Dailininkas A. Braziūnas (gim. 1970) atstovauja Lietuvos viduriniajai profesionalių menininkų kartai. Mokėsi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Lūžio metais, santvarkos kaitoje susiformavusi A. Braziūno meninė pasaulėžiūra pasižymi idealizmu, naivumu ir romantika. Ne veltui šio menininko darbai yra priskiriami romantinio siurrealizmo stiliui. Nors tapyba realistinė, tačiau vaizduojama gamta, gyvūnai ir daiktai yra transformuoti ir tarpusavyje susieti paradoksaliais ryšiais, netikėtais sugretinimais. Dažnas vaizduojamas motyvas – personifikuotas gyvūnas, išraiškingu žvilgsniu tiriantis žiūrovus ir siekiantis su jais užmegzti dialogą. O peizažas neretai priartėja prie abstrakcijos žanro, kai kada atlieka tarsi dekoratyvios scenografijos vaidmenį, kuriantį visą kompoziciją apimantį sapno įvaizdį. Įdomi dailininko kūrybos dalis – klasikine maniera nutapyti natiurmortai, primenantys viduramžių ir renesanso laikus. Itin įtaigūs paveikslai, nors vaizduoja negyvąją gamtą (sumedžiotus gyvūnus, nuskintus vaisius, uogas ir kt.), yra itin gyvybingi dėl turtingo kolorito, apgalvotų kompozicijų bei simbolistinio, romantizuoto vaizdo.

Pastaruoju laiku tradicinės molbertinės aliejinės tapybos technika nutapyti A. Braziūno paveikslai yra plataus žanrinio spektro: plėtojama figūratyvinė peizažinė, natiurmortų, animalistinė, antropomorfinių ir augalinių motyvų bei abstrahuotų vaizdinių tapyba. A. Braziūno kūrybinis pasaulis puošnus, dekoratyvus, savaip pozityvus ir visuomet romantiškas, o tradicija jo drobėse yra aktualizuota, simbolizuota ir atvira interpretacijoms.

Dailininkas yra surengęs 15 personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei 20 jungtinių parodų Lietuvoje ir Lenkijoje, atrankinėse parodose-konkursuose Lietuvoje, Makedonijoje, kitose Europos šalyse bei JAV.