslininkai, taip pat darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip dviejų metų patirtį tautinių mažumų švietimo srityje, tautinių mažumų jaunimo organizacijų, savivaldybių atstovai. Komisijos nariai savo pareigas atliks visuomeniniais pagrindais.

Tarp komisijos narių – dvi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentės: Irena Masoit ir Henrika Sokolovska; Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorė Kristina Rutkovska, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė Ela Kanaitė, Lietuvos graikų draugijos „Patrida“ pirmininkė Evelina Paulavičienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Tautinių mažumų bendrijų tarybos atstovai.

Komisijoje tai pat  – Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių atstovai, kelių darželių, mokyklų direktoriai, pedagogai, tarp jų – Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vadovė Ruth Reches, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktorė  Jelena Žurovska ir kiti.

A. Monkevičius kvietė komisiją „surasti ir pasiūlyti sprendimus“, kurie mažintų tautinių mažumų moksleivių pasiekimų atotrūkius, plėstų jų dalyvavimą neformaliojo vaikų švietimo veiklose.

Tautinių mažumų švietimo komisija yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Pagrindinis jos darbas – teikti pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo ir atlikti prieš metus Varšuvoje pasirašytos deklaracijos dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo įgyvendinimo plano stebėseną.

Į pirmą nuotolinį posėdį komisija turėtų rinktis trečiadienį.

Tuo metu Seimo opozicinių socialdemokratų atstovai ragina A. Monkevičių persvarstyti priimtus sprendimus.

„Vertindamas T. Daukanto kompetenciją, ilgametę darbo patirtį ministerijoje, pasiūliau jam atsisakyti kanclerio pareigų ir ateiti vadovauti departamentui. Tikiu, kad taip bus užtikrintas sėkmingas ministerijos padalinių veiklos tęstinumas“, – BNS pateiktame komentare sakė A. Monkevičius.

Jis teigė, kad departamentas, kuriam vadovauja T. Daukantas, veiklą pradėjo spalio 1 dieną, o rugsėjo 18-ąją jis pasirašė tą nustatantį įsakymą.

A. Monkevičiaus sakė pasiūlęs T. Daukantui užimti šio departamento vadovo pareigas po spalio 1 dienos, o konkurso neskelbė, nes rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, tačiau tiksliai, kodėl neieškojo vadovo, ministras neatsakė.

Vertindamas T. Daukanto kompetenciją, ilgametę darbo patirtį ministerijoje, pasiūliau jam atsisakyti kanclerio pareigų ir ateiti vadovauti departamentui.

„Sprendimas priimtas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, numatančia, kad laisvos pareigos įstaigos viduje gali būti siūlomos užimti tos pačios įstaigos darbuotojui, atitinkančiam kvalifikacinius reikalavimus. Tokiu atveju konkursas neskelbiamas“, – teigė švietimo ministras.

Teisės ir administravimo departamentui T. Daukantas vadovauja nuo lapkričio 24 dienos, tad nuo departamento veiklos pradžios iki jo paskyrimo praėjo beveik du mėnesiai.

T. Daukantas BNS teigė negalintis pasakyti, kodėl konkursas į departamento vadovo pareigas nebuvo paskelbtas.

Švietimo ministras sako, kad struktūriniai pakeitimai ministerijoje atlikti jo sprendimu.

„Pertvarkius ministerijos struktūrą, keli padaliniai buvo sujungti, kiti minėti apjungti į vieną departamentą. Buvo ir kitų ministerijos struktūros korekcijų. Visi struktūriniai pertvarkymai atliekami ministro sprendimu, tvirtinami ministro įsakymu“, – sakė A. Monkevičius.

Seimo opozicija ragina persvarstyti sprendimą

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad sprendimas dėl T. Daukanto įdarbinimo menkina valstybės tarnybą, todėl ragina ministerijos vadovybę tai „kuo greičiau“ persvarstyti.

