„Pavyzdžiui, jei jis gyvena Trakų rajone, bet dirba Vilniuje, jis turi teisę išsinuomoti būstą Vilniuje, jame gyventi ir valstybė jam kompensuoja nuomos išlaidas. Bijau sumeluoti, bet, jei neklystu, maksimali suma, gyvenant su šeima, yra 650 eurų per mėnesį. Tai tikrai nemaži pinigai“, – antradienį publikuotame interviu LRT portalui sakė Arūnas Paulauskas.

Anot jo, taip siekta į Vilnių, Kauną privilioti pareigūnų iš Alytaus, Varėnos, Šalčininkų ar kitų miestų.

„Atrodo, idėja gera, bet pasirodo, kad pareigūnai pradėjo masiškai piktnaudžiauti ta socialine garantija. Pavyzdžiui, pareigūno tarnybos vieta yra Kauno dalinys, jis gyvena Kauno rajone, nuo jo namo iki jo dalinio yra 16 kilometrų. Jis susiranda butą Kaune, jį išsinuomoja, sudaro sutartį su savininku ir valstybė jam nuomą kompensuoja. Atėjęs pamačiau, kad pareigūnai masiškai nešdavo fiktyvias nuomos sutartis, tai yra jie nuomotame būste negyveno“, – sakė A. Paulauskas.

Atėjęs pamačiau, kad pareigūnai masiškai nešdavo fiktyvias nuomos sutartis, tai yra jie nuomotame būste negyveno.

Jo duomenimis, būstai nuomoti iš artimų giminaičių. Paaiškėjo, kad iš 860 pareigūnų minėtą išmoką gauna 200.

„Tai yra labai didelis skaičius ir tai, visų pirma, atsispindėjo biudžete. Man iškart signalizavo finansų vadovė, kad metinį biudžetą, skirtą šitai paramai, sunaudojame per du ar tris mėnesius“, – tvirtino A. Paulauskas.

Jo teigimu, sugriežtinus kontrolę, jau pirmą mėnesį 60 iš 200 kompensaciją gaunančių pareigūnų atsiėmė prašymą kompensuoti.

„Tai reiškia, kad trečdalis pareigūnų, gavusių kompensaciją, piktnaudžiavo“, – sakė vadas.

Pasak jo, aukščiausio lygio vadovai ne tik žinojo apie šį piktnaudžiavimą, jį toleravo, bet net ir skatino.

Pernai rudenį VST vadui Ričardui Pociui pasitraukus iš pareigų dėl nesutarimų su  vidaus reikalų ministre, gruodį laikinai tarnybai vadovauti paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotojas A. Paulauskas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė jam pavedė atlikti VST veiklos auditą.

Po jo nutarta VST integruoti į policiją.

VST dirba 860 žmonių. Neteisėtos migracijos krizės metu šios tarnybos pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką migrantų apgyvendinimo vietose. Dabar tarnybos pareigūnai užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.

„Lankiausi Klaipėdos dalinyje (...) pasikalbėjome apie problematiką, buvo smagu išgirsti pareigūnų tam tikrus pamąstymus (...). Didžiausias nerimas tai yra neapibrėžtumas, nes šiandien jis kabo ore“, – LRT radijui penktadienį sakė jis.

„Pirmas klausimas: jungsite prie policijos ar nejungsite? Ir mano atsakymas – toks, kad aš neturiu atsakymo ir ne aš atsakysiu, o politinė vadovybė turi atsakyti“, – pažymėjo vadas.

Vidaus reikalų ministerija laikinai vadovauti VST policijos generalinio komisaro pavaduotoją A. Paulauską paskyrė pirmadienį.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė laikinajam vadovui taip pat pavedė atlikti VST veiklos auditą.

A. Paulauskui pavesta objektyviai įvertinti situaciją tarnyboje, jos gebėjimus atliepti viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes bei pateikti pasiūlymus dėl tarnybos veiklos efektyvinimo.

Pirmas klausimas: jungsite prie policijos ar nejungsite? Ir mano atsakymas – toks, kad aš neturiu atsakymo ir ne aš atsakysiu, o politinė vadovybė turi atsakyti.

