Apgaulę lydėjo smurtas
Bylą teismui rengę su organizuotu nusikalstamumu kovojantys Kauno teisėsaugininkų šios grupuotės lyderiais įvardijo Tomą Žemrietą, Andriejus Pliškiną ir Deividą Bapkauską.
T.Žemrieta atvykdavo į teismo posėdžius iš Anglijos, kurioje tebegyvena ir oficialiai dirba nuomos agentūros vadybininku, nors yra teistas ten už disponavimą vogtais daiktais ne tik bauda, bet ir viešaisiais darbais.
D.Babkauskas važinėjo į posėdžius iš Vokietijos, kur teigė dirbantis statybininku. Jis taip pat jau teistas Anglijoje – už neteisėtą disponavimą ginklais bei narkotikais. Tačiau visos už tai skirtos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės neatliko – buvo paleistas lygtinai anksčiau laiko.
Apie peršautą šlaunį, perdurtą pėdą bei smūgius beisbolo lazda kalbama ir šios bylos kaltinamajame akte. Tokia egzekucija kaltintas jauniausias iš teisiamųjų – nusikaltimų metu dar nepilnamečiu buvęs, šiandien jau – 21-erių jaunesnysis A.Pliškino brolis Lukas. Jis kaltintas taip sužalojęs vieną iš nukentėjusiųjų esą už tai, kad šis pavogė iš jam su broliu priklausančios parduotuvės kvepalus.
Lukas Pliškinas
Atsiviliotieji apgaule į Angliją būdavo įdarbinami broliams priklausančiose parduotuvėse, kuriose vyresnysis – Andriejus, remiantis kaltinamuoju aktu, prekiavo nenustatytos kilmės svaiginančiomis medžiagomis.
Anot nukentėjusiųjų, darbas brolių parduotuvėse buvo vergiškas: darbo diena buvo nenormuota, nebuvo ir jokių poilsio dienų, o atlyginimas už šį nelegalų darbą buvo toks mažas, kad jo neužteko net maistui. O kai kuriems įdarbintiesiems šios parduotuvės atstojo ir pastogę – jie ten ir miegodavo, nes jokio kito pasirinkimo neturėjo.
Persekiotas ir grįžęs į Lietuvą
Ši byla buvo perduota teismui 2016-ųjų pabaigoje tik su trim kaltinamaisiais - T.Žemrieta, A.Pliškinu bei pastarojo drauge Deimante Jasevičiene, kaltinta darius poveikį sugyventinio jaunėlio brolio sužalotam asmeniui. Šiam darytas psichologinis spaudimas, ne tik reikalaujant grąžinti dirbtinai sukurtą 5 tūkst. svarų skolą, dėl kurios jis verstas eiti vogti iš Anglijos prekybos centrų, bet ir bandant priversti pasakoti teisėsaugininkams apie savo bandymą įsikurti ten tik rožinėmis spalvomis.
Būtent šiam nukentėjusiajam pavykus ištrūkti iš teisiamųjų spąstų ir grįžti į Lietuvą, ir sužinota apie minėtus mūsų tautiečių nusikaltimus. Jo seseriai kreipųsis pagalbos į „Caritą“, nustatyta kad jauno amžiaus vyrai iš įvairių aplink Kauną esančių miestų ir miestelių patekdavo į teisiamųjų spąstus nuo 2009-ųjų pavasario iki 2014-ųjų pradžios. Tačiau pavyko nustatyti tik septynias jų aukas. Kitų, taip ir neišsivadavusių iš baimės, kurioje jie gyveno ne vienerius metus, gniaužtų, Kauno teisėsaugininkams prakalbinti nepavyko.
Jau perdavus šią bylą teismui, iš Vokietijos su antrankiais buvo pargabentas ten pagal Europos arešto orderį sulaikytas D.Bapkauskas, po kurio laiko, kaip ir T.Žemrieta bei A.Pliškinas, paleistas už piniginį užstatą. Vėliau pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus pats atvyko dar vienas šios nusikalstamos grupuotės narys –Robertas Mockus, pradėjus nagrinėti bylą teisme, vėl pasislėpęs, dėl ko jo byla išskirta į atskirą ir paskelbta dingusiojo paieška. Galiausiai iš Jungtinės Karalystės buvo pargabentas ir jaunesnysis Pliškinas, vėliau taip pat paleistas iš suėmimo.
Baigiant nagrinėti šią bylą, teismo procesui užtrukus beveik pusantrų metų, už grotų neliko nė vieno kaltinamojo. Kai kuriuos iš jų – A.Pliškiną bei T.Žemrietą gynė net du advokatai.
Išsisuko tik vienas
Procesas užtruko ir dėl apgautųjų nenoro vėl susitikti su savo skriaudikais. Kai kurie iš jų apklausti nuotoliniu būdu.
Vienas iš jų pasakojo, kad iš pradžių atrodė, kad apgaulingi T.Žemrietos pažadai, kuriais jis buvo atviliotas į Angliją, pildosi – jis buvo apgyvendintas su šešiais asmenimis dviejų aukštų name, kurio nuoma kiekvienam buvo 70 svarų sterlingų per savaitę. Tačiau darbas atsirado tik po poros savaičių – kailinių žvėrelių fermą primenančiame angare. Už dešimties valandų fizinę katorgą, kurią jis teigė ištvėręs tik savaitę, jam buvo sumokėti 150 svarų. Tačiau T.Žemrieta čia pat iš jų atsiskaitė savuosius 70 svarų už suteiktą pastogę, kaip paaiškėjo, jam priklausančiame name.
Anot kitų nukentėjusiųjų, atsidūrusių tuose pačiuose spąstuose panašiomis aplinkybėmis, dažniausiai už susidariusias skolas jie buvo siunčiami vogti į buitinės technikos parduotuves – mobiliųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių. Dar tiko rūbai bei kvepalai. O tie, kurie bandė išvengti tokio „darbo“, buvo priverčiami tai daryti, naudojant ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą.
Bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis skyrė 34-erių A.Pliškinui penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. 33-ejų T.Žemrietai – ketverių. 21-erių L.Pliškinui – pusketvirtų, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant vienerius metus būti namuose nuo 22 iki 6 val. D.Jasevičienei – 1883 eurų baudą, kurią ji privalo sumokėti per porą mėnesių. O 34-erių D.Bapkauską išteisino.
