„Tai pavyzdys Vokietijai, kad galima priimti tokį suverenų sprendimą“, – interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė Alice Weidel.

Pasak jos, AfD norėtų reformuoti ES institucijas, kad būtų apribota Europos Komisijos galia ir panaikintas, jos nuomone, demokratijos deficitas.

Tačiau jei AfD siekiamų pokyčių nepavyktų įgyvendinti, „galėtume surengti referendumą dėl „Dexit“ – Vokietijos išstojimo iš ES“, – sakė ji.

Dėl šių komentarų A. Weidel atsidūrė priešpriešoje su pagrindinėmis Vokietijos partijomis ir visuomene, kurios didžioji dalis nori pasilikti ES.

AfD, kuri buvo įkurta 2013 metais kaip „vieno klausimo partija“, besipriešinanti eurui, pastaraisiais metais sumažino savo euroskepticizmą, bet pasinaudojo pykčiu dėl imigracijos ir dar labiau pasuko į kraštutinumus.

Šiuo metu kraštutinių dešiniųjų partija nacionalinėse nuomonių apklausose užima aukštas pozicijas – apie 22 proc., 13 proc. lenkia kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratus ir atsilieka tik nuo konservatyvios CDU-CSU.

Artimiausias didelis išbandymas AfD bus birželio mėnesį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai.

Pastarosiomis dienomis šimtai tūkstančių žmonių Vokietijoje protestavo prieš AfD po to, kai tyrimų leidinys „Correctiv“ atskleidė, kad partijos nariai ekstremistų susitikime aptarė masinės deportacijos planą.

AfD patvirtino, kad jos nariai dalyvavo susitikime, tačiau neigė pranešimus apie „remigracijos“ planą dėl imigrantų ir „neasimiliuotų piliečių“ išsiuntimo.

Šie atskleidimai sukėlė pasmerkimų bangą iš aukšto rango politikų ir pilietinės visuomenės veikėjų, įskaitant bažnyčios vyskupus ir Bundeslygos trenerius, pusės.

O. Scholzas paragino piliečius priešintis AfD, o deportacijos planą pavadino „išpuoliu prieš mūsų demokratiją“.

Sostinės pareigūnai nurodė, kad neleisti rengti šeštadienio demonstracijos nuspręsta dėl sveikatos priežasčių. Pareigūnai sakė būgštaujantys, kad šio protesto dalyviai nesilaikys tokių saugumo priemonių kaip reikalaujamas 1,5 m atstumas tarp žmonių.

Tuo metu demonstracijos organizatoriai, tvirtinantys, kad jų renginyje planavo dalyvauti apie 20 tūkst. žmonių, sakė, kad šis sprendimas yra politiškai motyvuotas ir žadėjo skųsti jį teisme.

Į ankstesnį tokį protestą, vykusį Vokietijos sostinėje rugpjūčio 1-ąją, susirinko tūkstančiai žmonių. Demonstracija pritraukė daug dalyvių, įskaitant sąmokslo teoretikus ir ultrakairiųjų ir ultradešiniųjų pažiūrų asmenis, prieš skiepus nusiteikusius gyventojus bei žmones, save vadinančius „laisvamaniais“.

Policija ėmė vaikyti susirinkusiųjų minią, nes per protestą nebuvo paisoma higienos taisyklių dėl viruso, tokių kaip saugaus atstumo laikymasis ar kaukių dėvėjimas.

„Tai nėra sprendimas, nukreiptas prieš susirinkimų laisvę, bet [yra sprendimas] už apsaugą nuo infekcijos“, – pareiškė Berlyno žemės vidaus reikalų ministras Andreas Geiselis (Andrėjas Geizelis).

Demonstracijos šalininkai užvertė organizatorių feisbuko puslapį raginimais „priešintis“ ir pažadais bet kokiu atveju šeštadienį susirinkti Berlyne.

„Ar būtumėte priėmę tokį patį sprendimą, jei demonstracijos būtų „PRIEŠ DEŠINĘ?“ – tviteryje klausė viena iš AfD lyderių Alice Weidel (Alisa Veidel).

Populiarus vokiečių dienraštis „Bild“ pasmerkė tokį sostinės valdžios sprendimą tvirtindamas, kad tai padarys „kankinius“ iš demonstrantų, kurie priešinasi vyriausybės apribojimams ir priemonėms, kurių imamasi siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą.

Manoma, kad Vokietijai gana sėkmingai pavyko suvaldyti koronaviruso protrūkį, tačiau naujų užsikrėtimo atvejų šį mėnesį fiksuojama daugiausiai nuo balandžio.

Roberto Kocho užkrečiamųjų ligų institutas (RKI) trečiadienį nurodė, kad užsikrėtimo atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios Vokietijoje siekia 236 429, o mirčių – 9 280.