Jeigu Seimas pritartų, bet kokio dydžio nevyriausybininkams skirtos paramos nebereikėtų forminti pas notarą – jos sutarčiai sudaryti pakaktų rašytinės formos.

Antradienį tai numatančias Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono pateiktas kodekso pataisas po pateikimo palaikė 75 parlamentarai, 1 buvo prieš, susilaikė 10. Dėl pasiūlytų pakeitimų savo nuomonę turės pateikti ir Vyriausybė, o Seimo salėje projektas vėl turėtų atsirasti birželio 25 dieną.

„Projekto tikslas yra atsisakyti biurokratinės procedūros. Manau, kad tvirtinimas pas notarą yra perteklinis. Bankinius pavedimus, jų skaidrumą bet kada gali patikrinti Lietuvos bankas. Jeigu būtų pažeidimas, būtų priimami sprendimai“,– pateikdamas projektą sakė A. Bagdonas.

Seimo narė liberalė Edita Rudelienė taip pat mano, kad šia iniciatyva būtų mažinama biurokratija.

„Siūlau palaikyti projektą, nes būtų sudarytos galimybės lengviau skirti paramą, mažėtų biurokratija.  Notarai neseka pinigų panaudojimo, jie tik įformina sandorį“, – pastebėjo E. Rudelienė.

Pastaraisiais metais įmonėms ir gyventojams pradėjus remti Ukrainą didesnėmis sumomis, notarinės formos reikalavimas, anot A. Bagdono, pasidarė nepraktiškas ir varginantis. Pasak jo, laukdamos notaro parašo, visuomeninės organizacijos praranda daug laiko.

Pagal dabar galiojančią CK nuostatą, paramos sutartis, kurios suma didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, turi būti tvirtinama pas notarą.

Visgi su komisijos daugumos nuomone nebuvo linkęs sutikti liberalas Andrius Bagdonas. Anot parlamentaro, atlikus tyrimą, visuomenei būtų atsakyti visi klausimai dėl A. Anušausko paviešintos informacijos tikrumo ir pagrįstumo.

„Dauguma mano, kad tyrimo pradėti nereikėtų, visgi aš manau, kad tyrimą reikėtų pradėti. Pirma, krašto apsaugos ministras metė šešėlį ne tik ant viešuosius pirkimus vykdančių institucijų, bet ir ant premjerės, kuri pasakė, kad viską žinojo, kad konkursai vyksta neskaidrūs. Tai, man atrodo, yra svarbus argumentas“, – komisijos posėdyje pabrėžė A. Bagdonas.

„Ir jeigu teisėsauga nenustatė jokių motyvų, kad tai yra tiesa, ir nepradėjo jokio tyrimo, tai čia ir yra klausimas A. Anušauskui, ar ta informacija, kurią jis paskleidė, yra teisinga ar neteisinga“, – pridūrė jis.

Tačiau parlamentaro argumentai neįtikino komisijos ir pradėti tyrimą buvo atsisakyta.

„Aš matau, kad dabar jau viskas išsiaiškinta ir STT atsakė, kad jokios (korupcijos – ELTA) nebuvo. Visi procesai jau vyksta – ir visi komiteto pirmininką išsirinko, ir jau visi susirinko pas premjerę dėl finansavimo“, – teigė konservatorius Kazys Starkevičius.

Praėjusią savaitę grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją dėl A. Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją.

Kaip prieš savaitę paskelbė portalas delfi.lt, į Seimo etikos sargus dėl kreipėsi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Agnė Širinskienė, „valstietės“ Ligita Girskienė ir Asta Kubilienė, socialdemokratas Julius Sabatauskas bei demokratas „Vardan Lietuvos“ Algirdas Stončaitis.

Pasak jų, buvusio ministro A. Anušausko teiginiai, kuriuos tarnybos paneigė, klaidina visuomenę, kuria nepasitikėjimą Seimo nariais, menkina Seimo kaip institucijos prestižą bei kelia nepasitikėjimą visu parlamentu.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Savo ruožtu trečiadienį Generalinė prokuratūra patvirtino šį STT sprendimą.

