223-iu numeriu pažymėtas Benedikto Vanago ir Kuldaro Siko ekipažas, lenktynes šiandien pradėjo iš 14 startinės pozicijos, o po „TOYOTA GAZOO Racing Baltics“ skėčiu startavę Vladas Jurkevičius ir Aisvydas Paliukėnas iš 57. Pastarasis ekipažas padarė nemenką pažangą, kadangi po prologo startavo iš 102 vietos.

Smagus greičio ruožas, bet rezultatas galėjo būti ir geresnis

Atvykę į antrojo greičio ruožo finišą, lenktynininkai neslėpė apmaudo dėl navigacijos klaidų. „Viena iš tų dienų, kai iš neblogos dienos išėjo šiaip sau. Šiek tiek nesusikalbėjome su Kuldaru, keliose vietose pakankamai ilgai ieškojome taškų. Tai iš tokio gero ir smagaus greičio ruožo, pasiekėme tik pusėtiną rezultatą. Kita vertus, nieko labai blogo nenutiko, apart šio greičio ruožo rezultato. Tikiuosi, kad kažko stipriai nesugadinome, išsilaižysime žaizdas ir keliausime į priekį“, – po finišo optimizmo neprarado Dakaro legenda B. Vanagas.

Preliminariai ekipažas antrąjį greičio ruožą įveikė per 4 val. 27 min. 22 s. Nefinišavus visiems ekipažams, preliminari „TOYOTA GAZOO Racing Baltics“ vieta – 23.

Sprendė dėl sienos

Sparčiai vykstant Futbolo mokyklos rekonstrukcijai, paaiškėjo, kad prireiks atlikti iš anksto nenumatytų darbų. Keliems projekto patobulinimams miesto valdžia pritarė anksčiau, o šiuo metu apsispręsta dėl dar poros.

Vienas tokių – klausimas dėl sienos, kurios konstrukcija buvo pakeista, apdailos.

"Siena iš dalies buvo padaryta monolitinė, siekiant sustiprinti pastato stabilumą. Tai nebuvo numatyta. Anksčiau suplanuotą mūrą ketinta dažyti. Kadangi dabar yra dalis monolito ir dalis mūro, kilo klausimas, ką daryti ir koks bus vaizdas. Buvo pasiūlymas, kad siena būtų nutinkuota. Pritarėme tam", – situaciją apibendrino Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Pašnekovo teigimu, papildomi sienos tinkavimo darbai gali kainuoti apie 19 tūkst. eurų.

Įrengs balkonų apdailą

Spręsta ir dėl apdailos kitose pastato vietose.

"Ten, kur jaunimo salė ir pagrindinė sporto salė uždara, nebuvo numatyta balkono apdaila. Dabar matosi metalinės balkono konstrukcijos, varžtai, veržlės ir apšvietimas. Buvo suprojektuotas paprastesnis variantas", – aiškino A. Barbšys.

Anot vicemero, nuspręsta, kad abiejose salėse esantys balkonai atrodys estetiškai – žadama atlikti apdailą ir įrengti apšvietimą.

Skaičiuojama, kad toks sprendimas kainuos apie 15 tūkst. eurų.

Ieškome finansavimo tam, kad būtų pradėtas trečiasis etapas, bet požemines komunikacijas norime nutiesti jau dabar, kad, startavus trečiajam etapui, nereikėtų iš naujo kasti ten, kur dabar sutvarkome.

Statybvietėje apsilankiusiems miesto valdžios atstovams pateiktas ir siūlymas dėl avarinės laiptinės – siūloma ją visiškai uždengti ir apšiltinti. Pagal šiuo metu galiojančius sprendinius numatoma, kad ne visa ši laiptinė bus uždengta.

"Tokiu atveju pastato išorės vaizdas būtų geresnis, šilumos klausimas spręstųsi. Tačiau dar nėra pačių projektinių pasiūlymų. Kai projektuotojai juos pateiks, spręsime", – sakė A. Barbšys.

Miesto atstovai pastebėjo ir daugiau taisytinų dalykų.