„Nueinanti valdžia į valstybės tarnybą „kaišioja“ savo žmones, lig šiol užimančius politinio pasitikėjimo pareigas. Iš to, kas skelbiama, akivaizdu, kad ministerijoje specialiai šiam žmogui buvo sukurta vieta: ministerija net negali pasakyti, kada tas naujas departamentas sukurtas“, – teigia J. Sabatauskas.

„Visa tai diskredituoja valstybės tarnybą, kur dirba daug sąžiningų profesionalų, pasitikėjimą užsitarnavusių dėl savo kompetencijos. Ministerijos vadovybė turėtų kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sako jis.

J. Sabatauskas taip pat teigia „negerą nueinančios valdžios praktiką“, kai įdarbinami savi žmonės, matantis ir kitose ministerijose.

„Štai susisiekimo ministras ūmai paskyrė naują „Lietuvos geležinkelių“ valdybą. Toks ir panašus kadenciją baigusios valdžios elgesys tik mažina pasitikėjimą valstybe, nors „valstiečiai“ skelbia priešingai. Tai, kas ir kaip yra daroma – didžiulė nepagarba žmonėms, valstybei“, – sako socialdemokratas.

Švietimo ministerija aiškina, kad Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę politinio pasitikėjimo tarnautojui atkurti turėtą valstybės karjeros tarnautojo statusą ir užimti pareigas valstybės tarnyboje.

T. Daukantas kancleriu dirbo nuo 2016 metų ir šiuo metu laikinai atlieka šias funkcijas, kol paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė paskirs naują kanclerį. Ministerijų kancleriai yra politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Prieš tapdamas kancleriu T. Daukantas buvo valstybės karjeros tarnautojas ir 2003-2015 metais vadovavo ministerijos Teisės skyriui – dabartiniam Teisės ir administravimo departamento padaliniui.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius susitiko su sporto bendruomenės atstovais ir aptarė sportininkų rengimo sistemos tobulinimo, pasirengimo tarptautiniam varžybų sezonui ir kitus klausimus.  

Susitikime dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos paraolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentas Justinas Kinderis ir irkluotojas Mindaugas Griškonis.

„Per šios Vyriausybės beveik ketverių metų darbo laikotarpį įvyko nemažai pokyčių ir naujovių, keičiant, reformuojant sporto sistemą. Pavyko užtikrinti žymiai didesnį finansavimą sportui, paskatinti fizinį aktyvumą, gerinti infrastruktūrą. Labai svarbu, jog pavyko dėl viruso padarinių pratęsti valstybės stipendijų sportininkams mokėjimą. Tačiau norime ir toliau gerinti sąlygas sportininkams. Rengiantis Olimpinėms, Paralimpinėms žaidynėms išryškėjo problemos, kurias svarbu spręsti, siekiant geresnės sportininkų ir visos sporto sistemos ateities“, – sakė premjeras.

Susitikimo dalyviai aptarė sportininkų rengimo problemas, diskutuota dėl dabartinio finansavimo modelio ir kitų iššūkių. Sutarta tolesnes sporto vystymo kryptis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomus pakeitimus artimiausiu metu aptarti su platesne sporto bendruomene.

Jos vyktų 2021 m. vasario 15–23 dienomis Vilniuje, Lietuvos komanda žaistų su Čekijos ir Danijos rinktinėmis. Lietuvos krepšininkai atrankos turnyro C grupėje varžosi su Belgijos, Čekijos ir Danijos komandomis.

„Lietuvoje jau vyko ne vienas tarptautinis krepšinio turnyras. Turime puikiai išvystytą infrastruktūrą, galime sėkmingai vykdyti tokio lygio varžybas. Tikiu, kad ir pandemijos metu sugebėsime bendromis jėgomis su krepšinio federacija užtikrinti saugias sąlygas mūsų šalies ir kitų valstybių komandoms. Be to, visi puikiai žinome, ką mūsų tautai reiškia pergalės krepšinyje, todėl tikimės, kad namų sienos padės Lietuvos rinktinei jas lengviau iškovoti“, – pažymi laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius.

