Sumažės studentų

Prie VDU prijungus Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir ASU, jis tapo antrąja pagal dydį aukštąja mokykla Lietuvoje, vykdančia plačios aprėpties studijas ir mokslo tyrimus humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos, žemės ūkio, taip pat menų srityse.

Kaip teigiama susijungimo plane, tikimasi, kad naujasis universitetas taps ryškiu Lietuvos, o ilgalaikėje perspektyvoje ir Europos lyderiu įvairiose mokslo sferose. Planuojama, kad sutelktos skirtingų mokslų tyrėjų pajėgos užtikrins tarpdiscipliniškumą ir mokslo naujovių diegimą studijų procese.

Vis dėlto net ir po susijungimo didelių studentų srautų vadovybė nesitiki. "Atsižvelgiant į demografines tendencijas, prognozuojama, kad iki 2020 m. stojančiųjų, palyginti su 2016 m. priėmimo skaičiais, sumažės apie 23 proc.", – rašoma plane.

Tad per pirmuosius metus proporcingai turėtų sumažėti ir dėstytojų skaičius – planuojama atsisakyti 178 etatų, 30 jų pervedant į mokslinius darbuotojus, o 148 atleidžiant. Dėl personalo funkcijų dubliavimosi palaipsniui planuojama atsisakyti apie 250 neakademinių ir 30 administracijos darbuotojų.

Pokyčiai visada kelia nerimo, ypač kai jie paskatinti Vyriausybės, kuri ne iki galo supranta, ką daro.

Pasak ASU profesinės sąjungos pirmininko Romualdo Povilaičio, tokia situacija neretam darbuotojui kelia nerimą. "Reorganizacija yra sudėtingas procesas. VDU vadovybė labai stengiasi suteikti visą reikiamą informaciją, tačiau neabejoju, kad yra tokių dalykų, kurių kol kas nežino ir patys rektoriai, – sakė jis. – Organizuojami bendruomenės susirinkimai, kurių metu stengiamasi atsakyti į visus klausimus,  tačiau jų iškyla vis daugiau. Kita vertus, kai kurie aspektai iš tikrųjų neaiškūs, pavyzdžiui, dėstytojų pervedimas į mokslinius darbuotojus. Dauguma jų daugiausia dirba pedagoginį darbą ir nėra pasirengę užsiimti vien tik moksline veikla. Galų gale juk ne visi ir gali būti aukšto lygio mokslininkais."

Jam pritarė ir pavardės nepanorusi atskleisti ASU dėstytoja. "Mes, dėstytojai, daugiausia uždirbame iš pedagoginio, o ne mokslinio darbo. Įdėjome daug sąnaudų ir laiko, kad taptume profesoriais, o dabar nemažos mūsų dalies atsisakoma. Aiškinama, kad etatai keičiami ir naikinami, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, tačiau ši sistema nėra iki galo aiški. Pokyčiai visada kelia nerimo, ypač, kai jie paskatinti Vyriausybės, kuri ne iki galo supranta, ką daro", – nuomonę išsakė ji.

Daug nerimo

Anonime taip pat panorusi likti ASU administracijos darbuotoja atskleidė, kad nemažai painiavos įvedė ir susijungimo metu pakeistos darbo sutarties sąlygos.

Pasak jos, daliai administracinio personalo buvo sumažintas darbo užmokesčio koeficientas. "Dirbdami ASU buvome vyriausieji specialistai, o perėjus į VDU mūsų pareigos buvo sumažintos iki vyresniųjų. Nors pažadėti priedai prie algos, nebesijaučiame užtikrinti, kadangi tapome žemesnio rango darbuotojais, –  pasakojo ji. – Pastebime ir tai, kad aptarnaujančiuose ir administraciniuose padaliniuose vadovaujamosios pareigos numatomos tik VDU atstovams. Norėtume jaustis lygiateisiais partneriais, tačiau kol kas jokių konkrečių diskusijų nesulaukiame."

R.Povilaitis patikslino situaciją: "Informacijos apie vykstančius pokyčius teikiama nemažai, tačiau ne visada pasiseka išsklaidyti abejones. Dalis ASU personalo yra išreiškę nepasitenkinimą, kad su jais nepakankamai tariamasi, o VDU vadovybė neabejoja, kad daroma viskas, kas tik įmanoma. Sunku pasakyti, kaip yra iš tikrųjų, tačiau faktas, kad darbuotojai nesijaučia užtikrinti – informacijos nepakanka arba ji yra netinkama."