Klausimai dėl neskaidrių procesų kilo po to, kai pareigas paliekantis buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas Gitanas Nausėda įvertino kaip labai rimtas ir netrukus susitiko su STT bei Generalinės prokuratūros vadovybe.

Savo ruožtu STT pranešė iki šiol nepradėjusi ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM. Visgi, tarnyba nurodė iš KAM gavusi informacijos apie parlamentarą, liberalų atstovą Raimundą Lopatą.

Antradienį  Seimo nario  liberalo Andriaus Bagdono pateiktas projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo. Jį palaikė 39 Seimo nariai,  8 buvo prieš, susilaikė 55  parlamentarai. Nors įstatymo pataisų autoriui nepavyko įtikinti kolegų dėl pasiūlyto reguliavimo, Seimas suteikė jam galimybę projektą ateityje patobulinti.

Iš Seimo tribūnos A. Bagdonas tvirtino, kad įstatymo pataisos leistų į valstybės tarnybą pritraukti lietuvius, kurie, gyvendami užsienyje ir įgiję kitos valstybės pilietybę, prarado Lietuvos pilietybę.

„Demografinė situacija gerėja, žmonės grįžta į Lietuvą, nes darbo užmokestis čia didėja, tačiau  jie negali pilnai integruotis  į darbo rinką. Gal numačius papildomus saugiklius, galima būtų suteikti jiems galimybę kandidatuoti į valstybės tarnybą. Jie dalyvautų konkurse, kaip ir kiti, jeigu atitiktų nepriekaištingos reputacijos sąvoką, mokėtų lietuvių kalbą ir išlaikytų egzaminą B lygiu. Tik tokie asmenys galėtų pretenduoti į laisvas valstybės tarnyboje esančias vietas”, – pateikdamas projektą sakė A. Bagdonas.

Palaikyti įstatymo pataisas kvietė Seimo narė Dalia Asanavičiutė, nes, anot jos, tai leistų turėti mums papildomą išsilavinusių žmonių rezervą.

„Mokėjimas lietuvių kalbos yra geras kriterijus tų žmonių atrankai.Tai kalba ne apie priėmimą be konkurso, bet apie galimybę, išlaikius lietuvių kalbos egzaminą, dalyvauti konkurse lygiomis teisėmis su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais”, – sakė D. Asanavičiūtė.

Tuo tarpu konservatoriaus Edmundo Pupinio nuomone, yra paprastas  būdas – pasirinkti Lietuvos Respublikos pilietybę ir dirbti valstybės tanyboje.

Seimo narės, Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos vertinimu, „tai labai graži idėja, kuri niekaip neišpildoma šiuo įstatymo projektu”.

Pasak jos, projektas kalba apie ES piliečius, kurie gali neturėti visiškai nieko bendro su Lietuva.

„Įstatymo projektas neatsako, kokiu būdu gauti teistumo duomenis iš kitos ES valstybės. (… ) Mes niekada negalėsime atsakyti į klausimą, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Projektas neatsako į klausimą, kas bus tais atvejais, jeigu ES pilietis jau turi dvigubą  pilietybę ir ta dviguba pilietybė nėra su saugikliais”,– sakė E. Dobrowolska. Ji perspėjo, kad tokiu atveju valstybės tarnautoju galėtų tapti pvz.Rusijos, Kinijos ar kitų valstybių piliečiai.

Šiuo metu pretenduojant į pareigas valstybės tarnyboje būtina turėti Lietuvos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą B lygiu.

 Jeigu Seimas pritartų jo įregistruotoms CK pataisoms, bet kokio dydžio jiems skirtą paramą nebereikėtų forminti pas notarą. Anot A. Bagdono, paramos sutarčiai sudaryti pakaktų rašytinės formos.

Pagal dabar galiojančią CK nuostatą, paramos sutartis, kurios suma didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, turi būti tvirtinama pas notarą.

Pastaraisiais metais įmonėms ir gyventojams pradėjus remti Ukrainą didesnėmis sumomis, toks teisinis reikalavimas, A. Bagdono akimis, pasidarė nepraktiškas ir varginantis.