Ministerija yra nurodžiusi, kad pastaruoju metu tarnyboje „išryškėjo neefektyvaus valdymo problemos, trūko efektyvaus bendradarbiavimo su kitomis statutinėmis institucijomis, tarnyba vis labiau saviizoliavosi, o nelanksti darbo organizavimo sistema neatliepia naujų grėsmių“.

„Čia tikrai neina kalba, kad kas nors praras darbą, kad čia bandoma sunaikinti tarnybą. Aš tikrai to nesakyčiau, nes visi suvokiame tarnybos svarbą“, –  kalbėjo A. Paulauskas.

Pasak jo, klausimas kyla bandant apibrėžti tarnybos vietą saugumo struktūroje.

„Ar tai yra savarankiška atskira tarnyba, ar kitas scenarijus, galbūt kaip sudėtinė policijos dalis?“ – kalbėjo pareigūnas.

„Jeigu būtų priimtas sprendimas tarnybą jungti prie policijos, aš manau, kad ji turėtų ateiti tokia, kokia yra. Tai būtų bendrųjų funkcijų centralizavimas (...), bet ką kalbame apie veiklą, tai yra faktas, ji turi būti užtikrinta“, – pabrėžė vadas.

Anot A. Paulausko, tarnyba galėtų būti net stiprinama policijos sudėtyje.

„Matau net galimybes sustiprinti tarnybą. Nesvarbu, kad ji būtų galbūt ir policijos sudėtyje. Čia yra didžiulis potencialas ją stiprinti glaudesniu bendradarbiavimu su policija“, – pažymėjo jis.

VST dirba 860 žmonių. Neteisėtos migracijos krizės metu VST pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką migrantų apgyvendinimo vietose. Dabar tarnybos pareigūnai užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.

„Problema numeris vienas yra didžiulis pareigūnų ne komplektas. Jeigu tarnyba turi turėti 1200 pareigybių, šiandien turime 860 pareigūnų, tai yra virš 30 proc. ne komplektas“, – nurodė vadas.

Buvęs VST vadas Ričardas Pocius pareigas šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir vidaus reikalų ministrės.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus pernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

Tai numatyta vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pasirašytame įsakyme. Ji laikinajam vadovui taip pat pavedė atlikti VST veiklos auditą.

Kaip nurodoma vėliau išplatintame VRM pranešime, A. Paulauskui pavesta objektyviai įvertinti situaciją tarnyboje, jos gebėjimus atliepti viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes ir pateikti pasiūlymus dėl tarnybos veiklos efektyvinimo.

Jam taip pat pavesta įvertinti galimas VST valdymo pertvarkos alternatyvas ir pateikti analize grįstus siūlymus, koks VST pajėgų valdymo modelis labiausiai tiktų valstybei, siekiant tinkamai reaguoti į gyventojų saugumui kylančias grėsmes.

„Įtampų ir neramumų pilnas laikmetis reikalauja, kad už viešosios tvarkos ir rimties užtikrinimą atsakingos tarnybos būtų tinkamos parengties ir dirbtų kaip laikrodis, o ne stumdytųsi atsakomybę. Turi būti užtikrintas aiškus, profesionalus ir atsakingas pajėgų valdymas. Turime ieškoti būdų, kaip sustiprinti VST, kad ji atlieptų laikmečio iššūkius. Iš naujojo vado tikimasi pagrįstų pasiūlymų dėl tarnybos veiklos efektyvinimo“, – pranešime sakė ministrė A. Bilotaitė.

Įtampų ir neramumų pilnas laikmetis reikalauja, kad už viešosios tvarkos ir rimties užtikrinimą atsakingos tarnybos būtų tinkamos parengties ir dirbtų kaip laikrodis, o ne stumdytųsi atsakomybę.

Buvęs VST vadas Ričardas Pocius pareigas šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir ministrės.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus pernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

Unikalių funkcijų neatlieka

Kaip nurodo VRM, beveik 30 metų vidaus tarnyboje dirbantis A. Paulauskas yra vienas stipriausių statutinių įstaigų vadovų.

„Jis turi ilgametę praktinę teisėsaugos pajėgų valdymo ir analitinio tiriamojo darbo bei bendradarbiavimo su tarptautinėmis ir užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis patirtį. Tikimasi, kad jo žinios ir gebėjimai svariai prisidės prie VST sustiprinimo bei efektyvaus specializuotų pajėgų valdymo“, – rašoma pranešime.