Besijungiant universitetams bus naikinamos ir besidubliuojančios studijų programos. Planuojama, kad iki 2021 m. naujajame junginyje sumažės apie 40 proc. įvairių sričių programų. Pokyčiai ypatingai palies socialinius mokslus – šioje srityje daugiau nei 50 proc. programų yra artimos pagal savo tikslus, siekinius ir suteikiamas kvalifikacijas. Vis dėlto, skelbiama, kad VDU Žemės ūkio akademijoje bus išsaugotos visos Lietuvos mokslui, ekonomikai ir sociokultūrinei raidai svarbios studijų programos.

Reorganizacija palies ir besijungiančių universitetų fakultetus. Į buvusio ASU erdves planuojama perkelti VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetus, o į VDU atkraustyti ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetą. Planuose ir ASU laboratorijos pastato rekonstrukcija, ASU sporto komplekso įrengimas, šio universiteto studentų bendrabučio renovacija.

Pasak R.Povilaičio, nemažai neaiškumų kyla svarstant, ar visos ASU erdvės bus panaudotos naujojo universiteto gyvenime. Galbūt kai kurios ilgainiui liks tuščios?

Ateities perspektyvos

Profesinės sąjungos pirmininkas džiaugėsi planais po susijungimo suvienodinti ASU ir VDU darbuotojų atlyginimus.

"ASU darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo kur kas žemesnis, tačiau tai nereiškia, kad jie dirba mažiau ar blogiau. Nenustebčiau, jeigu mūsų pedagogų krūvis netgi būtų didesnis. Dėl to labai džiugu, kad vyriausybė nusprendė suvienodinti specialistų darbo užmokesčius. Vis dėlto, kiek žmonių liks dirbti ir tuo pasinaudos, iki galo neaišku", – pastebėjo jis.

R.Povilaitis neabejojo, kad didžiausią įtaką VDU Žemės ūkio akademijos likimui turės studentų skaičius, kuris po susijungimo nebūtinai padidės. Pasak jo, nerimo dėl mažėjančių studentų srautų būta ir anksčiau: "Pastaraisiais metais studentų vis mažėdavo, o dabar dar prisijungėme prie kito universiteto. Kol kas ateities perspektyvos neaiškios, nes studentų priėmimas priklausys ne tik nuo mūsų, bet ir nuo demografinių pokyčių, Vyriausybės politikos ir viešosios nuomonės, kurią žiniasklaida formuoja apie žemės ūkio specialistą. Ne vienus metus jis įsivaizduojamas vos ne kaip Lietuvos ekonomikai prie kojos pririštas akmuo."

Pagalius į ratus esą gali kišti ir ateityje didesnis stojamasis balas. "Į mūsų universitetą daugiausia stodavo abiturientai iš provincijos, kitų mokyklų, kurios nėra prestižinės. Viena vertus, negerai, kai įstojusį mokytis studentą dar reikia paruošti. Tačiau, žvelgiant plačiau, regionams taip pat reikia specialistų. Maža tikimybė, kad vilnietis baigs agrarinius mokslus ir išvažiuos į provinciją. O jauni specialistai iš mažesnių miestelių neretai sugrįžta į savo kraštą ir ten užsiima žemės ūkio ar kita veikla", – pastebėjo profesinės sąjungos lyderis.

"Jeigu nustosime žemės ūkio specialistus rengti Lietuvoje, teks juos vežtis iš užsienio arba siųsti studentus studijuoti svetur. Įvertinus dabartinę situaciją mūsų valstybėje, tai būtų netikslinga", – pridūrė jis.

Anot R.Povilaičio, buvusiame ASU sklando nemažai baimės, kad po susijungimo daliai studentų VDU Žemės ūkio akademija tiesiog nebebus patraukli, kadangi tai – nebe atskiras universitetas. "Savarankiškos aukštosios mokyklos statuso praradimu nepatenkinti beveik visi, tačiau suprantame, kad išlaikyti autonomiją esant dabartinei aukštojo mokslo politikai nelabai realu", – pripažino jis.

Oficiali pozicija: džiaugiasi reforma

Premjeras Saulius Skvernelis Vytauto Didžiojo (VDU), Lietuvos edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetų sujungimą laiko pirmu realiu aukštojo mokslo reformos rezultatu.