„Notarinės formos reikalavimas dovanoms yra suprantamas, nes taip valstybė saugosi nuo pinigų plovimo ir kitų finansinių nusikaltimų. Tačiau notarinės formos prievolė paramai neturi jokios apčiuopiamos prasmės. Juk toks sandoris vyksta tarp dviejų juridinių asmenų, kurie ir be notaro paslaugų vykdo apskaitą, teikia paramos ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Todėl bet kokio dydžio paramos sutarčiai sudaryti visiškai užtenka rašytinės formos“, – mano Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Didesnės vertės paramos sutartis tvirtinant pas notarą, A. Bagdono teigimu, paramos davėjai kartais turi dirbtinai sumažinti paramos sumą, kad išvengtų biurokratinių procedūrų.

„Kai reikia laukti notaro parašo, visuomeninės organizacijos praranda daug brangaus laiko. O laikas ypač svarbus, kai reikėjo skubiai teikti pagalbą nukentėjusiems nuo pandemijos ar remiant Ukrainos kovotojus“, – teigia A. Bagdonas.

Parlamentaras tikisi, kad CK pataisos  sukurs aiškesnę paramos teikimo procedūrą ir paskatins įmones, organizacijas ir gyventojus labiau prisidėti prie paramos teikimo.

CK pataisas, kurias inicijavo Seimo narys Andrius Bagdonas kartu su Nacionaline nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicija ir NVO teisės institutu, savo parašais parėmė Liberalų sąjūdžo ir kitų frakcijų atstovai.

Į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę jis siūlys įtraukti dar pernai rudenį įregistruotas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų panaikintas draudimas sekmadieniais prekiauti alkoholiu tik iki 15 val. Jei parlamentas tokiam liberalo siūlymui pritartų, alkoholiniai gėrimai būtų parduodami visomis savaitės dienomis nuo 10 iki 20 val.

„Viena iš priežasčių, kuri paskatino teikti Seimui šį siūlymą yra tai, kad 2023 metų gruodžio 31 d. buvo sekmadienis, sausio 1 d. buvo išeiginė, tačiau tie, kurie norėjo savo šventiniam stalui įsigyti putojančio vyno ar kitų alkoholinių gėrimų po 15 valandos, to padaryti negalėjo. Manome, kad tas niekuo nepagrįstas ribojimas turėtų būti panaikintas“,– Eltai sakė A. Bagdonas.

Draudimas, jo nuomone, nėra efektyvus ir sudaro nereikalingas kliūtis saikingai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms savaitgalį įsigyti alkoholio.

Manome, kad tas niekuo nepagrįstas ribojimas turėtų būti panaikintas.

 

Anot jo, tai ypatingai aktualu yra regionuose, kaimuose esančioms maisto parduotuvėms, kurios nemažą dalį  pajamų  gauna iš prekybos alkoholiu.

„Dėl esančio ribojimo dažnai nutinka taip, kad po 15 valandos tokios parduotuvės užsidaro ir žmonės negali sekmadieniais po 15 val. įsigyti būtiniausių maisto produktų, pvz. duonos, pieno ir kitų“, – sakė parlamentaras A. Bagdonas. 

Trečias aspektas, kuris paskatino liberalą teikti įstatymo pataisas, yra klestinti kontrabanda ir nelegali prekyba.

„Jeigu norime sumažinti nelegalią prekyba alkoholiniais gėrimais, reikėtų leisti prekiauti alkoholiu visomis dienomis iki 20 val. Į biudžetą įplauktų papildomos lėšos, nes verslas sumokėtų visus mokesčius, o nuo nelegalios  prekybos tokie mokesčiai nėra sumokami“, – pastebėjo A. Bagdonas.

Kaip ELTA jau skelbė, pernai rugsėjo mėnesį Alkoholio kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravęs parlamentaras A. Bagdonas siūlo visomis savaitės dienomis leisti alkoholinių gėrimų prekybą mažmeninės prekybos vietose (taip pat išsinešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus) nuo 10 iki 20 val.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas kartu su A. Bagdonu  teikia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantys Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Arminas Lydeka, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus, Edita Rudelienė.

