Aplinkosaugos aktyvistai pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti minėtieji daiktai.

„Prie Klaipėdos yra didžiulis miškas, vadinamas Giruliais. Ten nėra nė vieno gyvūnėlio. Mes pradėjome ieškoti to priežasčių. Pasirodo, prie geležinkelio, einant nuo Melnragės iki Girulių, yra toks parkas. Ten nuošalesniame kampelyje aptikome tokį kubilą, taip pat stipriai ištryptą takelį, kopėčias, šėryklą, kurioje priberta kukurūzų. Taip tuos gyvūnus čia jie medžioja. Prieš dešimt metų, 2014-aisiais, ten irgi buvo medžiojimo vieta“, – pasakojo aplinkosaugos aktyvistas.

Jo duomenimis, esą Giruliuose yra šaudomi elniai ir šernai.

Jie žino, koks gyvūnas ir kada ateina.

„Kopėčios paslėptos eglyne. Jie atvažiuoja naktį arba vakare, žino, kada gyvūnėlis ateina, nes yra kamera, kuri nusiunčia jiems nuotrauką tiesiai į elektroninį paštą. Tad jie žino, koks gyvūnas ir kada ateina“, – savo įžvalgomis dalijosi aplinkosaugos aktyvistas.

Pasak jo, bandymas surasti brakonierius primena kovą su vėjo malūnais. Tai padaryti esą neįmanoma, tačiau kokių nors veiksmų derėtų imtis.

Tad aplinkosaugos aktyvistai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą ir pateikė pranešimą apie galimą brakonieriavimą Giruliuose.

Gautas atsakymas, kad pranešimas užregistruotas, o kokių tolimesnių veiksmų derėtų imtis, kol kas informacijos nėra.

Nepaisant to, atvykusieji į Melnragę ir į Girulius ant medžių pastebi aplinkosaugos aktyvistų prikabintus plakatus, kuriuose skelbiama apie galimą brakonieriavimą.

Garsioji švedė vis protestuoja ir jai pofik, kad Ukrainoje – karas ir kad energetikos krizė verčia Vokietijos vyriausybę vėl atidaryti anglių elektrines. Smagu pasivaipyti prieš kultūringus vokiečių policininkus, jie juk tikrai neduos į galvą. Net puriųjų sėdmenų neišspardys. Pamėgintų su plakatu nuvykti į taršią Rusiją, grįžtų (jei grįžtų) tikrai žinodama, kas yra elektros iškrova. Į kirkšnis. O ir areštinėje į atmintį inkrustuotą RF himną dar mėnesį per sapnus giedotų. Bet ji ten nevažiuos. Labai jau baisu. Užtat įprasta darkytis civilizuotose šalyse, kur svetimų himnų, pritariant metalofonui, niekas prievarta belangėje nekals į galvą. Kai grėsmės nėra, kiekvienas gali būti didvyris muliažinėse kovose už nieką.

Vis dėlto tokių pažaliavusių „kovotojų“ keliamas erzelis – ne toks jau nekaltas. Vadinamieji aplinkosaugos aktyvistai iš esmės kovoja ne už gamtą, o prieš civilizaciją, kurios pagrindą sudaro visuomenės gerovė. Žmonės siekia pagerinti savo gyvenimą, sutvarkyti aplinką, kurioje gyvena, turėti daugiau komforto. Tačiau čia iškiša profilį destrukcinis gaivalas ir sako: negalima, turite nedeginti anglių, netiesti kelių, nestatyti namų. Pagaliau nevalgyti mėsos ir nesilaikyti įstatymų. Gal todėl žaliasis ekstremizmas taip puikiai atliepia iki šiol pasaulį alinančią bolševizmo destrukciją.

P. S. Kurio kandidato į miesto merus rinkimų kampanija įstabiausia?

Keturi žmonės buvo sulaikyti po to, kai dažais buvo apipurkšta Vidaus reikalų ministerija, vidaus žvalgybos agentūros MI5 būstinė ir Ruperto Murdocho (Ruperto Merdoko) JAV žiniasklaidos konglomerato „News Corp“ patronuojamosios įmonės pastatas, pranešė miesto policija.

Dar du asmenis po panašaus protesto, surengto prie Anglijos banko patalpų sostinės finansiniame rajone, suėmė Londono Sičio policijos pareigūnai.

Grupės „Just Stop Oil“ nariai, norintys, kad būtų nutrauktos naujos naftos ir dujų paieškos Šiaurės jūroje, pareiškė esantys atsakingi už šiuos veiksmus ir paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą savo „Twitter“ paskyroje.