VST dirba 859 žmonių. Neteisėtos migracijos krizės metu VST pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką migrantų apgyvendinimo vietose. Dabar VST užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.

Vis dėlto ministerija nurodo, kad pastaruoju metu tarnyboje „išryškėjo neefektyvaus valdymo problemos, trūko efektyvaus bendradarbiavimo su kitomis statutinėmis institucijomis, tarnyba vis labiau saviizoliavosi, o nelanksti darbo organizavimo sistema neatliepia naujų grėsmių“. Reaguojant į tai buvo atlikta VST atliekamų funkcijų peržiūra.

„Ji parodė, kad unikalių funkcijų VST neatlieka, dauguma jų dubliuojasi su kitų statutinių įstaigų – daugiausia policijos arba Kalėjimų departamento – atliekamomis funkcijomis, dažnai VST atlieka tik pagalbos kitoms statutinėms tarnyboms funkciją“, – nurodo VRM.

Anot jos, neramumų metu esant funkcijų dubliavimui, neužtikrinamas vieningas pajėgų valdymas ir pavestų funkcijų organizavimas bei vykdymas neaiški įstaigų atsakomybė už besidubliuojančios veiklos vykdymą.

Ministerijai išnagrinėjus ES šalių praktiką paaiškėjo, kad tokias atskiras, sukarintas, specializuotas neramumams malšinti skirtas pajėgas – žandarmeriją ar karabinierius –  turi tik penkios Europos Sąjungos šalys, kuriose gaji protestų kultūra: Prancūzija, Italija, Portugalija, Ispanija, Rumunija.

Kitose ES šalyse specialiosios paskirties padaliniai integruoti į policijos funkcijas ir pajėgas.

Galutinis sprendimas dėl Lietuvai tinkamiausio specialiosios paskirties pajėgų valdymo modelio bus priimtas po audito išvadų ir konsultacijų su viešojo saugumo ekspertais.

„Lietuva pasisako už ilgalaikės Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) misijos įkūrimą Zaporižios AE, kur JT policija galėtų prisidėti užtikrinant jos fizinį saugumą.

Nors kai kurioms šalims karas Ukrainoje gali atrodyti tolimas, branduoliniai incidentai nepaiso valstybių sienų. Rusijos kariai kontroliuoja ir naudoja kariniams tikslams vieną iš keturių Ukrainos atominių elektrinių. Branduolinis incidentas joje keltų grėsmę net ir tolimiausioms pasaulio šalims“, – pabrėžė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas A. Paulauskas.

Jis taip pat patikino, kad Lietuva būtų pasirengusi aktyviai dalyvauti ir į tokią misiją siųsti Lietuvos teisėsaugos pareigūnus, skelbia Policijos departamentas.

Trečiasis JT Policijos vadovų susitikimas (UNCOPS 2022) dėl pandemijos vyksta po kelių metų pertraukos. Jame dalyvauja daugiau nei šimto valstybių ministrai, nacionalinės policijos, regioninių ir profesinių policijos organizacijų vadovai.

Susitikime siekiama aptarti valstybių narių policijos organizacijų ir JT policijos komponento galimybes stiprinti bendradarbiavimą užtikrinant tarptautinę taiką ir saugumą, sprendžiant darnaus vystymosi iššūkius.

Lietuvos delegacija UNCOPS 2022 paraštėse taip pat susitiko su JT policijos padalinio vadovais, su kuriais aptarta Rusijos agresija prieš Ukrainą, kiti tarptautinės taikos ir saugumo iššūkiai, Lietuvos policijos indėlis į JT taikos palaikymo misijas.

Šiuo metu Lietuvos policijos pareigūnas atlieka tarnybą JT misijoje Kipre (UNFICYP) bei galimybės stiprinti bendradarbiavimą.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) vadovas Oleksijus Danilovas penktadienį pareiškė, kad Kyjivas vis dar nėra visiškai informuotas apie padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje ir potencialias grėsmes, nors Jungtinių Tautų inspektoriai jau antrą dieną apžiūri šią Rusijos pajėgų užimtą jėgainę.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AP, O. Danilovas, atliekantis svarbų vaidmenį Ukrainai stengiantis atremti Maskvos invaziją, paragino tarptautinę bendruomenę spausti Rusiją demilitarizuoti Zaporižios AE – didžiausios Europoje atominės jėgainės – teritoriją.

