Kaip Eltai patvirtino Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė, A. Kandroto-Celofano skundą nutarta grąžinti jam pačiam.

„Skundą atsisakyta priimti atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą jo apskundimo terminą, o prašymas jį atnaujinti teismui nėra pateiktas“, – teismo sprendimo nepriimti skundą motyvus nurodė T. Merkevičiūtė.

Šių metų sausį A. Kandrotas-Celofanas buvo nubaustas administracine tvarka, jam buvo skirta 140 eurų bauda. Ji skirta dėl to, jog vyras nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo išlipti iš automobilio bei pateikti dokumentus, o sulaikomas jėga pasipriešino policijos pareigūnams, nelipo iš automobilio, standino rankas, laikėsi įsikibęs į automobilį, nevykdė reikalavimo nesipriešinti.

ELTA primena, kad sausio 15-osios vakarą A. Kandrotas-Celofanas buvo sulaikytas Kaune, Raudondvario plente, policijai vykdant teismo nuosprendį. Tos dienos rytą jam buvo paskelbti du nuosprendžiai finansinių nusikaltimų bylose, jose jis buvo nuteistas kalėti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. A. Kandrotas-Celofanas savo sulaikymą transliavo tiesiogiai, buvo girdėti, kad jis atsisako lipti iš savo automobilio.

Vėliau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nustatė, kad, sulaikant nuteistąjį, policijos pareigūnai nesilaikė teisės aktų nuostatų, numatančių informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie procesinės prievartos priemonės taikymą nepilnamečio vaiko akivaizdoje.

Skundą atsisakyta priimti atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą jo apskundimo terminą, o prašymas jį atnaujinti teismui nėra pateiktas.

Tyrimą atlikusi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pažeidimą policijos veiksmuose nustatė kovo 19 d. Tiesa, kaip teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja Jolita Gritytė, atsižvelgiant į tai, kad policija dėl A. Kandroto-Celofano sulaikymo atliko vidinį tyrimą, nustatė pareigūnų veiksmuose pažeidimą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kontrolierė papildomų veiksmų nesiėmė.

„Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas, atlikęs vidinį patikrinimą, nustatė minėtą pažeidimą ir ėmėsi atitinkamų priemonių, pavedė pakartotinai supažindinti pavaldžius pareigūnus su teisės aktais, reglamentuojančiais policijos pareigūnų veiksmus, atliekant asmens sulaikymą nepilnamečių akivaizdoje, papildomai kontrolierė neteikė siūlymo dėl nustatyto pažeidimo“, – Eltai teigė J. Gritytė.

Sausio 15 dieną policijai sulaikius ir į Kauno tardymo izoliatorių pristačius A. Kandrotą-Celofaną, kitą dieną vyras, nuotoliniu būdu dalyvaudamas teismo posėdyje riaušių prie Seimo byloje, pareiškė, kad policijos pareigūnai prieš jį smurtavo.

Policijos departamento Imuniteto valdyba įvertino sulaikymo aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo dėl pareigūnų veiksmų nepradėjo. Konstatuota, kad pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo.

Apeliacinis teismas šių metų sausį A. Kandrotą pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis dabar atlieka bausmę Vilniaus kalėjime.

Anksčiau teistas A. Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų 2012 m. riaušių prie Seimo byloje.

Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.

A. Kandrotas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.

Kaltinamiesiems Dmitrijui Kovaliovui, Almantui Bimbai, Žydrūnui Kamarovui, Vygantui Petkui ir Dominykui Ščeglovui baudos paskirtos už nedalyvavimą kovo 26 ir 27 dienos teisiamuosiuose posėdžiuose, trečiadienį Eltai pranešė teismo atstovas Giedrius Janonis.

Kai kurie kaltinamieji piniginėmis baudomis baudžiami ne pirmą kartą.

Pavyzdžiui, už nedalyvavimą kovo 19 ir 20 dienos teisiamuosiuose posėdžiuose, kaltinamajam A. Bimbai jau buvo skirta 300 eurų bauda.

Už neatvykimą į vasario 27–28 dienos posėdžius kaltinamasis D. Ščeglovas buvo nubaustas 300 eurų bauda.

Be pateisinamos priežasties neatvykstantys kaltinamieji teismo baudžiami nuolat, kiekvieną posėdį kolegija paskelbia, kokias baudas skiria į posėdžius neatvykusiems kaltinamiesiems.