Lapkričio 16 d. ŠMSM gavo LKF raštą, kuriame prašoma Vyriausybės pritarimo Lietuvoje 2021 m. vasario 15–23 dienomis organizuoti FIBA „Eurobasket“ atrankos turnyrą bei pagal galimybes prisidėti finansiškai. Pagal FIBA taisykles, kandidatuojant rengti tokį turnyrą, federacija privalo pateikti Tarptautinės krepšinio federacijos FIBA Europos padaliniui ir šalies Vyriausybės ar atsakingos ministerijos patvirtinimą dėl sutikimo organizuoti renginį.

LKF ne kartą organizavo tarptautinius renginius ir jau šį mėnesį – lapkričio 23–30 dienomis – Vilniuje surengs FIBA „Eurobasket 2022“ antrojo atrankos etapo varžybas, kuriose Lietuvos komanda žais su Danijos ir Belgijos rinktinėmis.

Turnyras taip pat organizuojamas „burbulo“ principu, kai vienos atrankos grupės komandos rungtyniauja vienoje arenoje, gyvena viename viešbutyje ir jį palikti turi teisę tik vykdamos į rungtynes ar treniruotes. Todėl, ministerijos nuomone, federacija įgys patirties vykdant ir daugiau panašaus tipo renginių.

Preliminari FIBA „Eurobasket“ atrankos turnyro Lietuvoje 2021 m. vasario 15–23 dienomis sąmata sudaro 280 000 eurų. Iš ŠMSM prašoma suma sieks apie 30 000 eurų.

Anot jo, A. Veryga dirbo puikiai ir jam iš dešimties balų rašytų devynetą. Tuo metu A. Monkevičius, pasak R. Karbauskio, su krize susitvarko, bet jam trūksta darbo intensyvumo.

„Nei vienam ministrui negalėčiau įvardinti aiškių pretenzijų. Galbūt švietimo srityje. Ministras susitvarkė su krizine situacija, bet trūksta darbo intensyvumo, kad pokyčiai būtų dar greitesni. Bet su tokia dauguma, kurią mes turėjome, puse Seimo, tai mums buvo sunku palaikyti ministro iniciatyvas, nes opozicija blokuodavo kai kuriuos sprendimus“, – „Delfi TV“ sakė R. Karbauskis.

LVŽS lyderio teigimu, sveikatos apsaugos ministras su krize susitvarkė puikiai.

„Jeigu vertintume dešimties balų variantu, tai duočiau 8,5 ar 9 balus. Jeigu žiūrėtume, kokia situacija buvo Lietuvoje ir kokių priemonių ėmėmės, tai tikrai daugelis ES šalių turėtų mokytis iš mūsų (...) Anksčiau nebuvo sveikatos apsaugos ministro, kuris būtų dirbęs ilgiau negu metus. Šiandien mes turime situaciją, kada ministras išdirbo ketverius metus ir puikiai tvarkosi savo srityje. (...) Aš nemanau, kad protinga būtų keisti ministrą. Aš neįsivaizduoju, kuris kitas galėtų dirbti geriau nei Aurelijus Veryga“, – teigė jis.

Paklaustas, jei sėkmės atveju LVŽS formuos daugumą, su kuriais ministrais tęstų darbą, o su kuriais ne, R. Karbauskis neprognozavo.

„Priklausys nuo koalicijos sudėties“, – sakė jis.

Todėl, pasak jo, ir nuspręsta vyresniųjų klasių moksleiviams savaitei po rudens atostogų pereiti prie nuotolinio mokymo.

„Lietuvoje pandemija plėtojasi labai sparčiai ir sveikatos specialistai ne tik siūlo, bet ir kategoriškai teigia, kad reikėtų tos pauzės dviejų savaičių, nes mokyklose padėtis iš tikrųjų kelia nerimą“, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.

„Skaičiai nėra dideli: yra apie 250 mokinių – nuo daugiau kaip 300 tūkst. tai nėra daug, bet tai vis tiek yra jau susirgę mokiniai ir turime apie 150 mokytojų susirgusių – tai irgi kelia nerimą“, – pridūrė jis.

