Nestandartinis raudonų plytų pastatas Liepų ir Trilapio gatvių kampe ilgus metus buvo tuščias ir daugelis klaipėdiečių su apmaudu nerimavo, kad išskirtinis miesto statinys, kuriame kadaise veikė senosios Klaipėdos dujų fabrikas, tiesiog nunyks.

Vis dėlto šis istorinis paveldas prikeltas naujam gyvenimui, maža to, jame jau visai netrukus duris atvers išskirtinis muziejus, kurio ekspozicijoje – dvylika Augustino Jankevičiaus kolekcijos unikalių iki 1920 metų pagamintų automobilių, taip pat kitų šį laikmetį atspindinčių daiktų.

Šio muziejaus kūrėjai vadina tai „Automobilių namais“, kuriuose tarsi „gyvena“ automobiliai, todėl ir to laikmečio baldai čia labai tiks.

Ne viskas taip greitai pavyksta.

„Automobilių yra nedaug, bet jie yra unikalūs, tikri, restauruoti, visi veikiantys. Žinome jų gaminimo istorijas, jas sužinos ir muziejaus lankytojai, tik dar norime palikti truputį intrigos. Pasakysiu tik tiek, kad dauguma tų automobilių yra ne masinės gamybos“, – teigė prie šio muziejaus atsiradimo prisidėjęs klaipėdietis Arvydas Urbis, patikslinęs, kad kol kas muziejaus eksponatai uždangstyti, nes dar reikia peržiemoti.

„Pastatas dar neprijungtas prie centrinio šildymo, todėl ir nenorime muziejaus atidaryti žiemą. Duris atversime pavasarį, o kitą žiemą patalpos jau bus šildomos, tik ne viskas taip greitai pavyksta“, – kalbėjo A. Urbis.

Planuojama, kad muziejų bus galima aplankyti Klaipėdos turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu.

Beje, mieste rengiamasi atidaryti dar vieną automobilių muziejų, buvusiame kino teatre „Vaidila“.

Kovoja nuo pavasario

Karklėje Plazės gatvės senbuviai pastaraisiais mėnesiais gyveno neramiu laukimu.

Mat buvo pavojus, jog žmonės nebeturės galimybės privažiuoti prie savo sodybų, į jų kiemą nepajėgs atvykti ir greitosios pagalbos automobiliai ar, reikalui esant, ugniagesiai, nes tiesiog nebeliks įvažos į jų namus.

"Nuo tokių dalykų ir prasideda žmonių varymas iš Lietuvos, o paskui dar stebisi, kodėl tokia didelė emigracija", – pokalbį apie nelemtą kelio remontą pradėjo Karklės gyventoja Laima.

Nuo tokių dalykų ir prasideda žmonių varymas iš Lietuvos

Dviejų sodybų senbuviai iš Plazės gatvės nuo gegužės mėnesio buvo nežinioje, nes plentą remontuojantys kelininkai pagal visus planus esą privalėjo panaikinti įvažą į šias sodybas.

"Vieną dieną sakė, kad įvaža bus, kitą dieną – kad jau nebebus. Ir taip nuo pavasario. Nori mus sunaikinti, ir viskas", – emocijų netramdė garbaus amžiaus karkliškis Renholdas.

Šioje Karklės vietoje gyveno jo tėvai, seneliai ir proseniai, tad ir įvaža į jo namus nuo kelio čia buvo visada, kiek jis pamena.

Automobiliu blokavo kelią

Iki vakar dienos situacija buvo ypač įtempta, nes darbininkai priartėjo prie to plento ruožo, kur jau turėjo kelio borteliais atkirsti daugiau nei šimtą metų į Karklės senbuvių namus vingiuojantį keliuką.

Gyventojai, norėdami nuo to apsisaugoti, prie pat remontuojamo plento paliko savo lengvuosius automobilius, tikėdami, jog kelininkų technika per juos nevažiuos.

Karklės kelio renovacijos projektą rengusios bendrovės "Kelprojektas" darbuotojai atkakliai tvirtino, kad esą pagal prieš dešimtmetį sudarytus detaliuosius planus vietos gyventojai atsižadėjo šios įvažos ir "savo noru pasirašė, kad įsirengs kitą kelią į namus".

Ir, nepaisant logikos, "įstatymo raidės" buvo laikomasi iki vakar dienos.

"Tai dešimties metų senumo istorija, kai, rengiant detaliuosius planus, šituos žmones privertė pasirašyti, kad šitam sklypui būtų įrengta kita įvaža. Nežinau kodėl. Tai buvo akivaizdus nesusipratimas. O dabar, prasidėjus plento remontui, išlindo toks dalykas, kad kažkas kažkur kažko nenumatė ir pareiškė, kad šitą įvažą dabar panaikins, nors šituo keliuku įvažiuojama į sodybą, kur gyvena 17 asmenų, tarp jų – senyvi ligoti žmonės ir mažamečiai vaikai. Dar pavasarį pastebėjome projekte klaidų ir prašėme į tai atsižvelgti projektuotojų", – pasakojo vienos Karklės bendruomenės vadovas Arvydas Urbis.