Šiuo metu įstatyme yra numatyta, kad darbo dienomis ir šeštadieniais alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos vietose galima įsigyti (taip pat išsinešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus) nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.

Sugriežtinančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas 2017 m. birželio 1 dieną priėmė praeitos kadencijos Seimas.

Jis registravo tai numatančias Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas.

Seimo nario pastebėjimu, nors dar pernai įsigaliojus kodekso pakeitimams vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras teoriškai atlieka LTSA atestuoti juridiniai asmenys, faktiškai nebuvo atestuotas nė vienas juridinis asmuo, todėl funkciją ir toliau vykdo pati administracija.

„Padėties analizė parodė, kad nauji dalyviai apžiūros neatlieka, nes atestacijai keliami reikalavimai yra itin griežti. Visi laivų valdytojai, kurie norėtų patys atlikti techninę apžiūrą, privalo būti nepriklausomi nuo bet kokios kitos vidaus vandenų transporto veiklos. Todėl siūlau į kodeksą įrašyti, kad technines apžiūras atliekanti įmonė turi turėti ne mažiau nei 2 specialistus. Tuomet nebūtų sukuriama nepagrįsta našta verslui, paslaugą teikiantys specialistai galėtų keistis, o paslaugos nereikėtų nutraukti“, – sako A. Bagdonas.

Lietuvoje per metus vidutiniškai atliekant mažiau nei 500 techninių apžiūrų, o jas atliekantiems specialistams taikant nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijus, dėl kurių jie negali vykdyti kitų su vidaus vandenų transporto veikla susijusių veiklų, vienoje įmonėje, A. Bagdono teigimu, 2 specialistai yra optimalus skaičius.

Be to, pataisos numato, kad įmonės, siekiančios atlikti vidaus vandenų transporto priemonių apžiūrą, pagal tarptautinį standartą būtų akredituotos ne kaip A, o C tipo kontrolės įstaigos – išskyrus burinių jachtų techninę apžiūrą. „C tipo kontrolės įstaiga nuo A tipo skiriasi tik nepriklausomumo laipsniu, o reikalavimai dėl objektyvumo ir nešališkumo abiejų tipų kontrolės įstaigoms išlieka tokie patys“, – sako liberalas.

Remiantis šiuo metu galiojančiu reguliavimu, techninės apžiūros privalomos vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės – ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, eksploatuojamo ne tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba vykdant komercinę veiklą – kas dvejus metus, pramoginio laivo, naudojamo keleiviams vežti – kas vienus metus.

Kaip dokumento aiškinamajame rašte pažymi A. Bagdonas, pramoginių ir asmeninių laivų, eksploatuojamų tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.

Parlamentaro duomenimis, pastaraisiais metais vidutiniškai atliekama iki 500 techninių apžiūrų per metus.

Siūloma, kad Vidaus vandenų transporto kodekso pataisos įsigaliotų kitų metų liepos 1 d.

Seimo Teisės departamentas mano, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Jo įregistruotos Rinkliavų įstatymo ir Vidaus vandenų transporto kodekso pataisos paliestų savivaldybes, kuriuose vyksta laivyba vidaus vandenų transporto priemonėmis.

A.Bagdonas Eltai sakė, kad šis klausimas aktualus visoms savivaldybėms, kuriose yra vandens telkiniai, o juose plėtojamas vandens transportas.

„Šiuo metu opi problema yra su vandens transporto priemonėmis, kurios į savivaldybes atvyksta trumpam laikotarpiui ir nesudaro sutarčių su savivaldybėmis dėl švartavimosi ir kitų paslaugų teikimo, pvz. dėl atliekų tvarkymo. Nors laivais atvykstantys lankytojai palieka savivaldybėse nemenką kiekį atliekų, tačiau pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas jie yra neapmokestinami vietine rinkliava“, – sakė A. Bagdonas.