Baigs kitąmet

Per vizitą įvertinta ir bendra darbų eiga. Anot vicemero, šiuo metu vykdomas antrasis objekto rekonstrukcijos etapas turėjo būti baigtas šių metų lapkritį, tačiau terminas pratęstas – darbai turėtų finišuoti 2021 m. sausį.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Dar reikia išspręsti trečiojo etapo – sunkiosios atletikos sporto salės statybos – klausimus. Ieškome finansavimo tam, kad būtų pradėtas trečiasis etapas, bet požemines komunikacijas norime nutiesti jau dabar, kad, startavus trečiajam etapui, nereikėtų iš naujo kasti ten, kur dabar sutvarkome", – paaiškino A. Barbšys.

Vertinant bendrai, antrojo etapo darbai vyksta greičiau, nei planuota, tačiau terminas pratęsiamas dėl su trečiuoju rekonstrukcijos etapu susijusių darbų, tempą mažina ir jau minėti nenumatyti darbai.

„Šiemet antrajame pagrindinio priėmimo etape dalyvavo daugiau stojančiųjų, mat, priešingai nei ankstesniais metais, savo prašymus galėjo registruoti ir asmenys, nedalyvavę pirmajame etape. Šiame etape jie galėjo įtraukti pageidavimus ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas studijų vietas“, – pranešime cituojamas asociacijos prezidentas Pranas Žiliukas.

Šiemet prašymus antrame etape pateikė 6,8 tūkst. stojančiųjų – beveik 1 tūkst. daugiau nei pernai. Iš jų 3,8 tūkst. pakviesti pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis, tarp jų – 2 tūkst. šiais metais mokyklas baigusių jaunuolių

Į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas su studijų stipendijomis vietas pakviesti beveik 1,3 tūkst. stojančiųjų: beveik 600 universitetuose ir 700 kolegijose.

Daugiausia kviečiama studijuoti į Vilniaus kolegiją, Vilniaus universitetą ir Kauno kolegiją.

Studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose pakviesta 2,5 tūkst. stojančiųjų: universitetuose – 1 tūkst., kolegijose – 1,5 tūkst.

Daugiausia jiems išsiųsti kvietimai studijuoti Socialinių mokslų kolegijoje, Vilniaus universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Pakviesti studijuoti sutartis su aukštosiomis mokyklomis galės sudaryti nuo trečiadienio iki ketvirtadienio 17 valandos.

Nuo rugpjūčio 12 iki 15 dienos stojantieji galės dalyvauti papildomame priėmime. Jo metu bus suteikiama galimybė praeiti motyvacijos vertinimą, kuris vyks rugpjūčio 14 dieną.

LAMABPO svetainėje skelbiamas laisvų valstybės finansuojamų vietų skaičius profesinėse mokyklose.

Į inžineriją ir inžinerines profesijas laukiama 2 842 pretendentų, paslaugas asmenims - 2 304, architektūrą ir statybą - 1 763, verslą ir administravimą - 2 447, informacijos ir ryšio technologijas - 1 424, gamybą ir perdirbimą - 1 590, menus - 609, žemės ūkį - 525, transporto paslaugas - 679, miškininkystę - 62, socialinę gerovę - 752, žuvininkystę - 75, sveikatos priežiūrą - 715, saugos paslaugas - 90.

Antrajame pagrindinio priėmimo etape bus nagrinėjami visi prašymai, išskyrus sudariusiųjų mokymo sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų, į visas pirminio ir tęstinio mokymo programas.

Bus galima pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas mokymo vietas. Šiame etape kvietimai bus teikiami iki rugpjūčio 6 dienos, o sutartys bus pasirašomos iki rugpjūčio 10 dienos.

Jau teikę prašymus, bet dar nekviesti pirmajame etape arba nepasirašę sutarčių ir norintys dalyvauti antrajame etape asmenys gali keisti pageidavimų eiliškumą ar įtraukti naujų pageidavimų.

Laukiama ir naujų prašymų. Juos gali teikti asmenys, neturintys išsilavinimo arba jau turintys vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą.

Bus skirstomos vietos, dar neužimtos ar nepanaudotos pirmajame etape, kurių yra per 15 tūkstančių.

Populiariausia – inžinerija, paslaugos, architektūra ir statyba

Per 4 tūkst. pagrindinį išsilavinimą turinčių ir jo neturinčių jaunuolių jau pasirašė profesinio mokymo sutartis ir gaus valstybės finansavimą profesinei kvalifikacijai įgyti.

