Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio vidurdienį, apie 12.15 val., Salako seniūnijoje, Bajotiškių kaime, Antalieptės mariose rastas vyro, gimusio 1965 metais, kūnas.

Dėl jo dingimo pernai liepos 23 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl asmens paieškos.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Jį įvesta Antalieptės ir Dusetų seniūnijų teritorijose.

Sprendimą Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė praėjusį ketvirtadienį, sulaukęs ekstremaliųjų situacijų operacijų centro rekomendacijos.

Ekstremalios situacijos operacijų vadovu paskirtas administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Gaidamavičius.

Kaip BNS pirmadienį informavo Antalieptės seniūnas Arvidas Saulius, šiuo metu hidroelektrinė jau sutvarkyta.

„Ji buvo sugedusi vieną parą, – teigė seniūnas. – Po truputėlį vandens lygis mažėja.“

Pasak jo, įmonės „Hidrogreen“ valdomoje elektrinėje buvo sugedęs vienas generatorius. Šiuo metu Antalieptės hidroelektrinė veikia visu pajėgumu, dirba keturi generatoriai.

Antalieptės HE gedimas nefiksuotas, savivaldybė netinkamai interpretavo procesą – vadovas

Antalieptės hidroelektrinėje gedimas nefiksuotas, savivaldybė netinkamai interpretavo procesą, sako elektrinę valdančios įmonės „Hidrogreen“ vadovas.

„Esant reikalui išjungiame ir įjungiame generatorius. Tai – normalus gamybos procesas“, – BNS pirmadienį teigė Rolandas Garbštas.

Esant reikalui išjungiame ir įjungiame generatorius. Tai – normalus gamybos procesas.

Zarasų rajono savivaldybė praėjusią savaitę Antalieptės ir Dusetų seniūnijų teritorijose paskelbė ekstremaliąją situaciją. Savivaldybė nurodo, kad Ekstremalių situacijų operacijų centras pasiūlė tai daryti „dėl Antalieptės HE vieno generatoriaus gedimo ir dėl potvynio grėsmės“.

Pasak „Hidrogreen“ vadovo, savivaldybė paprasčiausiai netinkamai interpretavo įmonės veiklą.

R. Garbšto teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra kiek anksčiau buvo pritarusi įmonės prašymui leisti žeminti Antalieptės HE tvenkinio vandens lygį iki 143 metrų, siekiant išvengti vandens lygio kilimo tvenkinyje virš normalaus patvankos lygio.

Tačiau taip pat agentūra įpareigojo ilgainiui atstatyti Antalieptės tvenkinio vandens lygį iki normalaus patvankos lygio 144 metrų.

Vis dėlto praėjusios savaitės pabaigoje vandens lygis pasiekė 144,04 metro, tad savivaldybė įvedė ekstremalią situaciją.

„Visi hidroelektrinės generatoriai veikia patikimai, o tvenkinys eksploatuojamas nepažeidžiant Antalieptės HE tvenkinio taisyklėse nustatytų reikalavimų“, – nurodė įmonės vadovas.

Šios dienos duomenimis, vandens lygis tvenkinyje siekia 143,95 metro.

Devyniais lieptais garsėjanti Antalieptė nuo šiol turės pirmąjį Lietuvoje lieptą, skirtą matematikams. Apie dešimties metrų ilgio, vietos meistrų pagamintas lieptelis jungia upelio, įtekančio į Šventąją, krantus.

„Galbūt jūs, kaip mokslo žmonės, galėsite tai įvertinti ir pasakyti, bet mes, kaimo žmonės, mūsų bendruomenė, kuri čia gyvena, taip supranta matematiką. Nes žmonės įsivaizdavo, kad matematikų lieptelis turėtų būti būtent toks“, – sako Zarasų r. Antalieptės bendruomenės narė Olga Raugienė.

Ant liepto turėklų išraižytos matematikos formulės, svarbiausias akcentas – mediniai skaitytuvai. Jie daugiausia ir patraukė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos katedros dėstytojų, kitų matematikų dėmesį.

„Manau, kad laikui bėgant atsiras ir integralinės, dabar mokyklinės formulės surašytos, nors matematika nesibaigia mokykla, dar yra aukštoji mokykla. Yra akademija, manau, šita tradiciją reiktų tęsti“, – ragina matematikas Algirdas Šukys.

„Atrask matematiką, kuris moka skaičiuoti, skaičiuoja tik buhalteriai, šiais skaitytuvais mokėdavo skaičiuoti pardavėjos. Mano sesuo mokėjo jais dauginti, dalinti, ką tik nori“, – prisimena matematikas Antanas Apynis.

Akademikas Vytautas Statulevičius, docentai Petras Vaškas, Henrikas Jasiūnas ir kiti žymūs matematikai kilę būtent iš šio krašto. Pasak pačių matematikų, jų koncentracija čia apie dešimt kartų viršija Lietuvos vidurkį.

„Kažkas toje žemėje slypi, kuri gimdo tokias jėgas, persiduoda į protą, aišku, čia juokai. Pavyzdžiui, Pasvalio rajonas, kur irgi daug matematikų yra gimę, pagal tankumą būtų panašiai, kaip ir čia“, – juokauja Lietuvos matematikų draugijos prezidentas Remigijus Leipus.

Matematikai, pasivaikščioję ir po kitus lieptus, apžiūrėjo šalia Antalieptės gimusiam H. Jasiūnui bei žymiems Lietuvos matematikams skirtą parodą. H. Jasiūnas įkūrė matematikos muziejų Vilniuje, mėgo rinkti knygas apie matematiką.

„Pats pirmutinis matematikos uždavinynas lietuvių kalba, kuris sukompiliuotas iš dviejų knygų. Viena rusiška, kita lenkiška“, – sako H. Jasiūno duktė Birutė Jasiūnaitė.

Antalieptės bendruomenė gerbdama matematikus žada nepamiršti ir kitų profesijų žymių kraštiečių.