Universitetas turi keistis. Jeigu jis nesikeičia, jis miršta.

"Tai nebuvo vienintelis tikslas, kad mes fiziškai ar mechaniškai sujungtume universitetus ir pasakytume, jog kažką padarėme", – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje vakar sakė S.Skvernelis.

Premjeras padėkojo šiems universitetams, atsiliepusiems į Vyriausybės kvietimą vykdyti reformą.

"Labai džiaugiuosi, kad nebuvo panaudotas perkeltine prasme buldozeris", – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

VDU rektorius Juozas Augutis, komentuodamas trijų universitetų sujungimą, sukuriant plačios aprėpties aukštąją mokyklą Kaune, sakė, kad buvo remtasi kitų Europos šalių pavyzdžiais.

"Tikrai atsirado Lietuvos universitetų žemėlapyje universitetas su žymiai didesnėmis galimybėmis, nei buvo", – pabrėžė rektorius.

Jo teigimu, nė vienas dėstytojas dėl reformos neprarado savo darbo, nors jų darbo krūvis mažėja dėl mažėjančio studentų skaičiaus. Tiesa, kai kurie dėstytojai paliko darbą savo noru.

Pasak J.Augučio, kol kas reorganizacijai išleista iš biudžeto skirti 360 tūkst. eurų, tačiau pagal reformos planą visas universitetų jungimas Kaune turėtų kainuoti apie 30 mln. eurų.

Kalbėdamas apie naująjį VDU, J.Augutis pabrėžė, kad šalies provincijoje mažėja mokytojų, gydytojų, kitų specialistų, bet daugėja žemės ūkyje dirbančių žmonių. Studijuodami žemės ūkio specialybes VDU naujieji studentai esą įgis ir humanitarinių, socialinių mokslų žinių ir jas neš į šalies provincijas.

"Universitetas turi keistis. Jeigu jis nesikeičia, jis miršta", – pridūrė VDU žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas. Jis tikisi, kad atsinaujinęs VDU po penkerių metų taps stipriausiu Lietuvos universitetu.

VDU švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė teigė, kad universitetų sujungimas leis užtikrinti aukštą būsimų mokytojų ruošimo lygį. Nors, anot J.Augučio, pernai į edukologijos specialistų programas įstojo 60 studentų, bet taip nutiko dėl ydingos ministerijos politikos skirstant finansavimą vietoms studijų programose. "Priėmėme sprendimą savo lėšomis padengti mokančių už studijas išlaidas", – sakė VDU rektorius.

"Kauno dienos", ELTA inf.

„Tai nebuvo vienintelis tikslas, kad mes fiziškai ar mechaniškai sujungtume universitetus ir pasakytume, jog kažką padarėme“, - Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Premjeras padėkojo šiems universitetams, atsiliepusiems į Vyriausybės kvietimą vykdyti reformą.

„Labai džiaugiuosi, kad nebuvo panaudotas perkeltine prasme buldozeris“, - pažymėjo Vyriausybės vadovas.

VDU rektorius Juozas Augutis, komentuodamas trijų universitetų sujungimą, sukuriant plačios aprėpties aukštąją mokyklą Kaune, sakė, kad buvo remtasi kitų Europos šalių pavyzdžiais.

Tai nebuvo vienintelis tikslas, kad mes fiziškai ar mechaniškai sujungtume universitetus ir pasakytume, jog kažką padarėme.

„Tikrai atsirado Lietuvos universitetų žemėlapyje universitetas su ženkliai didesnėmis galimybėmis nei buvo“, - pabrėžė rektorius.

Jo teigimu, nė vienas dėstytojas dėl reformos neprarado savo darbo, nors jų darbo krūvis mažėja dėl mažėjančio studentų skaičiaus. Tiesa, kai kurie dėstytojai paliko darbą savo noru.

Pasak J. Augučio, kol kas reorganizacijai išleista iš biudžeto skirti 360 tūkst. eurų, tačiau pagal reformos planą visas universitetų jungimas Kaune turėtų kainuoti apie 30 mln. eurų.

Kalbėdamas apie naująjį VDU, J. Augutis pabrėžė, kad šalies provincijoje mažėja mokytojų, gydytojų, kitų specialistų, bet daugėja žemės ūkyje dirbančių žmonių. Studijuodami žemės ūkio specialybes VDU naujieji studentai esą įgis ir humanitarinių, socialinių mokslų žinių ir jas neš į šalies provincijas.

