Viešbutyje – JAV Komisija
P.Eimutis, buvęs karo pabėgėlis iš Lietuvos, baigęs Rusijoje karo vairuotojų mokyklą, grįžo į nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą. Čia jis 1919 m. sausio 11-ąją tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu ir buvo paskirtas į Kauno komendantūros mokomąją komandą.
Tuo metu Lietuvoje pradėjo lankytis įvairios misijos. Viena pirmųjų atvyko iš JAV ir vadinosi Amerikos maitinimo komisija, kuri Kaune apsistojo "Metropolio" viešbutyje.
Ši komisija 1919 m. kovą lankėsi Lietuvos frontuose norėdama sužinoti, kuo gali padėti mūsų kariuomenei. Ją viešbutyje saugojo Kauno komendantūros mokomosios komandos kareivių Garbės sargyba. 1919 m. kovo 18-osios rytą P.Eimutis su kareiviu J.Stramaičiu stojo sargybon prie "Metropolio" viešbučio durų.
Dieną prie viešbučio ėmė rinktis revoliucingos, nepaisančios karinės drausmės vokiečių kareivių tarybos "Soldatenrat" kareiviai. Jie, skanduodami amerikiečius įžeidžiančius žodžius, reiškė nepasitenkinimą atgimstančios Lietuvos veiksmais užsienio politikos srityje, nuplėšė nuo "Metropolio" sienos misiją sveikinantį plakatą, sudegino JAV vėliavą.
Kruvinas išpuolis
"Apie 15 val. – tuo metu JAV komisijos narių nebuvo viešbutyje – prie "Metropolio" priartėjo 50 vokiečių kareivių ir automobilis. Iš jo iššokęs vokiečių seržantas Hansas Zassas jėga norėjo patekti į viešbutį, tačiau įėjimą saugoję lietuviai kariai užtvėrė kelią sukryžiavę prieš duris šautuvus. Kai H.Zassas pastūmė P.Eimutį, šis kilstelėjo šautuvą. Tada vokietis du kartus šovė iš savo revolverio į lietuvį. Šis mirė iškart, o J.Stramaitį vokiečiai nusivedė", – pasakojo istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė.
Ši žinia greitai pasiekė mūsiškę komendantūrą. Tuomet keli jos karininkai – būtent jie išlaisvino I.Kanto gatve vokiečių vestą J.Stramaitį – ir apie 40 mokomosios komandos kareivių bei kulkosvaidžių komandos būrys su dviem lengvaisiais kulkosvaidžiais nuskubėjo prie "Metropolio". Čia jau buvo susirinkę keli šimtai "Soldatenrat" kareivių. Lietuvių kariai stengėsi apsupti vokiečių kareivius, kad nepabėgtų P.Eimučio žudikai. Mūsų kariams į pagalbą atskubėjo daugiau Komendantūros karių, kurie įaudrinti įvykusios žmogžudystės, buvo nutarę nušluoti vokiečius kulkosvaidžių ir šautuvų ugnimi, jei jie būtų mėginę priešintis.
Iškilmingos laidotuvės
Pasak istorikės, mačiusieji įvykius kauniečiai nurodė lietuvių karininkams P.Eimučio žudiką. Nors "Soldatenrat" kariai nenorėjo jo išduoti, o pats H.Zassas mėgino pasprukti automobiliu, tačiau susirinkusi minia neleido automobiliui išvažiuoti. Lietuvių karininkai suėmė žudiką ir nuvedė į komendantūrą. "Soldatenrat" kariai buvo išsklaidyti, prie "Metropolio" pastatyti kiti sargybiniai, o P.Eimučio kūnas buvo įneštas į viešbutį ir paguldytas ant medinio suolo. Pastarasis iki sovietų okupacijos buvo saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
P.Eimutis buvo pašarvotas Įgulos bažnyčioje. Karstas su kario palaikais buvo apdengtas Lietuvos ir JAV vėliavomis. Vainikus į Senąsias miesto kapines nešė JAV ir Prancūzijos misijos, vokiečių karinės vadovybės, Lietuvos valstybės tarybos, ministrų kabineto, kariuomenės, visuomenės atstovai, lydėjo karinis orkestras, raiteliai su žirgais, minios žmonių.
Būtina atnaujinti paminklą
P.Eimutis gimė 1897 m. Ariogalos valsčiaus Rajunciškių kaime mažažemių valstiečių šeimoje.
1923 m. už drąsą ir pasiaukojimą P.Eimutis apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (po mirties). Jo vardu buvo pavadintas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius, prižiūrėjęs jo kapą, žūties vietą.
1959 m. panaikinus Senąsias miesto kapines, P.Eimučio palaikai perlaidoti Eigulių kapinėse.
Paminklas P.Eimučio kapavietėje yra apverktinos būklės, nors įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą. Artėjant šio drąsaus kario žūties 100-mečiui, būtina iš esmės sutvarkyti paminklą ir kapavietę.
1990 m. kovo 18-ąją, pažymint P.Eimučio 71-ąsias žūties metines, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istoriko Arvydo Pociūno iniciatyva ant "Metropolio" pastato sienos buvo atidengta paminklinė lenta.