Aktyvistai teigė, kad pasirinkti pastatai „simbolizuoja pamatus, kurie remia ir palaiko iškastinio kuro ekonomikos galią – vyriausybę, saugumą, finansus ir žiniasklaidą“.

Protesto taikiniu tapusi įmonė „News Corp UK & Ireland Limited“ priklauso „News Corp“, leidžiančiai tokius laikraščius kaip „The Times“, „The Sunday Times“ ir „The Sun“.

Liepą į jos būstinę Londone, kitapus dangoraižio „The Shard“, nusitaikė protestuotojai iš aplinkosaugos aktyvistų grupės „Extinction Rebellion“.

„Just Stop Oil“ pastarąjį mėnesį beveik kasdien rengia protestus, prieštaraudama vyriausybės planams iki 2025 metų licencijuoti daugiau nei 100 naujų naftos ir dujų projektų.

Anksčiau šį mėnesį aplinkosaugos aktyvistai Londono „Madame Tussauds“ (Madam Tiuso) muziejuje šokoladiniu pyragu ištepė JK karaliaus Charleso III (Karolio III) vaškinį modelį bei pomidorų sriuba apipylė olandų dailininko Vincento van Gogho (Vinsento van Gogo) šedevrą „Saulėgrąžos“ (Sunflowers) Londono nacionalinėje galerijoje.

Grupė pranešė, kad per pastarąsias keturias savaites buvo suimti 637 protestuotojai, o nuo balandžio – daugiau nei 1 900.

Nuo šeštadienio tai buvo antra tarptautinio aplinkosaugos judėjimo „Extinction Rebellion“ (XR) Lenkijos skyriaus surengta protesto akcija.

XR tvirtina, kad pasaulio lyderiai deda nepakankamai pastangų kovoti su klimato kaita.

Lenkų aktyvistai pirmadienį ryte blokavo eismą vienoje iš pagrindinių sostinės gatvių. Jie laikė plakatus su užrašu „Sukilome, kad gyventume“. 

Policininkai patikrino protestuotojų dokumentus ir palydėjo juos iki šaligatvio, kad nebebūtų blokuojamas eismas.

Nuo akmens anglių labai priklausomoje Lenkijoje oro kokybė viena prasčiausių Europoje. Daugelyje šalies upių ir ežerų vandens kokybė taip pat neatitinka normų.  

Organizacijos teigimu, kasmet daugėja nužudymų ir praėję metai buvo mirtiniausi aplinkosaugos aktyvistams, kovojantiems prieš gamtos naikinimą, per visą tokių atvejų stebėjimo istoriją.

„Global Witness“ ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2015 metų gruodžio, kai buvo priimtas Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, kiekvieną savaitę vidutiniškai nužudoma po keturis aktyvistus.

„Nesuskaičiuojamas skaičius kitų nutildomi smurtiniais išpuoliais, areštais, grasinimais mirtimi, seksualiniu smurtu ar iškeliant jiems ieškinius“, – teigia organizacija.

Praėjusiais metais daugiausiai aplinkosaugos aktyvistų nužudyta Kolumbijoje ir Filipinuose – 64 ir 43. Po jų rikiuojasi Brazilija, kurioje pernai žuvo 24 aktyvistai, toliau eina Meksika, Hondūras ir Gvatemala.

Pasak organizacijos, tikėtina, kad tikrasis nužudytų aktyvistų skaičius yra didesnis, nes pranešama ne apie visus atvejus, ypač Afrikoje.

Mažiausiai nukentėjęs žemynas yra Europa, praėjusiais metais čia nužudyti du aplinkosaugos aktyvistai, abu – Rumunijoje.

Protestuotojai, išlieję prie Iždo departamento pastato 1 800 litrų netikro kraujo, taip pat laikė plakatus su užrašais, raginančiais Britaniją „nebefinansuoti klimato mirties“.

Pasak „Extinction Rebellion“, šia protesto akcija buvo siekta pademonstruoti „disonansą tarp JK vyriausybės pareiškimų, kad JK yra lyderė kovoje su klimato krize, ir didžiulių sumų, kurias ji investuoja į iškastinio kuro žvalgymą ir dideles anglies junginių emisijas lemiančius projektus“.

Netikras kraujas buvo pagamintas iš vandens, sumaišyto su maistiniais dažais, nurodė organizacija.

Londono policija informavo, kad po incidento dėl įtariamo vandalizmo buvo sulaikyti keturi žmonės – trys vyrai ir moteris.

„Žmonės iš privataus gaisrinio automobilio aptaškė skysčiu Iždo departamento pastatą“, – pažymima policijos išplatintame pareiškime.

„Negauta jokių pranešimų, kad kas nors būtų sužeistas“, – priduriama jame.