Todėl jis siūlo leisti savivaldybėms priimti sprendimą dėl vietinės rinkliavos už leidimą įplaukti vidaus vandenų transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą. Taip pat įstatymo pataisomis siūloma sudaryti galimybę savivaldybėms nustatyti rinkliavą ir už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis vidaus vandenų transporto priemonėms statyti.

„Ši rinkliava nebūtų taikoma kelioms dienoms atvykusioms jachtoms, kurios yra sudariusios sutartį su uostais ir moka visus mokesčius. Rinkliava savivaldos sprendimu galėtų būti taikoma vienadieniams laivams, kurie atplaukia į uostą, naudojasi infrastruktūra, tačiau nemoka jokių mokesčių. Savivaldybės pačios nuspręstų, ar taikyti rinkliavą bei jos dydį“, – Eltai sakė A. Bagdonas.

Parlamentaras sako, kad apie šią problemą yra kalbėjęs su Neringos savivaldybės meru, kuris šį įstatymo projektą palaiko.

Priėmus siūlomas pataisas, anot A. Bagdono, sumažėtų administracinė našta bei būtų sudaryta reali galimybė savivaldybėms administruoti trumpalaikio parkavimo bei atvykimo rinkliavą.

Anot A. Bagdono, savivaldybės, vykdydamos stebėseną ir jausdamos poreikį,galėtų savarankiškai išplėsti vietinės rinkliavos mokėtojų bazę, pašalinti dvigubo standarto egzistavimą.

„Savivaldybės galės spręsti ilgus metus keliamą klausimą dėl sausumoje laikomų vidaus vandenų transporto priemonių teisinio statuso, galėjimo statyti jas ant kranto ir apmokėjimo už tokią galimybę sąlygas, kai tai daroma naudojantis viešąja infrastruktūra. Taip pat bus sudarytos galimybės savivaldai plėsti rinkliavų mokėtojų bazę, surinkti papildomų lėšų į savivaldybių biudžetus“, – sako A. Bagdonas.

Įvedus rinkliavą, savivaldybės, anot jo, bus skatinamos kurti ir tobulinti infrastruktūrą, skirtą vidaus vandenų transporto priemonėms. A. Bagdono nuomone, plečiantis ir gerėjant infrastruktūrai atsiras galimybė vietiniam verslui įsikurti ir augti.

Šiuo metu nei Vidaus vandenų transporto kodekse, nei Rinkliavų įstatyme nėra numatyta galimybė savivaldybėms rinkti rinkliavas iš vidaus vandenų transporto naudotojų už naudojimąsi jų valdoma infrastruktūra.

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.

Kartu su A. Bagdonu projektus teikia Seimo nariai Antanas Vinkus, Romualdas Vaitkus, Edita Rudelienė, Saulius Skvernelis, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas, Audrius Petrošius, Andrius Mazuronis ir kiti.

Parlamentaras įregistravo Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla visos kadencijos metu buvo įvertinta kaip atitinkanti ar viršijanti lūkesčius, į tas pačias pareigas antrai kadencijai gali būti priimamas be konkurso.

Parlamentaras pažymi, kad šiuo metu įstatymas leidžia antrai kadencijai be konkurso skirti gerai įvertintus įstaigos vadovus, tačiau analogiškos alternatyvos sprendžiant dėl kitų karjeros valstybės tarnautojų, kurie nėra vadovai, bet taip pat yra priimti kadencijos laikotarpiui, nenumatyta.

Pasak A. Bagdono, toks skirtingas reglamentavimas „negali būti objektyviai pagrindžiamas ir yra nenuoseklus bei dviprasmiškas“.

Seimo narys pažymi, kad dabar aukštesnes pareigas ir didesnę įtaką įstaigos veiklai turintis vadovas esant teigiamiems vertinimams gali būti skiriamas antrai kadencijai, tuo tarpu už siauresnę atsakomybių sritį atsakingas karjeros valstybės tarnautojas tokiu būdu antrajai kadencijai skiriamas būti negali.