Pirmajame priėmimo į profesines mokyklas etape sudarytos 4 262 sutartys. 3 279 jaunuoliai, mokydamiesi profesijos, sieks įgyti ir vidurinį išsilavinimą.

Pageidaujantys mokytis profesinėse mokyklose daugiausia sutarčių pasirašė Inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities programose (1 400), kiek mažiau - paslaugų asmenims (1 020). Taip pat populiari architektūra ir statyba, kurią pasirinko 688 asmenys.

Daugiausia mokinių (340) pagrindinio priėmimo pirmajame etape sulaukė Marijampolės profesinio rengimo centras, kiek mažiau (296) - Alytaus profesinio rengimo centras ir Šiaulių profesinio rengimo centras (223). Panašus skaičius mokinių sutartis pasirašė Kauno technikos profesinio mokymo centre (179) ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (176). 140 sutarčių pasirašyta Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje.

Daugiausia sutarčių - po 55 - pasirašyta Automobilių mechaniko modulinėje profesinio mokymo programoje Kauno technikos profesinio mokymo centre ir Automobilių mechaniko mokymo programoje Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje. Keliais mokiniais mažiau (52) mokytis pasirinko Automobilių elektros įrengimų remontininko modulinę profesinio mokymo programą Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje.

Taip pat populiari Automobilių elektromechaniko mokymo programa, kurią Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje pasirinko 49 asmenys. Po 48 sutartis pasirašė tiek Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, tiek Klaipėdos technologijų mokymo centre norintys mokytis Kirpėjo modulinėje profesinio mokymo programoje. Į populiariausiųjų dešimtuką pateko ir tokios programos kaip virėjo, baldžiaus, apdailininko.

Spalio 3 dieną konstitucines žinias pasitikrino beveik 28 tūkst. žmonių. Į antrą etapą pateko 950, BNS informavo Teisingumo ministerijoje.

Po antrojo etapo paaiškės 32 egzamino nugalėtojai. Juos spalio 25 dieną Prezidentūroje pasveikins ir apdovanos egzamino globėja prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Konstitucijos egzamino dalyviai varžosi atskirose grupėse: pilnametystės sulaukusių piliečių, teisę studijuojančių ir teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, aklųjų ir silpnaregių, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų bei moksleivių.

Šiemet Lietuva mini Konstitucijos priėmimo 25-metį.

Konstitucijos egzaminas rengiamas vienuoliktus metus.

„Dėl vėjo stokos varžybos galėjo ir neįvykti. Vis dėlto, dalyvių kantrybė atsipirko – startą šiek tiek atidėjus, tiek žurnalistai, tiek rėmėjai galėjo startuoti ėmus dvelkti kad ir nestipriam, tačiau jachtoms judėti jau leidžiančiam vėjui“,- teigė vyriausiasis varžybų teisėjas Rolandas Žentelis.

Įvairių žiniasklaidos kanalų atstovams šios varžybos „RS-280“ klasės jachtomis šį sezoną jau buvo antros. Pirmasis jų regatos etapas įvyko gegužės mėnesį per „RS-280“ jachtų klasės sezono atidarymą Kaune.

Šiame, antrajame regatos etape pirmąją vietą iškovojo „Lietuvos ryto“ komanda su jachta „Hornas“ (kpt. Šarūnas Abraitis). Antrąją vietą užėmė „TV3“ komanda su jachta „Presto“ (kpt. Marius Alekna). Trečiąją vietą iškovojo „15min.lt“ komanda su jachta „Zig Zag“ (kpt. Aivaras Mieliauskas).

Po dviejų žurnalistų regatos etapų komandos išsidėsto tokia tvarka:

1. „Lietuvos ryto“ komanda su jachta „Hornas“ (kpt. Šarūnas Abraitis) 6 t.;

2. „15min.lt“ komanda su jachta „Zig Zag“ (kpt. Aivaras Mieliauskas) 10 t.;

3. „Verslo žinių“ komanda su jachta „Raganosis“ (kpt. Saulius Pajarskas) 14 t.;

4. „TV3“ komanda su jachta „Presto“ (kpt. Gintaras Kažemėkaitis) 17 t.;

5. „LNK“ komanda su jachta „Levante“ (kpt. Mantas Kavaliauskas) 19 t.;

6. „LRT“ komanda su jachta „Barta“ (kpt. Simonas Steponavičius) 19 t.;

7. „Delfi“ komanda su jachta „Verdenė Plius“ (kpt. Gražvydas Lukoševičius) 27 t.;

Trečiasis žurnalistų regatos etapas įvyks spalio mėnesį, per „RS-280“ jachtų klasės sezono uždarymą.

