-
Sulaikymo atgarsiai: Celofanui – 140 eurų bauda 46
„2024 kovo 25 d. priimtas nutarimas pagal LR ANK 506 str. 4 d. paskirti nuobaudą 140 eurų“, – Eltą informavo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalis numato, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų. Taigi, A. Kandrotas nubaustas maksimalia bauda, kuri numatyta už tokį pažeidimą.
ELTA primena, kad sausio 15-osios vakarą A. Kandrotas buvo sulaikytas Kaune, Raudondvario plente, policijai vykdant teismo nuosprendį. Tos dienos rytą jam buvo paskelbti du nuosprendžiai finansinių nusikaltimų bylose, jose jis buvo nuteistas kalėti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. A. Kandrotas savo sulaikymą transliavo tiesiogiai, buvo girdėti, kad jis atsisako lipti iš savo automobilio.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis tada teigė, kad A. Kandrotas buvo sulaikytas sustabdžius jo vairuojamą automobilį, vyras nesipriešino aktyviai, tačiau nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, jis buvo įspėtas, kad bus panaudota fizinė prievarta.
„Paleiskit mane, kodėl aš turiu išlipti iš automobilio?“ – klausė A. Kandrotas. Netrukus policija iš mašinos jį ištempė jėga. Tąkart A. Kandrotas vyko su savo vaikais, įraše buvo girdimas jų verksmas.
Vėliau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nustatė, kad, sulaikant nuteistąjį, policijos pareigūnai nesilaikė teisės aktų nuostatų, numatančių informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie procesinės prievartos priemonės taikymą nepilnamečio vaiko akivaizdoje.
Tyrimą atlikusi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pažeidimą policijos veiksmuose nustatė kovo 19 d. Tiesa, kaip teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja Jolita Gritytė, atsižvelgiant į tai, kad policija dėl A. Kandroto sulaikymo atliko vidinį tyrimą, nustatė pareigūnų veiksmuose pažeidimą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kontrolierė papildomų veiksmų nesiėmė.
„Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas, atlikęs vidinį patikrinimą, nustatė minėtą pažeidimą ir ėmėsi atitinkamų priemonių, pavedė pakartotinai supažindinti pavaldžius pareigūnus su teisės aktais, reglamentuojančiais policijos pareigūnų veiksmus, atliekant asmens sulaikymą nepilnamečių akivaizdoje, papildomai kontrolierė neteikė siūlymo dėl nustatyto pažeidimo“, – Eltai teigė J. Gritytė.
Paleiskit mane, kodėl aš turiu išlipti iš automobilio?
Kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, tam tikrais atvejais vaikams, jų teisių ir interesų apsaugai ir užtikrinimui nepalanki padėtis gali būti nulemta tėvų galimai priešingų teisei veiksmų ir jų sąlygotų pasekmių (tam tikrų procesinės prievartos priemonių taikymo ar pan.).
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga akcentuoja, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, jis privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi nedelsiant.
Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėjos J. Gritytės, A. Kandroto sulaikymo atveju jo vaikai galėjo patirti stresą ne tik dėl policijos pareigūnų veiksmų.
„Dėl minėto įvykio vaikai galėjo patirti baimę ir stresą, tačiau tai sąlygojo ne tik policijos pareigūnų veiksmai, sustabdant automobilį ir sulaikant tėvą vaikų akivaizdoje, tačiau ir tėvo veiksmai policijos pareigūnams stabdant automobilį, aktyviai priešinantis policijos pareigūnams. Bet kokiu atveju vaiko dalyvavimas teisiniuose procesuose vaikus paveikia emociškai, tačiau, labai svarbus ir vaiko tėvų elgesys (ne)vykdant policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų“, – nurodė J. Gritytė.
Sausio 15 d. policijai sulaikius ir į Kauno tardymo izoliatorių pristačius A. Kandrotą, kitą dieną vyras, nuotoliniu būdu dalyvaudamas teismo posėdyje riaušių prie Seimo byloje, pareiškė, kad policijos pareigūnai prieš jį smurtavo.