Šiuo metu per posėdžius apklausiami bylos liudytojai – Viešojo saugumo tarnybos (VST) atstovai, policininkai, įvykius prie Seimo fiksavę žurnalistai, fotografai ir operatoriai.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Per posėdį trečiadienį teisėjas Mindaugas Striaukas paskelbė, kad A. Kandroto gynėjo Eriko Rugieniaus prašymas dėl kontaktinio dalyvavimo posėdyje yra tenkinamas.

„Bus etapuojamas, dalyvaus tiesiogiai, šiandien dėl logistinių priežasčių į teismą nebuvo pristatytas“, – sakė teisėjas M. Striaukas, pažadėjęs, kad į kitą posėdį A. Kandrotas bus atvežtas.

„Kaip jūs tada mane užčiaupsit“ – atkirto A. Kandrotas, jis anksčiau dažnai per posėdžius, kai dalyvaudavo gyvai, išsakydavo replikas, o teisėjai nuolat jį drausmindavo, atimdavo mikrofoną, grasino pašalini iš salės.

Kol kas A. Kandrotas riaušių bylos nagrinėjime dalyvauja nuotoliniu būdu iš Vilniaus kalėjimo, kur atlieka jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę kitose bylose.

Bus etapuojamas, dalyvaus tiesiogiai, šiandien dėl logistinių priežasčių į teismą nebuvo pristatytas.

2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje dabar teismas apklausia liudytojus.

Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Bylą teismas pradėjo nagrinėti pernai balandį.

„Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje buvo gautas raštas dėl galimo sveikatos sutrikdymo sulaikymo metu. Šiuo metu minėtos valdybos pareigūnai tikslina aplinkybes ir priims procesinį sprendimą“, – Eltą informavo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Policija sausio 15 d. sulaikė ir į Kauno tardymo izoliatorių pristatė A. Kandrotą-Celofaną, kuriam teismas už finansinius nusikaltimus skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kitą dieną vyras, nuotoliniu būdu dalyvaudamas teismo posėdyje riaušių prie Seimo byloje, pareiškė, kad policijos pareigūnai prieš jį smurtavo.

„Mane pareigūnai sumušė. Praskelta nosis, sumuštas veidas, visą naktį vėmiau“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas.

Jis tvirtino, kad prašė pareigūnų jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau, pasak kaltinamojo, jam pagalba nebuvo iškviesta.

A. Kandroto-Celofano advokatas Erikas Rugienius šią savaitę Eltai sakė, kad jo ginamajam medicininė pagalba taip ir nebuvo suteikta.

„Tuo metu jis buvo sužalotas, tai yra sulaikymo metu. Buvo sumušta nosis, veidas. Medicinės pagalbos jis iš principo nesulaukė, kai nuvyko į Kauno kalėjimą“, – aiškino E. Rugienius.

Advokatas pasakojo, kad A. Kandrotas-Celofanas buvo sulaikytas, sustabdžius jo automobilį. Jame, kaip buvo parodyta vaizdo įraše viešojoje erdvėje kartu su nuteistuoju važiavo ir jo šeima. E. Rugieniaus manymu, policijos pareigūnai šioje situacijoje elgėsi neadekvačiai.

„Policijos veiksmai nėra toleruotini. Tos procedūros, kad „išlipk iš mašinos, reikia pasikalbėti“, nėra. Tai galėjo pareigūnai nurodyti, kad „jūs esate sulaikomas, nes įsiteisėjo teismo sprendimas“. Gal tada žmogus būtų kalbėjęs kažkaip kitaip, o čia sako „išlipk pasikalbėti“, tai buvo jo teisėtas atsisakymas, kad „nelipsime“. Tada jį griebė iš to automobilio“, – pasakojo E. Rugienius.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šių metų sausį Apeliacinis teismas A. Kandrotą-Celofaną dviejose baudžiamosiose bylose dėl finansinių nusikaltimų pirmadienį nubaudė realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Vienoje byloje nuteistajam skirtas 1 metų ir 10 mėnesių, o kitoje – 1 metų ir 3 mėnesių trukmės įkalinimas.

Aktyvus įvairių protestų dalyvis A. Kandrotas-Celofanas yra paskelbęs apie politinės partijos „Mes Lietuva“ įkūrimą. Tiesa, oficialiai ji nėra registruota.

A. Kandrotas-Celofanas taip pat pranešė dalyvausiantis šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai.

Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Celofanas skelbė steigiantis išpirką.