A. Bagdonas laikosi pozicijos, kad tokia tvarka lemia dirbtinę biurokratizaciją ir neefektyvų valstybės resursų panaudojimą.

„Net jei karjeros valstybės tarnautojas yra vertinamas gerai ar labai gerai ir yra norima, kad jis ir toliau dirbtų savo pareigose, privaloma organizuoti konkursą, nors dalyvaudamas konkurse dėl naujos kadencijos šis karjeros valstybės tarnautojas bus vertinamas įstaigoje, o jį į pareigas priims įstaigos vadovas“, – Seimo narys argumentuoja aiškinamajame rašte.

Anot jo, surengus konkursą karjeros valstybės tarnautojas ir toliau gali dirbti užimamose pareigose, tačiau šis sprendimas turi būti priimtas tik po „ilgo ir viešiesiems resursams imlaus proceso“.

Įstatymas jau dabar numato, kad įstaigos vadovas, kurio tarnybinė veikla per visą kadenciją buvo įvertinta gerai ar labai gerai, į tos pačios įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.

Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas pabrėžė, kad komitetas dar birželį ragino ministeriją laikytis Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) plano.

„Jeigu jokios skatinamosios priemonės nėra taikomos, tikiuosi, persižiūrėsite RRF planą, arba valstybės biudžetas tvirtinamas ir ieškosite būdų, kaip bent šiek tiek ištaisyti savo klaidas“, – komiteto posėdyje sakė parlamentaras.

Anot jo, Susisiekimo ministerija, pažadėjusi paramą automobilių nuomos verslui bei ją numačiusi RRF plane, sukėlė nepagrįstą lūkestį.

„RRF plane ši priemonė buvo patvirtinta ne tik jūsų, bet ir parlamento. (...) Jūs suteikėte lūkesčius juridiniams asmenims, juos viešai pristatėte, o vėliau juos apgavote“, – teigė A. Bagdonas.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos atstovas Mantas Zakarka teigė, kad verslas buvo patikintas, jog parama netrukus bus skirta, tačiau galiausiai nuspręsta lėšas perskirstyti.

„2023 metų pradžioje ir viduryje girdėjome, kad tuoj tuoj ta priemonė bus, bet verslo dalyvavimo ar įtraukimo nebuvo diskusijoje, ji įvyko per vasarą. Tas liūdina. (...) Verslas jaučiasi apgautas, nes net nedalyvavo šitame procese, o tikėjo pažadais, kurie nebuvo įgyvendinti“, – komitete teigė jis.

Verslas jaučiasi apgautas, nes net nedalyvavo šitame procese, o tikėjo pažadais, kurie nebuvo įgyvendinti.

 

„Kalbame apie paramą juridiniams asmenims, kurie valdo didžiulius automobilių parkus, daugiau nei 1000, ir naudoja veiklai – ir nuomos kompanijos, ir siuntų kompanijos, kur transportas yra esmė ir pagrindinis įrankis, kuris galėtų duoti grietą paspirtį tiek taršos mažinimui, tiek elektrifikavimui“, – pridūrė M. Zakarka.

Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba teigė, kad šiai priemonei ministerija jau buvo parengusi finansavimo sąlygų aprašą, tačiau jis nebuvo suderintas su Finansų ministerija motyvuojant tuo, kad įsigaliojo PVM lengvata.

„Situaciją suprantame, finansavimo sąlygų aprašą buvom parengę, bet suprantame ir tą pusę, kad viešųjų finansų yra, kiek yra, RRF suma buvo sumažėjusi Lietuvai, Finansų ministerija turėjo papildomai skolintis, dėl to buvo priimtas tas sprendimas, kad orientuotų daugiau finansų į viešųjų juridinių asmenų ir viešosios infrastruktūros kūrimą“, – kalbėjo jis.

„PVM atskaita yra papildoma paskata privačiam sektoriui įsigyti elektromobilius“, – sakė R. Dilba.