Gyventojus gynė bendruomenė

Karklėje yra trys gyventojų bendruomenės.

Visos jos tiek kelininkų, tiek Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos aktyviai prašė, kad nesusipratimą dėl įvažos į sodybą Plazės gatvėje išspręstų gyventojų naudai, tačiau ilgą laiką tai padaryti nepavyko.

Remonto darbai judėjo, artinosi tas momentas, kai įvažos turėjo nelikti, gyventojai nervinosi, vyresniesiems dėl to stipriai sutriko sveikata, prireikė rimtos medikų pagalbos.

"Pradėjome tyrinėti, kaip čia yra, pavyko išsiaiškinti, kad šitas keliukas yra istorinis. Mano supratimu, jis turėtų būti saugomas kaip etnokultūrinio draustinio vienas iš vertingų objektų. Tačiau kelio projektuotojai to nepaisė, sakė, kur norite, ten ir važiuokite. Šitaip negali būti, juk žmonėms iš viso nebus pro kur įvažiuoti į savo kiemą", – dėstė A.Urbis.

Gyventojai negalėjo atsistebėti, kad staiga bus atkirsti nuo pagrindinio plento, o naujai įvažai įsirengti reikės nemažai investicijų.

"Įdomiausia, kai pradėdavome kalbėtis, nei kelininkai, nei projektuotojai nematė problemos palikti senąją įvažą. Kas norėjo ją panaikinti? Patys nesuprantame, ten kažkas – aukštai", – šmaikštavo A.Urbis.

Nugalėjo sveikas protas

Užvakar įtampa pasiekė apogėjų. Žmonės nebesuprato, kas vyksta, nes darbininkai nulygino asfalto kraštą ir pasiruošė tvirtinti blokelius prie pat įvažos.

Anot A.Urbio, labiausiai apmaudu, kad taip elgiamasi su senaisiais vietos gyventojais, tikraisiais autochtonais.

"Aš čia esu gimęs, mano tėvai ir seneliai čia gyveno, tai ką jie dabar daro? Nušaukite mane, ir bus viskas", – tūžo 77-erių karkliškis Renholdas.

Po dienraščio žurnalistų apsilankymo Plazės gatvėje gyventojams staiga paskambino projektuotojų atstovas ir pareiškė, kad apsigalvojo ir įvažą jiems paliks.

"Gyventojai turi parengtą teritorijų planavimo dokumentą, pagal kurį tą įvažą numatyta naikinti. Tačiau niekas nieko nesiruošia naikinti, rengiamas to projekto pakeitimas. Nuvažiuosite kitą savaitę, ir ta įvaža bus įrengta. Yra vykdomi statybos darbai, šitie žmonės, kurie laiko ten savo automobilius prie pat kelio, savivaliauja. Jie trukdo atlikti statybos darbus. O ta įvaža liks", – tikino bendrovės "Kelprojektas" atstovas Vladas Davidenko.

Tą patį patvirtino ir bendrovės Klaipėdos skyriaus vadovė Inesa Čiubarova: "Nelabai suprantu, kodėl reikėjo žiniasklaidos įsikišimo? Dar kartą patvirtinu, kad ta įvaža į jūsų minimą sodybą Plazės gatvėje išliks."

Plazės gatvės gyventoja Laima vakar pasidžiaugė, kad apie pietus darbininkai vis dėlto neužblokavo keliuko į jos namus, o pradėjo įrenginėti įvažą į sodybą.

Moteris neabejojo, kad situacija kardinaliai pasikeitė, kai šiuo "absurdo teatru" ėmė domėtis žurnalistai.

"Nugalėjo sveikas protas", – pasidžiaugė Karklės gyventoja.

Rinkoje nukritus medienos kainoms, kai kur valstybiniuose miškuose pardavimui paruošta prastesnių rūšių mediena tręšta, taip ir nesulaukusi pirkėjo. Generalinė miškų urėdija skubiai rengia prekybos mediena taisyklių pakeitimus, rašo "Verslo žinios".

"Beveik visi mūsų asociacijos nariai pirkimų pagal ilgalaikes sutartis atsisakė, nes kainos nerealiai didelės, kiek žinau, taip daro ir kiti medienos pirkėjai. Iš urėdijų niekas nebeperka popiermedžių, malkinės medienos nei pagal ilgalaikes, nei pagal trumpalaikes sutartis. Paruošta pardavimui mediena mėlynuoja miškuose", - sakė Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos administratorius Arvydas Urbis.

Generalinė miškų urėdija ketina siūlyti leisti urėdijoms aukcionus trumpalaikėms sutartims organizuoti ne kartą per mėnesį, o pagal poreikį. Kitas siūlymas - per trumpalaikių sutarčių aukcionus leisti urėdijoms mažinti asortimento kainą iki 20 proc., nebūtinai 10 procentų. Taip pat galvojama peržiūrėti ilgalaikių medienos pirkimo ir pardavimo sutarčių kainų nustatymo metodiką.