„Nežinome, kas ten vyksta, ar šiuo metu [jėgainė] yra užminuota rusų, ar ne“, – kalbėjo O. Danilovas budriai saugomame pastate Kyjivo centre.

„Norėčiau pabrėžti, kad tai yra iššūkis visam pasauliui – kaip padaryti šį branduolinį objektą nepavojingą. Jei pasaulio bendruomenė bendradarbiautų su mumis šiuo klausimu, būtume labai dėkingi“, – pridūrė jis.

Aplink Zaporižios AE tęsiasi intensyvios kautynės, nors Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šią savaitę pradėjo patikrinimą jėgainėje. Ketvirtadienį agentūros ekspertai jau įspėjo apie pavojų, kylantį dėl komplekso struktūrinių pažeidimų.

Ši Pietų Ukrainoje esanti elektrinė – užimta Rusijos pajėgų karo pradžioje vasarį, bet tebevaldoma ukrainiečių personalo – yra prijungta prie Ukrainos elektros tinklo.

Pasak O. Danilovo, artėjant žiemai Kyjivas pasirūpins papildomais elektros pajėgumais tam atvejui, jei Zaporižios AE būtų atjungta nuo tinklo.

Jis nurodė, kad Kyjivas nenori derėtis dėl paliaubų, kol Ukrainos teritorijoje yra Rusijos pajėgų.

„Susidūrėme su klastingu priešu, kurį [įveikti] yra sudėtinga ir sunku. Klaidintume save, jei manytume, kad greita pergalė yra įmanoma“, – pridūrė RNBO vadovas.

Karo eiga, anot O. Danilovo, dabar jau priklauso net tik nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino valios.

„Net Putino mirtis automatiškai nereikštų karo pabaigos, – teigė Ukrainos pareigūnas. – Yra daug žmonių, šiandien norinčių tęsti šį karą. Daugelis Rusijos oligarchų ir žmonių Rusijos vadovybėje uždirba daug pinigų.“

RNBO dirba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jo paskirti gynybos, užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai, taip pat šalies ginkluotųjų pajėgų ir žvalgybos tarnybos vadovai.

O. Danilovo komentarai paskelbti TATENA patvirtinus, kad mažiausiai du jos specialistai ilgam laikui liks elektrinės teritorijoje, kad užtikrintų per apšaudymus „pažeisto“ komplekso saugumą.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad „labai teigiamai“ vertina šią Jungtinių Tautų atominės energetikos programų priežiūros agentūros inspektorių misiją.

Tuo metu Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pareiškė, kad Rusija TATENA ekspertams duoda iškreiptą informaciją apie padėtį Zaporižios AE.

Kautynės aplink šį kompleksą pakurstė nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje. 

„Mums yra labai svarbu turėti Lietuvos atstovus. Nežinau, kaip pavyks, bet mes tikrai padarysime viską, kad kandidatas gerai pasirodytų. Kad Interpolas nebūtų naudojamas politiniais tikslais yra labai svarbu, ir mūsų kandidatas tai padarys“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pats A. Paulauskas dėkojo už palaikymą, sakydamas, kad Lietuvą aktyviau dalyvauti Interpolo valdyme padrąsino šios organizacijos generalinis sekretorius Jürgen Stockas (Jurgenas Štokas).

Anot jo, Interpolo valdymo komitetas „priima svarbiausius, strateginius Interpolo sprendimus tarp generalinių asamblėjų“, ir Lietuvos atstovas jame būtų „proga Lietuvai daryti didesnę įtaką organizacijai“.

„Viena tokių įtakų – užtikrinti žmogaus teisės, kad jos nebūtų pažeidinėjamos. Nes nėra paslaptis, kad nemaža dalis nedemokratinių valstybių naudoja šią organizaciją, kad skelbtų paiešką sau politiškai nepatogiems asmenims“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Nes nėra paslaptis, kad nemaža dalis nedemokratinių valstybių naudoja šią organizaciją, kad skelbtų paiešką sau politiškai nepatogiems asmenims.