„Kadangi turiu daug kriptovaliutos, turiu pasiūlymą pagrobėjams. Pasiūlymas skamba taip – mes siūlome 50 tūkstančių eurų už tai, kad paliktumėte mergaitę gyvą ir sveiką ir kažkaip grąžintumėte“, – tuomet sakė skandalistas.

Tokie pasiūlymai ir nepasitikėjimo teisėsauga skatinimas patiko ne visiems. Vienas iš nepasitenkimą pareiškusių žmonių buvo klaipėdietis Gediminas.

„Paėmė pyktis ir parašiau jam asmeninę žinutę, kad jis yra šiukšlė ir iš žmonių nelaimės sau darosi reklamą. Apsižodžiavome per žinutes, jis man parašė, kad mane susiras, susitvarkys – kad ne su vienu susitvarkė, o aš neišskirtinis, kad žmonės mane jam atneš ant rankų ir kad laukčiau pasekmių“, – laidai „KK2“ telefonu pasakojo neteisingai apkaltintas vyras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kilus konfliktui A. Kandrotas internete paviešino Gedimino ir jo žmonos nuotrauką bei ciniškai pranešė, kad šis žmogus galimai susijęs su pagrobėjais. Savo socialinių tinklų paskyroje Celofanas spekuliavo paties susigalvota informacija.

„Man kilo klausimas – kodėl šitas asmuo staiga nori man sutrukdyti? Aš skelbiu premiją, pasiūlėme kalną pinigų. Man ir teisėsaugai turėtų būtų įdomu, kodėl kažkoks asmuo man trukdo – aš visomis įmanomomis pastangomis padedu teisėsaugai“, – tada skelbė Celofanas.

Klaipėdietis Gediminas sako supratęs, kas nutiko, kai A. Kandroto sekėjai pradėjo dalintis jo ir jo žmonos nuotrauka, užsimindami apie susidorojimą ir linčo teismą.

Jei leisime jam bujoti, kas tada bus?

„Buvo komentarų, kad aš toks, anoks, kad grąžinčiau vaiką. Supratau, kas vyksta ir kad reikia susimažinti prieigą. Ką galėjau, ištryniau ir paverčiau privačiu turiniu, kad galėčiau apsisaugoti“, – „KK2“ pasakojo Gediminas.

Buvo per vėlu – per mažiau nei parą Celofano melagingai apšmeižtos šeimos nuotrauka pasidalino daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių, kilo rimta grėsmė Gediminui ir jo žmonai.

Policijos pareigūnams radus pagrobtąją mergaitę ir suėmus pagrobėją, Celofano melagingai apkaltintas vyras planuoja kreiptis į teismą.

„Negalime tylėti. Jei leisime jam bujoti, kas tada bus? Jei bijosime, kad paviešins nuotraukas... Suprasčiau, jei tai pakenktų mano įvaizdžiui, jei būčiau žinomas. Bet kas mane pažįsta, žino, kad taip nebuvo. O ką mano kažkoks Petras ar Antanas, man nerūpi“, – laidos „KK2“ žurnalistams sakė Gediminas.

Už finansinius nusikaltimus Celofanas kalėti nuteistas 1 metų ir 10 mėnesių bei 1 metų ir 3 mėnesių bausmėmis. Kas prie bausmės prisidėtų, jei jis būtų nuteistas ir už šmeižtą ar sąmoningą pavojaus kėlimą kitam asmeniui, parodys laikas.

Kaip apsaugoti vaikus nuo galimo smurto, kokie rezonansiniai linčo teismai buvo įvykdyti Lietuvoje – laidoje „KK2“ tik per LNK.lt ir LNK eteryje.

Savo pradžiamokslį Celofanas pradėjo patarimu, atsirinkti, kas yra kas.

„Kai atvažiuosit, iš karto pamatysite, kad yra „gaidžiai“. „Gaidys“ turi pats pasisakyti, kas jis yra „gaidys“. Yra dar tokie „drambliai“. „Drambliai“ yra dar žemiau negu „gaidžiai“. Todėl, kad jie jau poniatkėm negyvena, jie jau kaziolina. Tai čia jau yra visiškas pramuštas dugnas“, – kalbėjo Celofanas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pirmiausiai, atvykus į kalėjimą, Celofanas siūlė kuo greičiau išmokti žargono. Vytautui Gapšiui jis primygtinai patarė išsiaiškinti, ir kas yra jo įkalinimo įstaigos vierchas. Pats A. Kandrotas teigia, kad Kauno kalėjime, kur kali ir V. Gapšys bei E. Masiulis, ši pozicija priklauso už rengimąsi šnipinėti Rusijai nuteistam Algirdui Paleckiui.