„Kuršių marių regata“ – tai didžiausias ir giliausias tradicijas turintis buriavimo renginys Lietuvoje, kuris šiemet vyks jubiliejinį 50-ąjį kartą. Startavusi 1954 metais, regata šiandien jau tapo ne tik buriavimo varžybomis, į kurias susirenka profesionaliausi Lietuvos buriuotojai, bet ir kasmetine Klaipėdos bei Nidos švente, džiuginančia šių miestų gyventojus ir svečius. Šiemet regata vyks rugpjūčio 5-12 dienomis Smiltynėje ir Nidoje.

Šiame konkurso etape idėjų autorių nevaržo jokie apribojimai, o dalyvauti ir paraiškas pateikti gali visi. Pasak konkurso organizatorių, dizaino objektai turi turėti meninę vertę, būtų išskirtiniai, šiuolaikiški ir sukurti iš patvarių medžiagų. Be to, pateiktos idėjos neturėtų kelti asociacijų su kitais miestais ar šalimis.

„Kaunas priklauso UNESCO kūrybingų miestų tinklui dizaino srityje. Džiugu, jog miestas vis aktyviau vysto dialogą su visuomene, ieško iniciatyvų ir idėjų, kurios prisidėtų prie įdomių dizaino sprendinių viešosiose erdvėse. Kaune vyksta nuostabūs procesai, o savivaldybė kviečia būti to dalimi“, - teigė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Idėjas galima siūlyti visoms Kauno viešosioms erdvėms. Dizaino objektai gali būti pritaikyti bet kuriai miesto vietai, tačiau didžiausią dėmesį kviečiama atkreipti  į miesto centrą: Naujamiestį (S. Putvinskio g., Trakų g., Vytauto pr., Kęstučio g., Birštono g., Šv. Gertrūdos g., E. Ožeškienės g.) ir Senamiestį (Karaliaus Mindaugo pr., Santakos parke, Šv. Gertrūdos g., Birštono g.).

„Dizaino objektai, priešingai nei skulptūros, turėtų būti funkcionalūs. Tai galėtų būti suoliukai, šiukšliadėžės, šviestuvai, dviračių laikikliai, stoginės ir kiti objektai, kurie darniai įsilietų į miesto gyvenimą“, - sako Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Konkurse nugalėjusias idėjas jų autoriai galės įgyvendinti patys arba patikėti jų realizavimą kitiems profesionaliems. Projektui įgyvendinti iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto galės būti skiriama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Šiemet į konkursą „Kauno akcentai“ skelbiami trys kvietimai pagal šias sritis: skulptūrų (jau pasibaigęs), dizaino objektų ir šviesos instaliacijų, kurie suteiktų viešosioms erdvėms patrauklumo bei unikalumo. Kiek ir kokių meninių akcentų šįmet bus įgyvendinta, paaiškės po idėjų konkurso.

Kiekvienos srities projektus vertins nepriklausoma komisija, kuri ir išrinks konkurso nugalėtojus.  Idėjų įgyvendinimui šių metų miesto biudžete numatyta dvigubai daugiau lėšų nei pernai - beveik 400 tūkst. eurų. Visa informacija apie konkursą „Kauno akcentai“ skelbiama internetinėje svetainėje akcentai.kaunas.lt.

Į Teisingumo ministerijos organizuojamo egzamino antrąjį etapą pateko visi dalyviai, kurie pirmajame etape iš 30 klausimų teisingai atsakė į 25 ir daugiau. Finalininkai egzaminą laikys toje pačioje vietoje, kurioje laikė pirmąjį etapą: savivaldybėse, bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, įkalinimo įstaigose bei Seime.