Anot jo, jis siektų aktyviau naudoti inovacijų centrą Singapūre šalių interesams, padaryti sistemą prieinamesnę eiliniams policijos pareigūnams.

Kaip anksčiau BNS nurodė policijos atstovai, jei A. Paulauskas laimėtų atranką, jis ir toliau dirbtų policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Eidamas Interpolo Vykdomojo komiteto nario viceprezidento Europai pareigas, jis privalėtų tris kartus per metus dalyvauti Vykdomojo komiteto susirinkimuose Lione, Prancūzijoje, taip pat kartą per metus vyktų į Vykdomojo komiteto sesiją.

Viceprezidentas dar turėtų raštu teikti nuomonę, vertinimą Interpolui įvairiais aktualiais klausimais.

Viceprezidento rinkimai vyks šių metų spalio 18–21 dienomis per Interpolo Generalinę asamblėją Indijoje.

Pareigūnai bus skiriami 2022–2025 metų kadencijai.

Į šias pareigas siūlomas Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėjos Revitos Janavičiūtės,  Lietuvos policijos atstovas pirmą kartą kandidatuos į tokias pareigas.

„Laimėjęs atranką A. Paulauskas ir toliau dirbtų policijos generalinio komisaro pavaduotoju“, – BNS sakė ji.

Eidamas Interpolo Vykdomojo komiteto nario viceprezidento Europai pareigas, jis privalėtų tris kartus per metus dalyvauti Vykdomojo komiteto susirinkimuose Lione, Prancūzijoje, taip pat kartą per metus vyktų į Vykdomojo komiteto sesiją.

Viceprezidentas dar turėtų raštu teikti nuomonę, vertinimą Interpolui įvairiais aktualiais klausimais.

A. Paulausko kandidatūros teikimą kitą savaitę svarstys Ministrų kabinetas.

Viceprezidento rinkimai vyks šių metų spalio 18–21 dienomis per Interpolo Generalinę asamblėją Indijoje.

Pareigūnai bus skiriami 2022–2025 metų kadencijai.

– Iš Lietuvos išvyko septyni pareigūnai – prokuratūros atstovas, prokuroras, teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas ir penki policijos pareigūnai. Jie įvairių kompetencijų – yra ir kriminalinės policijos tyrėjai, ir kriminalistinių tyrimo centro ekspertai, su jais išvyko ir rinktinės „Aras“ išminuotojas.

– Kodėl į šią misiją Lietuvos pareigūnai turėjo išvykti slapta?

– Norėjome užtikrinti sklandų pareigūnų vykimą iki jų komandiruotės Ukrainoje vietos, todėl nusprendėme neviešinti jų išvykimo. Taip užtikrinti saugų jų nuvykimą ir išvengti trikdžių.

– Turbūt negalima klausti, kurioje Ukrainos dalyje jie dirbs?

– Tai nėra didelė paslaptis – jie Kyjivo apylinkėse.

– Ar galima klausti, kiek laiko tęsis jų misija?

– Planuojamos dvi savaitės. Jiems grįžus bus sprendžiamas klausimas dėl rotacijos. Kita pareigūnų grupė jau paruošta, apmokyta ir gali greitai pakeisti mūsų pareigūnus.

– Kokios mūsų pareigūnų pagrindinės užduotys ten?

– Pagrindinė užduotis – rinkti karo nusikaltimų įrodymus. Yra rinktinė tyrimų grupė, kurioje dalyvauja pati Ukraina, Lenkija ir Lietuva, taip pat Tarptautinis Baudžiamasis Teismas. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų žmoniškumui, dėl karo nusikaltimų. Pagal šią bylą yra renkami įrodymai apie nusikaltimus, jų vykdytas nusikalstamas veikas. Pareigūnai, bendradarbiaudami kartu su Ukrainos pareigūnais, atliekančiais tyrimus, teikia pagalbą apžiūrint įvykio vietas – civilinius objektus, kurie buvo galbūt subombarduoti. Mūsų pareigūnai padeda viską dokumentuoti ir užtikrinti, kad įrodymai vėliau galėtų būti panaudoti Ukrainos teisėsaugos institucijų jų teismuose ar Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Išvykę kriminalistai, spėju, turi ir kitų galimybių rinkti įrodymus, nei tik dokumentuojant. Gal gali tirti sprogstamąsias medžiagas, rinkti DNR?