Tuo metu M. Zakarka tikino, kad PVM atskaita nėra susijusi su paskata elektromobiliams įsigyti: „Buvo priimtas PVM įstatymo pakeitimas, kuris iš esmės didelius parkus valdančioms bendrovėms, kurios savo automobilius naudoja kaip įrankį veiklai, tai neturėjo ir negali turėti įtakos dėl finansinės apskaitos dalykų. (...) Nesuprantame, kodėl tai siejama“.

Finansų ministerijos atstovė Eglė Coppa teigė, kad iš 41 mln. eurų 20 mln. eurų buvo perskirstyta elektra arba vandeniliu varomų autobusų įsigijimui ir jų įkrovimo infrastruktūrai, o 21 mln. eurų – geležinkelių ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimui.

„Buvo nuspręsta, kad dėl 2023 metais priimtos PVM atskaitos įmonėms į PVM atskaitą bus galima įtraukti beveik 17 mln. eurų ir bendrų diskusijų su Susisiekimo ministerija metu mes nutarėme, kad tas lėšas, kurios buvo numatytos kompensavimui ir elektromobilių įsigijimo skatinimui, galėtume numatyti toms sritims, kur yra didesnis finansavimo poreikis – geležinkelių infrastruktūra ir viešieji elektromobiliai“, – komitete aiškino E. Coppa.

„Taip, mes stovime su savo sprendimu, bet negaliu paneigti, kad akivaizdu, jog reikalingas finansavimas ir šioms įmonėms, parama įsigyti elektromobilius“, – kalbėjo ji.

R. Dilba taip pat užsiminė, kad RRF lėšų skirstymas gali būti peržiūrėtas dar ne kartą, todėl Susisiekimo ministerija būtų pasiruošusi numatytą sumą skirti minėtų įmonių elektromobilių įsigijimui.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas siūlo atsisakyti Vyriausybės iniciatyvos į neapmokestinamų pajamų sąrašą įtraukti artimiesiems dovanotą žemdirbių turtą ir neapmokestinti santuoka ar giminystės ryšiais susijusių žmonių dovanų, kurių suma viršytų 300 tūkst. eurų per metus. 

„Vienas iš pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, o šis draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas“, – nurodė parlamentaras pataisos argumentuose.

Pasak jo, artimais ryšiais susijusių žmonių dovanojimo būdu gautų pajamų nereikėtų apmokestinti, nepaisant kokio dydžio jos būtų.

Vyriausybės teiktame mokesčių pertvarkos projekte numatyta, kad neapmokestinamomis pajamomis būtų laikomas artimųjų dovanojimo būdu perduotas žemės ūkio veikloje naudojamas turtas, su sąlyga, jeigu turtą naujasis savininkas naudotų mažiausiai trejus metus.

Nebūtų apmokestinamos ir artimųjų dovanos, kurių suma arba vertė neviršytų 300 tūkst. eurų. Ankstesniame mokesčių paketo projekte buvo dvigubai mažesnė suma – 150 tūkst. eurų.   

A. Bagdonas sako, kad liberalų netenkina pats principas, kad nustatytos neapmokestinamų pajamų „lubos“. 

„Arba visiems tie 300 tūkst. eurų būtų, arba niekam. (...) Yra alternatyva palikimas, bet jei vaikai kovoja dėl tų turtų, tai geriau leisti tėvams padovanoti“, – BNS teigė parlamentaras.

„Kas dirba žemės ūkyje ir toliau galėtų, kaip ir galėjo dovanoti, pajamos nebūtų apmokestinamos, o visi kiti žmonės, tie turtingesni, jeigu norės dovanoti savo vaikams, sutuoktiniams, tėvams, apmokestinimas bus. Bet kodėl? Taip neteisinga. Jie susimokės nekilnojamojo turto mokestį“, – Vyriausybės pataisas kritikavo parlamentaras. 

Šiuo metu iš paveldėjimo gautos pajamos nėra apmokestinamos, taip pat – iš artimųjų gautos dovanos. Neapmokestinamos ir kitų asmenų padovanotos pajamos, jeigu jų suma ar vertė neviršija 2,5 tūkst. eurų.

Mokesčių pertvarka Seimui pateikta antradienį. Reforma siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.