Dar apie 4,5 tūkst. mokinių ir apie 500 mokytojų šiuo metu yra izoliacijoje dėl turėtų rizikingų kontaktų su sergančiaisiais.

Jis vylėsi, kad dviejų savaičių pauzės gyvame mokyme pakaks ir po jų moksleiviai vėl galės grįžti į klases, o nuotolinis mokymas bus taikomas tik tose įstaigose, kur registruojami židiniai.

A. Monkevičius teigia, kad nuo pavasario buvo daug padaryta, kad mokyklos galėtų dirbti nuotoliniu būdu: pirkti papildomi kompiuteriai, rengtos mokymo programos.

„Daugybė dalykų yra surikiuota taip, kad kiekviena mokykla būtų pajėgi nuotolinį ugdymą vykdyti sėkmingai“, – sakė jis.

Pasak jo, nors sunku pasakyti, ar pasiruošusios yra visiškai visos mokyklos, bendraujant su jų vadovais susidaro įspūdis, kad daugumoje mokyklų pedagogai yra apmokyti ir nuotoliniam darbui pasiruošta.

Po moksleivių atostogų ikimokyklinis, priešmokyklinis bei pradinis ugdymas, profesinis mokymas vyks įprasta tvarka, užtikrinant nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas sąlygas.

Pasak A. Monkevičiaus, pradinukai ir ikimokyklinukai į ugdymo įstaigas po atostogų grįš tiek todėl, kad juos itin sunku ugdyti nuotoliniu būdu, tiek todėl, kad su jais namuose privalėtų likti ir tėvai, o tai būtų didelis smūgis tiek verslui, tiek valstybei.

„Labiausiai tai atsižvelgta į sveikatos specialistų ir tėvų pageidavimą, kad tuo metu tikrai tie vaikai būtų ugdomi. Nes priešingu atveju ir tėvai turėtų visiškai atsitraukti iš darbų, tikrai būtų sutrikdyta darbo rinkos situacija ir tuo labiau, kad tai būtų jau nebepakeliama našta, tikriausiai, labai staigi, Sodrai, kuri turėtų mokėti nedarbingumo išmokas“, – kalbėjo ministras.

Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas taip pat turės būti vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas.

Nors, pasak ministro A. Monkevičiaus, dėl pandemijos grėsmės šventė šiemet kuklesnė, nuotaika minint Tarptautinę mokytojų dieną džiugi kaip ir visada.

„Labai didžiuojuosi mūsų mokytojais, kurie puikiai susitvarko dabartinėje sudėtingoje situacijoje. Jie yra pavyzdys Europos ir pasaulio mokytojams. Bet kuris dalykas, ar tai būtų muzika, kūno kultūra, matematika, ugdo visapusišką asmenybę, kai tik užmezgamas mokytojo ir mokinio ryšys. O mokytojas laimingiausias tada, kai mato laimingus mokinius, atradusius savo gyvenimo kelią ir sėkmę“, – renginyje kalbėjo ministras A. Monkevičius.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas, perdavęs ministro pirmininko sveikinimą mokytojams, akcentavo, kad švietimo kokybei ne tiek svarbi aplinka, priemonės, kiek geras mokytojas, be kurio neįmanoma mokymosi pažanga.

Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šiemet premijos įteiktos 6 Metų mokytojams. Ne vienas Metų mokytojas, atsiimdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai ir didžiulis įpareigojimas, ir ne vien jo paties darbo, bet ir visos mokyklos įvertinimas, dėkojo kolegoms, vadovams, šeimos nariams.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos ir ekonomikos mokytoja ekspertė, atsiimdama apdovanojimą, sakė, kad „kiekviena diena mokykloje – mokytojui savitas iššūkis, bet einame tuo keliu sąžiningai ir atsakingai, kaip kiekvienas sugebame“.

Niekada savo pasirinktu gyvenimo keliu prisipažino nesuabejojęs uostamiesčio „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas Aleksandras Ronkus.