– Tai labai priklauso nuo įvykio vietos. Mūsų kriminalistai nusivežė visą būtiną techniką apžiūroms atlikti – 3D skenerių, skenuojančių vietovę, dronų, iš kurių galima viską fiksuoti iš oro. Reikalingos skirtingos kompetencijos, nes ir situacijos gali būti skirtingos. Gali būti rasti žuvusių žmonių kūnai, tam reikalingas teismo medicinos ekspertas, kuris apžiūri, įvertina, nustato preliminarią mirties priežastį. Viskas fiksuojama ir gali būti vėliau panaudota baudžiamajame procese.

– Kaip pasitarnauja vaizdinė medžiaga Ukrainos socialiniuose tinkluose?

– Kaip ir bet kokiame teisme, jis sprendžia, ar tai yra įrodymas. Medžiaga kaupiama, renkama, analizuojama. Ne paslaptis, kad socialiniai tinklai lūžta nuo vaizdo įrašų iš galimų nusikaltimo vietų. Fiksuojant galbūt būtų galima ir identifikuoti nusikalstančius asmenis. Atliekamos visos reikalingos ekspertizės, siekiant nustatyti, ar įrašas nesuklastotas, kada jis padarytas, kokios datos, geografinė nuoroda.

– Kaip užtikrinti mūsų pareigūnų saugumą?

– Norėtume padėkoti Lietuvos kariuomenei, kuri geranoriškai sutiko pravesti bazinį mokymą mūsų pareigūnams. Neturime tokių patirčių, kai reikia dirbti karo zonoje. Pareigūnai paruošti, nemažai investavome į fizinę apsaugą – didesnio saugumo šarvines liemenes, neperšaunamus šalmus. Tikime, kad mūsų pareigūnai gana saugūs. Ukrainos kolegos deda didžiules pastangas, siekiant užtikrinti mūsų pareigūnų saugumą. Jie nuolat lydimi ginkluotų Ukrainos pareigūnų, karių, kurie užtikrina saugą.

– Kaip Lietuvos policija remia kolegas Ukrainoje?

– Nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų Lietuvos policija aktyviai remia savo kolegas Ukrainoje. Atsiliepėme iškart į jų prašymus siųsti pagalbos. Policija jau išsiuntusi 62 automobilius, kuriais naudojasi Ukrainos policijos pareigūnai. Skyrėme daugiau nei 600 tūkst. eurų kitokiai paramai – neperšaunamoms liemenėms, šalmams ir kitai reikalingai įrangai. Ir šįkart važiuojant kolegoms transporto priemonės buvo pilnos reikalingos įrangos.

„Šalčininkų mero kvietimu jie nuvažiavo į Rūdninkus pabendrauti su vietos bendruomene ir, tiesą pasakius, šiuo metu bent jau mes vertiname, kad pokalbis vyksta konstruktyviai“, – BNS informavo vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė-Grigienė.

„Jis dar tęsiasi, nes buvo patalpoje su vietos valdžios atstovais, o dabar jie išėjo į lauką su visa susirinkusia Rūdninkų miestelio bendruomene pakalbėt. Pokalbis vyksta ramiai, konstruktyviai. Žmonės turi klausimų, viceministras ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas atsako į klausimus“, – pridūrė ji.

Šalia Viešojo saugumo tarnybos poligono pirmadienį organizuota akcija, kurios metu protestuotojai bandė trukdyti tarnyboms patekti į teritoriją, kurioje ketinama apgyvendinti apie 1,5 tūkst. migrantų,

Akcijos dalyvius viešojo saugumo pareigūnai nuo blokuojamo kelio atstūmė jėga, vėliau teisėsaugos pareigūnai paaiškino, jog tokių veiksmų imtasi siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams.

Vilniaus apskrities policija dėl riaušių organizavimo prie Rūdninkų poligono yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Jis bus atsakingas už viešosios policijos veiklos, kriminalinės policijos veiklos ir ikiteisminio tyrimo įgyvendinimo organizavimą policijos sistemoje, pranešė Policijos departamentas.