„O dabar Paleckis laukia, galvoja, „nu ką, brangieji, atvažiuokit, o dabar tai parišajem, kas čia pas mus grindis ir indus plaus“, – kalbėjo Celofanas.

Anot pašnekovo, kalėjime – žmonės normalūs. A. Kandrotas iš savo patirties pataria, kad kalėjime visada reikia turėti saldumynų ir arbatos.

Apie kalėjimo etiketą, patarimus kalintiems bei realybę už grotų – laidoje „KK2“ tik per LNK.lt ir LNK eteryje.

„Informuojame, kad 2023 metų spalio 12 dieną priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – Eltai teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Butkutė.

Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dar gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui.

Liepą kaltinamajam riaušių prie Seimo byloje A. Kandrotui-Celofanui nuo Kauno apylinkės teismo pastato nukabinus Ukrainos vėliavą, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

A. Kandrotas-Celofanas liepą feisbuke publikavo vaizdo įrašą, kuriame rodyta kaip jis su kitu asmeniu nukabina prie Kauno apylinkės teismo iškeltą Ukrainos vėliavą ir vietoje jos pakabina Lietuvos vėliavą. Jis tvirtino, kad, pagal Lietuvos įstatymus, kitos šalies vėliava ant institucijų pastatų gali būti iškelt tik tada, kai joje vieši kitų valstybių delegacija, o tuo metu teismas, kaip dėstė A. Kandrotas-Celofanas, nedirbo.

A. Kandrotas-Celofanas yra vienas iš kaltinamųjų 2021 m. rugpjūčio riaušių prie Seimo byloje.

ELTA primena, kad Lietuvoje liepą vykstant NATO viršūnių susitikimui, šalies institucijos, gyventojai kėlė Ukrainos vėliavas, taip reikšdami palaikymą nuo Rusijos besiginantiems ukrainiečiams, ragindami NATO valstybes pakviesti Ukrainą prisidėti prie Aljanso.

Tą centras nustatė išanalizavęs kelias įmones, susijusias su kaltinamuoju riaušių prie Seimo byloje A. Kandrotu, pravarde Celofonas: „Dar projektai“, „Vaizdo stebėjimo sistemos“, „Incom“ ir „Stelažai LT“.

„Panaši situacija matoma ir tyčiniu pripažintame „Stebėjimo technologijų“ bankrote. O taip pat – šiemet į bankrotą riedėti pradėjusioje bendrovėje „Lasilita“, kurios savininku A. Kandrotas tapo jau po bankroto bylos iškėlimo“, – nurodoma publikacijoje.

„Sudėjus šias šešias su A. Kandrotu susijusias įmones, jų nesumokėtų mokesčių suma jau viršija 250 tūkst. eurų“, – teigiama joje.

Anot „Sienos“, pirmiausiai įmonės nustodavo teikti finansinius dokumentus Registrų centrui. Po to – pradėdavo kauptis skolos, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

„Galiausiai, kai įmonės finansinės būklės nustatymas tampa beveik neįmanomas, o Celofanas neteikia bankroto administratorių reikalaujamų dokumentų – bankrotas“, – rašoma tekste.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai jam skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinus už finansinius nusikaltimus paskirtą bausmę, A. Kandrotui, visuomenėje žinomam Celofano pravarde, paskirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje taip pat išnagrinėtas ir iš dalies priteistas nukentėjusio civilinis ieškinys, kaunietis įpareigotas nukentėjusiajam sumokėti 400 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno policijos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros prokurorė.

Ji teismo prašė pripažinti A. Kandrotui skirti septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis, Celofanas sistemingai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri galėjo paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą kitu asmeniu.

Iš viso byloje, laikotarpiu nuo 2020-ųjų rugpjūčio mėnesio iki 2021 metų vasario, nagrinėtos keturios tęstinės veikos. Trimis atvejais kaltinamasis, siekdamas apšmeižti kitą asmenį, „Youtube“ tinkle viešai patalpino filmuotą medžiagą, kurioje skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nukentėjusįjį vadindamas korumpuotu, nepagrįstai kaltindamas jį reketu, klastojimu bei kitais tikrovės neatitinkančiais veiksmais.

A. Kandrotas tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą tuo pačiu nukentėjusiu asmeniu skleidė ir socialiniame tinkle „Facebook“.

Už finansinius nusikaltimus Apeliacinis teismas vasarį jam skyrė beveik dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.