„Džiaugiamės, kad jubiliejiniame egzamine į antrąjį etapą pateko dar daugiau dalyvių nei pernai, kuomet jų buvo apie 800. Taip pat pirmojo etapo kartelę šiemet pavyko perkopti ir didesniam skaičiui moksleivių. Tai ne tik rodo, kad auga bendras dalyvių skaičius, bet taip pat, jog egzamine dalyvaujantys piliečiai tampa geresni Konstitucijos žinovai“, – Teisingumo ministerijos pranešime cituojamas ministras Juozas Bernatonis.

Antrajame etape dalyviams bus pateikta 20 klausimų – 19 testo tipo ir vienas atviras. Užduotis rengė Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus licėjaus teisininkų komandos.

Mokyklose Konstitucijos egzaminas bus laikomas nuo 9 val. specialios Konstitucijos egzamino pamokos metu. Dalyviai varžysis atskiruose pogrupiuose: 5-7, 8-10, 11-12 klasių. Pilnametystės sulaukę piliečiai, teisę studijuojantys ir teisinį išsilavinimą turintys asmenys bei laisvės atėmimo vietose esantys nuteistieji egzaminą laikys nuo 12 val.

Po antrojo etapo paaiškės visi 29 egzamino nugalėtojai, kuriuos spalio 26 dieną Prezidentūroje pasveikins ir apdovanos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministras. Jiems bus įteikti diplomai, el. knygų skaityklės ir kiti organizatorių bei partnerių prizai. 

Iš viso pirmajame egzamino etape dalyvavo per 32 tūkst. Lietuvos piliečių.

Šiame etape ir per papildomą priėmimą stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas dar gali pasidalyti 1925 valstybės finansuojamas vietas, taip pat vyksta priėmimas beveik į 600 tikslinio finansavimo vietų. Taip pat dar galima pretenduoti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.

Per pirmąjį priėmimo etapą studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų studijų (įskaitant studijuosiančius su studijų stipendijomis) sudarė 12 tūkst. 425 asmenys, dėl studijų savo lėšomis – 7883 būsimi pirmakursiai.

Papildomas priėmimas prasidės rugpjūčio 6 dieną. Jame gali dalyvauti ir pagrindiniame priėmimę nedalyvavę pretendentai.

Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 42 aukštosios mokyklos. Preliminariai į valstybės finansuojamas vietas universitetuose numatoma priimti per 7,3 tūkst., kolegijose - daugiau kaip 6,4 tūkst. pirmakursių. Be to, šiemet aukštosioms mokykloms paskirstytos 579 valstybės tiksliniu būdu finansuojamos studijų vietos priėmimui nuo pirmo kurso.

Antradienį Lietuvoje vyks antrasis Konstitucijos egzamino etapas, jame dalyvaus 810 geriausiai pirmajame etape pasirodžiusių egzamino dalyvių iš įvairių kategorijų.

Iš viso pirmajame egzamino etape dalyvavo per 31 tūkst. Lietuvos piliečių.

Į antrąjį etapą pateko visi dalyviai, kurie per pirmąjį etapą rugsėjo 29 dieną iš 30 klausimų teisingai atsakė į 25 ir daugiau.

Finalininkai egzaminą laikys toje pačioje vietoje, kurioje laikė pirmąjį: savivaldybėse, bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, įkalinimo įstaigose bei Seime.

„Džiaugiamės, kad šiemet į antrąjį etapą pateko dar daugiau dalyvių nei pernai, tuomet jų buvo 748. Tai rodo, kad egzamine dalyvaujantys piliečiai vis geriau išmano pagrindinį šalies įstatymą. Antrajame egzamino etape jie turės progą pademonstruoti ir tai, kaip geba taikyti konstitucines žinias vertindami šiandienos aktualijas“, – pranešime spaudai cituojamas teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Antrajame etape dalyviams bus pateikta 20 klausimų – 19 testo tipo ir vienas atviras.

Egzamino nugalėtojais taps 29 asmenys, kuriuos spalio 26 dieną Prezidentūroje pasveikins ir apdovanos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministras. Jiems bus įteikti diplomai ir organizatorių bei partnerių prizai.

Konstitucijos egzamino dalyviai varžosi keliose grupėse: pilnamečių piliečių, teisę studijuojančių ir teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų bei moksleivių (keturiose atskirose grupėse).