Šių metų laureatais taip pat tapo ir Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos skyriaus Šepetos Almos Adamkienės mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Ramutė Kežienė, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, biologijos mokytojas Aleksejus Peržu, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Vaidilutė Šepkauskienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Rasa Zubrickienė.

Per renginį Valdovų rūmuose taip pat buvo įteikta premija šių metų Meilės Lukšienės premijos konkurso laureatui – Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos 26 metų mokytojui Artūrui Adamui Markevič, dirbti į mokyklą atėjusiam per projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“.

Per renginį apdovanoti bendro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir portalo „Delfi“ projekto „Ačiū už pamokas“ laimėtojai. Rugsėjo mėnesį esami ir buvę mokiniai tinklalapyje www.aciuuzpamokas.lt galėjo nominuoti savo mėgstamus mokytojus, parašyti jiems padėką arba perduoti „ačiū“ vienu mygtuko paspaudimu. Per keletą savaičių buvo nominuota daugiau nei 250 mokytojų, jiems ištarti per 20 tūkst. „ačiū“. Mokytojams dėkota ne tik už suteiktas žinias, bet ir palaikymą, pastūmėjimą, diegiamas vertybes, šilumą, supratimą ir pokalbius.

Išrinkti 10 daugiausiai „ačiū“ sulaukusių pedagogų: Vesta Žukienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Vaida Uždavinė, Vilniaus miesto Balsių progimnazija pradinių klasių mokytoja; Saida Šnipienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos radinių klasių mokytoja; Inga Kazlauskienė, Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Paulius Sungaila, biologijos mokytojas iš Vilniaus; Jelena Ščiglo, Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Božena Čenko, Šalčininkų r. Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazijos mokytoja; Greta Rekašienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė; Vaiva Pocevičienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ meninio ugdymo pedagogė; Danguolė Laurenčikienė, Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja.

„Mokyklų vadovų darbo krūvis tikrai yra išaugęs, nes jie visomis išgalėmis stengiasi įgyvendinti operacijų vadovo sprendimus ir rekomendacijas, suvaldant srautus, išlaikant atstumą, organizuojant maitinimą ir kitus veiksmus, būtinus užtikrinti mokinių ir mokytojų saugumą ir švietimo sistemos funkcionavimą“, – sakoma ministro rašte.

Merų prašoma įvertinti mokyklų vadovų pastangas ir skirti jiems priemoką už papildomą darbo krūvį. Ji gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

„Priemoka gal ir nekompensuos didžiulės įtampos ir papildomų darbų, kuriuos šiuo metu atlieka mokyklų vadovai, padedami jų komandų, tačiau tikime, kad bus bent nedidelė kompensacija už sutelktą darbą, itin sudėtingų sprendimų paieškas ir demonstruojamą nepaprastą kūrybiškumą suvaldant skirtingas situacijas“, – teigia A. Monkevičius.

Šiuo metu COVID-19 atvejai nustatyti 32 švietimo įstaigose – tai sudaro apie 2 proc. visų švietimo įstaigų, trečiadienį per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį pranešė A. Monkevičius.

„Užkratas nėra labai plačiai paplitęs, kol kas tai procento šimtųjų apimtyje nuo visos mokytojų ir mokinių populiacijos, pusėje savivaldybių yra tokių užkratų vienoje ar kitoje mokykloje“, – sakė ministras.

Iš viso švietimo sistemoje serga 48 žmonės: 38 vaikai (0,08 proc. visų mokinių), šeši pedagogai (0,01 proc.) ir keturi kiti darbuotojai.

Lietuvoje veikia 1850 švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 450 tūkst. įvairaus amžiaus mokinių, dirba 45 tūkst. pedagogų.

Užkratas nėra labai plačiai paplitęs, kol kas tai procento šimtųjų apimtyje nuo visos mokytojų ir mokinių populiacijos.

Lietuvoje yra vienintelė mokykla, Juodupės gimnazija Rokiškio rajone, kuri visa dirba nuotoliniu būdu. Pasak ministro, tai nedidelė mokykla, turinti apie 260 mokinių ir mokytojų.

