Sukaupė daugiau nei 7 litrus

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi Šilainių mikrorajone gyvenanti Regina Kijauskienė. 27 metus Amerikoje, Klivlande, gyvenusi ir prieš kelis metus į Kauną sugrįžusi moteris kaupia buityje panaudotus riebalus.

„Per 2,5 metų, kol gyvename Kaune, susikaupė daugiau nei 7 litrai alyvuogių ir kokosų aliejaus, lydyto sviesto atliekų. Rinkau juos į plastmasinius butelius, nes galvojau rasti vietą, kur juos galėsiu atiduoti perdirbti ar sunaikinti“, – pasakoja R. Kijauskienė.

Moteris tikina, kad šias atliekas pilti į kanalizaciją jai nekyla ranka, mat  atsakinga kaunietė įsiklausė į specialistų žodžius – šios maistinės atliekos prilimpa prie vamzdžių sienelių, o sukietėjusios visiškai užkemša kanalizaciją. Kadangi šios sankaupos sunkiai išvalomos, žmogui gali tekti keisti visą vamzdyną.

Susikaupė daugiau nei 7 litrai alyvuogių ir kokosų aliejaus, lydyto sviesto atliekų. Rinkau juos į plastmasinius butelius, nes galvojau rasti vietą, kur juos galėsiu atiduoti perdirbti ar sunaikinti.

„Kai gyvenome Klivlendo priemiestyje panaudoti riebalai buvo surenkami. Kartą per mėnesį buvo paskelbiamos specialios vietos, į kurias mes riebalus ir priduodavome. O štai pradėjus ieškoti tokių vietų Kaune, paaiškėjo, kad jų nėra – net ir savivaldybei priklausančios įmonės apie tai nieko nežino“, – apie savo vargus pasakoja moteris.

Padėti negali

Portalui pradėjus domėtis, kur šias atliekas moteris galėtų priduoti, paaiškėjo, kad norintys atsakingai rūšiuoti maisto atliekas turi išties nemažai pavargti. Savivaldybei priklausančios įstaigos šiuo atveju padėti niekuo negali, jie rekomenduoja kreiptis į naudoto aliejaus perdirbimu užsiimančius verslininkus ar privačias bendroves.

„Mes panaudoto aliejaus nepriimame, nes neturime tam leidimo. Maisto atliekos šiuo metu yra nerūšiuojamos, tad ir paklausos šiai paslaugai nėra, – teigė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorės pareigas laikinai einanti Ingrida Valavičienė. – Jei žmonės, namuose prikaupę maisto atliekų, kreipiasi į mus, tuomet mes siūlome  kreiptis į specializuotus šių atliekų tvarkytojus.“

R. Kijauskienė tikina, kad kreipėsi ne į vieną naudoto aliejaus perdirbimo įmonę, tačiau ir čia susidūrė su problemomis. „Dėl tokio mažo kiekio niekas nenori važiuoti pas gyventojus. Beje, vienos įmonės atstovai prasitarė, kad jie surenka tik dažniausiai maitinimo įstaigose naudojamą palmių aliejų. Šio sveikatai kenkiančio aliejaus nenaudoju“, – sakė kaunietė.

„Juk savivaldybei priklausančios įstaigos surenka kitas kenksmingas medžiagas, tad, ar nebūtų galima surinkti ir šių degių panaudotų riebalų? Juk taip būtų užkirstas kelias daugybei problemų“, – svarstė Regina.

Moteris primena ir specialistų perspėjimus, kad pilant panaudotus riebalus į buitinių atliekų konteinerius, šie nukeliauja į sąvartynus, o ten gali patekti į paviršinius vandenis, sutrikdyti ekosistemą, apnuodyti augalus, gyvūnus ir žmones.

Įmonėms neapsimoka finansiškai

Portalui susisiekus su vienos naudoto aliejaus perdirbimo įmonės atstovais, šie patvirtino moters žodžius. „Panaudotą aliejų iš žmonių galime surinkti, tačiau dėl mažų kiekių – 5 ar vos daugiau litrų – įmonei finansiškai to daryti neapsimoka. Tad nors ir šias atliekas surenkame iš visoje Lietuvoje veikiančių maitinimo įstaigų, su pavieniais asmenimis reikia tartis individualiai – ar paimsime šias atliekas priklauso nuo to, kur žmogus gyvena, kiek atliekų jis sukaupė ir pan.“, – aiškino vienos naudoto aliejaus perdirbimo  įmonės aliejaus ir riebalų supirkimo pardavimų vadovas Robertas Puplesis. Tiesa, Vilniuje gyvenantiems žmonėms šias atliekas priduoti paprasčiau – jie panaudotą aliejų gali atvežti į įmonės patalpas ar „Atliekų tvarkymo centrą“.

Panaudotą aliejų iš žmonių galime surinkti, tačiau dėl mažų kiekių – 5 ar vos daugiau litrų – įmonei finansiškai to daryti neapsimoka.

Atstovas pripažino, kad į jų bendrovę su tokiais pageidavimais pernai kreipėsi apie penkis asmenis. „Matome, kad tai yra šiokia tokia problema, tad apie tai galėtų pagalvoti valstybinės institucijos, įvairių miestų savivaldybės. Tačiau iš valdžios institucijų nėra jokios iniciatyvos. Žmonėms, kurie atsidūrė panašioje situacijoje kaip ir jūsų pašnekovė, galime tik pasiūlyti tartis su netoliese esančiais prekybos centrais ar kavinėmis. Kadangi už panaudotą aliejų jie iš mūsų gauna pinigus, tad gal priimtų ir nedidelius žmonių sukauptus aliejaus kiekius,  –sakė R. Puplesis. –  Finansinės naudos žmonėms iš atiduoto aliejaus nebūtų – net jei mes ir paimtume tokius nedidelius aliejaus kiekius, žmogus negautų nė euro.“

„Atliekų tvarkymo centro“ aliejaus atliekų pridavimo ir sutarčių sudarymo vadybininkė Natalija Naujokaitienė teigė, kad praėjusiais metais į šią Vilniuje veikiančią įmonę dėl panaudoto aliejaus pridavimo kreipėsi pora asmenų. 

„Ši moteris riebalus kaupė du metus, o maksimalus terminas yra mėnuo. Į šį pastovėjusį aliejų galėjo patekti ir maisto likučių, tad jo greičiausiai nepavyktų perdirbti. Beje, surenkant šias maisto atliekas, visuomet atsižvelgiame ir į tai, ar panaudotame aliejuje nėra daug nuosėdų“, – aiškino specialistė.