A. Paulauskas pakeis Edvardą Šilerį, kuris nuo liepos mėnesio pradeda dirbti Europole, kibernetinių nusikaltimų centro (EC3) vadovu.

Iki darbo pradžios Europole E. Šileris dirbs Policijos departamento patarėjo pareigose ir padės A. Paulauskui perimti būsimus darbus.

47-erių A. Paulauskas 2005 metais baigė Mykolo Romerio universiteto teisės magistro studijas, o 2016 – 2018 metais studijavo užsienyje, kur baigė CEPOL (Europos Sąjungos agentūra, rengianti, įgyvendinanti ir koordinuojanti teisėsaugos pareigūnų mokymą) magistro programą.

Vidaus tarnyboje jis tarnauja nuo 1993 metų, daugiausiai tarnybos laiko A. Paulauskas praleido tarnaudamas Vilniaus policijoje, kur dirbo Operatyvaus valymo skyriaus viršininko pavaduotoju bei penkerius metus vadovavo sostinės 2-ajam policijos komisariatui.

Policijos departamente jis dirbo Pajėgų valdymo valdybos vadovu.

Šių metų vasarį policijos generalinio komisaro pavaduotoju buvo paskirtas Saulius Tamulevičius.

Anot jo, ši statistika rodo, kad padalinys, į kurį apskričių Vyriausieji policijos komisariatai delegavo apie 100 pareigūnų, pasiteisina bei galėtų tęsti darbą ir po karantino. Tam pritaria ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Jie pradėjo virš 850 administracinių pažeidimų teisenų, 183 ikiteisminius tyrimus, 3044 įvykiai grąžinti policijos budėtojams ir į juos teko siųsti patrulius. Bet kuriuo atveju, matome, kad rezultatai yra pakankamai įspūdingi“, – policijos penktadienį surengtoje konferencijoje, skirtoje aptarti teisėsaugos darbą karantino metu, sakė A. Paulauskas.

Padalinys skirtas C kategorijos įvykiams – jiems policija priskiria tuos pranešimus, kai nustatoma, kad negresia tiesioginis pavojus gyvybei ar sveikatai. Į tokius pranešimus pareigūnams leidžiama reaguoti per vieną valandą.

Anot A. Paulausko, dirbant šiam virtualiam reagavimo padaliniui, patruliams nereikėjo fiziškai vykti į įvykių vietas ir tai leido pajėgas skirti nusikaltimų prevencijai.

„Ir galbūt tikrai tas ženklus sumažėjimas nusikaltimų viešosiose erdvėse gali būti susijęs ne tik su karantinu, bet ir su tuo, kad patruliai gali skirti daugiau laiko prevencijai“, – sakė jis.

A. Paulauskas sako, kad beveik visi pareigūnai sutinka, kad sprendimas įkurti tokį padalinį per karantiną, kuomet daliai policijos darbuotojų teko dirbti iš namų, yra geras sprendimas, tačiau pripažįsta, kad ne visi priskirtieji padaliniui yra tuo patenkinti. 

„Turbūt minusas tai, kad visi pareigūnai buvo paskirti, net jų neatsiklausus, ar jie nori dirbti tame padalinyje, ar nenori. Sakysime tiesiai – ne visiems patinka šis darbas, jaunam pareigūnui visada yra mieliau reaguoti tiesiogiai, dirbant teritorijoje, nei prie kompiuterio“, – sakė jis.

Policijos atstovo nuomone, padalinys galėtų tęsti darbą išnaudodamas policijos veteranus. Kartu su šia iniciatyva jis pabrėžia būtinybę tobulinti e-policijos pranešimų sistemą.

„Svarstome apie mintį, kad tai yra puikus padalinys mūsų veteranams, pareigūnams, kurie baigia savo tarnybą, bet gali dirbti darbą, turi be galo didelę patirtį važiuodami, reaguodami į tuos nusikaltimus“, – sakė A. Paulauskas. 

„Manau, kad ši struktūra galės puikiai veikti įprastomis sąlygomis“, – jam pritarė policijos vadovas R. Požėla.