„Dėl trijų atvejų – sergančių vieno pedagogo ir dviejų darbuotojų, jie ne mokykloje užsikrėtė – gimnazija priėmė sprendimą, kad visa mokykla tam tikram laiką dirbs nuotoliniu būdu“, – sakė ministras.

„Kiek tai truks, priklausys nuo to, kiek valdys tą situaciją mokykla su sveikatos specialistais, aš nemanau, kad tai truks labai ilgai, mokykla greit galės grįžti į normalų režimą, kai bus aišku, kiek paplitęs užkratas šitame židinyje“, – teigė A. Monkevičius.

Pristatydamas situaciją ministras teigė, kad dauguma mokyklų, kur nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus.

Nuotoliniu būdu dirba viena ikimokyklinio ugdymo grupė su 19 vaikų ir 24 mokyklų klasės, vidutiniškai klasėje – 21 mokinys. Nuotoliniu būdu mokosi ir viena profesinio mokymo grupė su dešimčia mokinių, dirba viena neformaliojo švietimo įstaiga. 160 pavienių mokinių šiuo metu taip pat mokosi nuotoliniu būdu.

Anot A. Monkevičius, dalis mokyklų, ypač didesnės, mažindamos mokinių kontaktus, dirba dviem pamainomis, taip pat vieną mokinių srautą savaitę ar dvi moko nuotoliniu būdu, kitą – įprastai, paskui jie apsikeičia.

„Suprantu, kad dabar artėja rinkimai ir politikams reikia kažkaip reaguoti ir kalbėti, kad yra labai blogai. Nereikėtų dramatizuoti situacijos – ruošiamasi buvo labai anksti, ruošiamasi buvo dar karantino laikotarpiu“, – Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje pirmadienį teigė ministras.

Anot jo, kitokiems mokslo metams ruoštasi jau birželį.

„Tarkime, birželį buvo apibendrintas tas laikotarpis, įvertintas, pažiūrėta, kokias pamokas iš to galime išmokę turėti ateičiai, jau tuo metu buvo pradėti ruošti įvairūs dokumentais, teisės aktų pakeitimo projektai – darbas vyko labai intensyviai, niekur nebuvo pradelsta“, – tvirtino A. Monkevičius.

Jis taip pat teigė, kad naujiems mokslo metams pasiruošta neblogai.

Suprantu, kad dabar artėja rinkimai ir politikams reikia kažkaip reaguoti ir kalbėti, kad yra labai blogai. Nereikėtų dramatizuoti situacijos – ruošiamasi buvo labai anksti.

„Ir šiuo metu pasirengimas yra neblogas – mes jau rugpjūčio 4 dieną turėjome pagrindinius dokumentus, kuriuos rugpjūčio 6 dieną pristatėme atostogaujantiems ar savo atostogų sąskaita dalyvaujantiems pagrindiniams socialiniams partneriams“, – sakė švietimo ministras.

„Jie dalyvavo diskusijoje – ir savivaldybių padalinių atstovai, asociacijų atstovai, mokytojų profesinės sąjungos visos, moksleivių sąjungos prezidentė“, – pridūrė jis.

A. Monkevičiaus teigimu, taip pat reikėtų rasti bendrą kalbą su tėvais, nes didelė grėsmė mokiniams koronavirusu užsikrėsti ne mokykloje, o už jos ribų.

Socialdemokratai ministrą kritikuoja dėl prasto pasiruošimo mokslo metams. Anot jų, mokyklose gali būti chaosas, o kai kurios ministerijos rekomendacijos, kaip dirbti koronaviruso epidemijos metu, yra sunkiai įgyvendinamos.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, mokyklose nurodoma ugdymo procesą organizuoti srautais, užtikrinti, kad skirtingų grupių ar klasių vaikai tarpusavyje nesimaišytų, jų maitinimą organizuoti atskirai.

Šalies mokyklos dėl pavasarį paskelbto karantino mokslo metus užbaigė nuotoliniu būdu, artėjant naujiems mokslo metams, neatmetama galimybė, kad dalis mokymo proceso irgi vyks iš namų.