„Mane pareigūnai sumušė. Praskelta nosis, sumuštas veidas, visą naktį vėmiau“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs A. Kandrotas.
Policijos departamento Imuniteto valdyba įvertino sulaikymo aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo dėl pareigūnų veiksmų nepradėjo. Konstatuota, kad pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šių metų sausį A. Kandrotą pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis dabar atlieka bausmę Vilniaus kalėjime.
Anksčiau teistas A. Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų 2012 m. riaušių prie Seimo byloje.
Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.
A. Kandrotas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.
-
Celofano sulaikymas: vaiko teisių gynėjai priekaištų turi ir policijai, ir tėvams 24
Kaip Eltai nurodė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja Jolita Gritytė, tyrimas dėl A. Kandroto-Celofano sulaikymo metu galimai pažeistas vaikų teises buvo atliktas, gavus parlamentaro, „valstiečio“ Dainiaus Kepenio kreipimąsi.
„Atlikus tyrimą nustatyta, kad policijos pareigūnai nesilaikė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių policijos veiksmus informuoti VVTAĮT apie procesinės prievartos priemonės taikymą nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Policija nedelsiant turėjo informuoti tarnybą apie taikytą procesinės prievartos priemonę vaikų akivaizdoje, tačiau, nagrinėtu atveju, to laiku nepadarė“, – informavo J. Gritytė.
Už finansinius nusikaltimus nuteistas A. Kandrotas-Celofanas policijos sulaikytas ir į įkalinimo įstaigą pristatytas šių metų sausį. Nuteistojo sulaikymas buvo filmuojamas, vaizdo įrašas, kuriame galima buvo pamatyti ir vyro vaikus, buvo patalpintas į socialinius tinklus.
Tyrimą atlikusi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pažeidimą policijos veiksmuose nustatė kovo 19 d. Tiesa, kaip teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja J. Gritytė, atsižvelgiant į tai, kad policija dėl A. Kandroto-Celofano sulaikymo atliko vidinį tyrimą, nustatė pareigūnų veiksmuose pažeidimą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kontrolierė papildomų veiksmų nesiėmė.
Tėvas neįvertino minėto įrašo galimo neigiamo poveikio vaikams, jų saugumui, sklandžiam socialiniam gyvenimui ir santykiams su aplinkiniais.
„Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas, atlikęs vidinį patikrinimą, nustatė minėtą pažeidimą ir ėmėsi atitinkamų priemonių, pavedė pakartotinai supažindinti pavaldžius pareigūnus su teisės aktais, reglamentuojančiais policijos pareigūnų veiksmus, atliekant asmens sulaikymą nepilnamečių akivaizdoje, papildomai kontrolierė neteikė siūlymo dėl nustatyto pažeidimo“, – teigė J. Gritytė.
Kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, tam tikrais atvejais vaikams, jų teisių ir interesų apsaugai ir užtikrinimui nepalanki padėtis gali būti nulemta tėvų galimai priešingų teisei veiksmų ir jų sąlygotų pasekmių (tam tikrų procesinės prievartos priemonių taikymo ar pan.).
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga akcentuoja, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, jis privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi nedelsiant.
Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėjos J. Gritytės, A. Kandroto-Celofano sulaikymo atveju jo vaikai galėjo patirti stresą ne tik dėl policijos pareigūnų veiksmų.
„Dėl minėto įvykio vaikai galėjo patirti baimę ir stresą, tačiau tai sąlygojo ne tik policijos pareigūnų veiksmai, sustabdant automobilį ir sulaikant tėvą vaikų akivaizdoje, tačiau ir tėvo veiksmai policijos pareigūnams stabdant automobilį, aktyviai priešinantis policijos pareigūnams. Bet kokiu atveju vaiko dalyvavimas teisiniuose procesuose vaikus paveikia emociškai, tačiau, labai svarbus ir vaiko tėvų elgesys (ne)vykdant policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų“, – nurodė J. Gritytė.