Akcija buvo surengta artėjant pirmadienį numatytam „tarptautiniam sukilimui“, planuojamam surengti daugiau nei 60-yje pasaulio miestų.

Protestuotojai reikalavo nutraukti medžių kirtimą Belovežo girioje, seniausiame Europos lygumų miške, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kritikai teigia, kad Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė nepaiso Europos Teisingumo Teismo nurodymo nedelsiant sustabdyti medžių kirtimą šioje girioje. Tuo tarpu Aplinkos ministerija tvirtina nepažeidžianti Europos Teisingumo Teismo nurodymo, nes kerta medžius tik visuomenės saugumo sumetimais.

„Raginame atitraukti sunkiąją techniką iš Belovežo girios. Reikalaujame sustabdyti kirtimą“, – sakė aktyvistas Adamas Bohdanas, prisirakinęs prie saugumo patikros posto vartų valstybinės miškų valdymo agentūros pastate.

„Visa mūsų veikla – taikios eitynės, peticijos, užtvaros girioje – nedavė jokių rezultatų. Miškų valdymo agentūra toliau kerta medžius nepaisydama Europos teisminės valdžios sprendimo. Taigi, pasirinkome šią kraštutinę protesto formą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Tuo metu dešimtys aktyvistų žadėjo tęsti savo sėdimąjį protestą, kol policija nutrauks jį jėga.

Agentūros atstovė spaudai Anna Malinowska (Ana Malinovska) pareiškė, kad aplinkosaugininkų koalicijos „Stovykla už girią“ (Obóz dla Puszczy) organizuota protesto akcija yra neteisėta.

„Policija sulaikė 22 asmenis... dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė policijos atstovė spaudai.

Aktyvistai gali būti nubausti piniginėmis baudomis arba jiems gali būti skirta iki vienerių metų laisvės atėmimo.

Abipus Lenkijos ir Baltarusijos sienos plytintis Belovežo miškų masyvas pasižymi unikalia augalija bei gyvūnija. Be kita ko, šioje girioje gyvena didžiausia pasaulyje stambiausių Europos žinduolių – stumbrų – populiacija.

Be to, joje išlikę didžiausi plotai pirmykščių miškų, prieš dešimt tūkstančių metų dengusių didžiąją dalį Europos lygumų.

Lenkijos vyriausybė kirsti medžius šioje sengirėje pradėjo pernai gegužę. Ji tvirtino, jog kerta sausuolius, nes tai būtina siekiant suvaldyti didžiulę žalą darančių žievėgraužių tipografų antplūdį, sumažinti gaisrų pavojų ir užtikrinti saugų kelių eismą.

Mokslininkai, ekologai ir Europos Sąjunga griežtai pasisakė prieš girios kirtimą. Aktyvistai tvirtina, jog vyriausybės argumentais tik dangstomasi siekiant vykdyti kirtimus saugomoje teritorijoje komerciniais tikslais.

Jos atstovės teigimu, susidūrimai įvyko Lauzice, kur maždaug 300 demonstrantų įsiveržė į anglimis kūrenamą „Schwarze Pumpe“ elektrinę, priklausančią Švedijos valstybinei energetikos milžinei „Vattenfall“.

Šis protestas buvo dalis „Greenpeace“ ir kitų aplinkosaugos grupių organizuotos kampanijos „Break Free“ dalis. Šios įvairiose šalyse, įskaitant JAV, Kanadą ir Braziliją, vykdomos kampanijos metu protestuojama prieš iškastinio kuro naudojimą.

Anksčiau šį mėnesį pradėta kampanija šį savaitgalį baigiama Vokietijoje.

Vokietijos policijos teigimu, grupė aktyvistų užpuolė „Vattenfall“ apsaugininkus, išvertė tvorą ir įsiveržė į gamyklos teritoriją. Bandant suimti buvo sužeisti du protestuotojai, kurie nugabenti į ligoninę.

Tačiau koalicijos prieš branduolinės energijos ir anglių naudojimą „Ende Gelaende“ atstovė sakė, jog kaip tik policininkai pradėjo smurtauti po to, kai protestuotojai norėjo palikti gamyklos teritoriją.

„Ende Gelaende“ nariai nuo penktadienio yra užblokavę „Welzow-Sued“ anglių kasyklą, jiems pavyko sutrukdyti kelių anglies partijų pristatymą į „Schwarze Pumpe“ elektrinę. Dėl to ši turėjo sumažinti savo gamybos apimtis.

Šiuo metu protestuotojai tariasi, kiek dar laiko tęsti demonstraciją, sakė „Ende Gelaende“ atstovė.

Visas savo branduolines elektrines iki 2022 metų ketinanti uždaryti Vokietija 42 proc. elektros energijos vis dar pasigamina degindama anglis.