Anot jos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba kritiškai vertina ir tai, kad A. Kandroto-Celofano sulaikymo vaizdo įrašas, kuriame fiksuoti ir vaikai, patalpintas socialiniuose tinkluose.
„Kritiškai vertintini ir asmens veiksmai įkeliant jo sulaikymo vaizdo įrašą, kuriame matosi vaikai, į socialinius tinklus. Tėvas neįvertino minėto įrašo galimo neigiamo poveikio vaikams, jų saugumui, sklandžiam socialiniam gyvenimui ir santykiams su aplinkiniais“, – teigė J. Gritytė.
Šių metų sausio 15 d. policijai sulaikius ir į Kauno tardymo izoliatorių pristačius A. Kandrotą-Celofaną, kuriam teismas už finansinius nusikaltimus skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kitą dieną vyras, nuotoliniu būdu dalyvaudamas teismo posėdyje riaušių prie Seimo byloje, pareiškė, kad policijos pareigūnai prieš jį smurtavo.
„Mane pareigūnai sumušė. Praskelta nosis, sumuštas veidas, visą naktį vėmiau“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas.
Policijos departamento Imuniteto valdyba įvertino A. Kandroto-Celofano sulaikymo aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo dėl pareigūnų veiksmų nepradėjo. Konstatuota, kad pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šių metų sausį A. Kandrotą-Celofaną pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Anksčiau teistas A. Kandrotas-Celofanas yra vienas iš kaltinamųjų 2012 m. riaušių prie Seimo byloje.
Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.
A. Kandrotas-Celofanas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.
-
Celofanas bausmę atliks ne Kauno, o Vilniaus kalėjime 40
BNS žiniomis, ketvirtadienį A. Kandrotas iš Kauno kalėjimo buvo pervežtas į Vilniaus kalėjimą.
„Jūsų minimas asmuo jau atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime“, – BNS penktadienį informavo Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė Virginija Vervečkaitė.
A. Kandrotą policija sulaikė sausio 15 dieną Kauno rajone, tos dienos rytą Apeliacinis teismas jį nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis dviejose finansinių nusikaltimų bylose. Sulaikytas nuteistasis buvo pristatytas į Kauno kalėjimą, ten paprastai pristatomi visi nuteistieji laisvės atėmimo bausmėmis, po to paskirstomi į Vilniaus, Pravieniškių, Alytaus ir kitus kalėjimus.
Vienoje byloje Apeliacinis teismas pagal kelis su finansiniais nusikaltimais susijusius Baudžiamojo kodekso straipsnius A. Kandrotą nuteisė kalėti metams ir dešimčiai mėnesių, kitoje byloje jam skirti metai ir trys mėnesiai kalėjimo.
Šie nuosprendžiai įsiteisėjo iš karto po paskelbimo.
Abu verdiktus paskelbusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė sakė, kad A. Kandrotas „nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai“, todėl tik realus laisvės atėmimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti jo elgesį ateityje.
Kiek realiai kalės A. Kandrotas, paaiškės, kai bausmės dėl abiejų nuosprendžių bus subendrintos, tą turėtų padaryti pirmosios instancijos, Kauno apygardos teismas.
A. Kandrotas antroje byloje, kur jam skirtas metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimas, jau kalėjo, jis joje atliko daugiau nei metus bausmės, bet 2023 metų kovą po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo jis buvo paleistas iš Marijampolės kalėjimo.
Išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija tada paskelbė, kad, iš dalies tenkinus A. Kandroto ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu.
A. Kandroto anksčiau kalėjime praleistas laikas bus įskaitytas į dabar skiriamą bausmę.
A. Kandrotas siekė dalyvauti šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė registruoti jį politinės kampanijos dalyviu.
Jis yra teisiamas vadinamojoje riaušių prie Seimo byloje.