„Universitetas turi keistis. (...) Jeigu jis nesikeičia, jis miršta“, - pridūrė VDU žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas. Jis tikisi, kad atsinaujinęs VDU po penkerių metų taps stipriausiu Lietuvos universitetu.

VDU švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė teigė, kad universitetų sujungimas leis užtikrinti aukštą būsimų mokytojų ruošimo lygį. Nors, anot J. Augučio, pernai į edukologijos specialistų programas įstojo 60 studentų, bet taip nutiko dėl ydingos ministerijos politikos skirstant finansavimą vietoms studijų programose. „Priėmėme sprendimą savo lėšomis padengti mokančių už studijas išlaidas“, - sakė VDU rektorius.

ELTA primena, kad Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų sujungimui Seimas pritarė dar birželį. Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką inicijavo buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, tačiau kilus nepasitenkinimui, parlamentarai keitė reformos planus.

Tai yra pirmasis įgyvendintas Vyriausybės numatyto universitetų tinklo pertvarkos žingsnis.

Sausio 3 d., ketvirtadienį, 11 val., LR Vyriausybėje (Gedimino pr. 11, Vilnius) rengiama spaudos konferencija, kurios metu bus pristatyta šių universitetų integracija bei kiti jos etapai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė, VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas, VDU Studentų atstovybės prezidentė Greta Šmaižytė.

Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo vienu Vytauto Didžiojo universitetu, kuris yra plačiausios aprėpties Lietuvoje ir vykdys mokslinius tyrimus bei studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse. Integracija siekia užtikrinti aukštą studijų ir mokslo kokybę, mažinti studijų programų dubliavimą, skatinti tarpdisciplininius tyrimus bei efektyviai naudoti mokslo ir studijų infrastruktūrą. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija.

Birželis – ypatingas universitetų ir kolegijų absolventams. Į jų rankas iškilmingai įteikiami mokslo baigimo diplomai. Iškilmės šią savaitę surengtos Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sporto (LSU), Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetuose, Vilniaus universiteto Kauno fakultete. Kitą savaitę diplomais džiaugsis būsimieji medikai.

Tradiciškai mantijomis pasipuošę studentai į diplomų įteikimo šventę ateina nusiteikę džiaugsmingai. Išklausę kartais prailgstančių oficialių sveikinimo kalbų, absolventai su nekantrumu laukia išgirsti savo pavardę, kad galėtų užlipę ant scenos atsiimti diplomą.

Paklausus, koks jausmas apima atsiimant diplomą, kinezeterapijos magistro studijas baigusi mergina pasakojo nesijaudinusi. „Šiandien jaudulio ar kokio didelio nekantrumo nebuvo. Gal kai bakalauro diplomą lipau pasiimti, šiek tiek jaudinausi, bet labiau dėl to, kad eidama neužkliūčiau kur ir nenukrisčiau“ – gėlių puokštes vos išlaikydama juokavo jau buvusi studentė.

Kai kuriems absolventams ši šventė tapo dar labiau įsimintina. VDU ir LSU diplomų įteikimo metu, merginoms užlipus ant scenos, vedėjai paprašydavo daugiau žiūrovų dėmesio. Tuomet netikėtai prie jų ant scenos užlipdavo vaikinai, nešini maža dėžute. Priklaupę ant vieno kelio, aidint plojimams, jie tyliai paprašė savo merginų rankos, o atsakymą palydėdavo dar didesni salės plojimai ir, žinoma, poros bučiniai.

„Pirmą kartą matau piršlybas per diplomų įteikimo šventę, bet tai tikrai buvo netikėta ir originalu. Labai pagirtina, kad vaikinas drąsus ir sugebėjo nustebinti merginą prie tiek daug žmonių“ – įspūdžiais dalijosi netikėtai piršlybų liudininke tapusi absolventė.

Prasidėjus diplomų įteikimo maratonui, miesto aukštosios mokyklos stengėsi mokslus pabaigusiems savo studentams sukurti įsimintinas šventes. Lyg Oskarų apdovanojimuose „Žalgirio“ arenoje KTU diplomai buvo įteikti 95-osios laidos bakalaurams, magistrams bei visiems universiteto mokslo daktarams. Vien šiais metais šį universitetą baigė 2284 studentai.

ASU žemės ūkio srities aukštojo mokslo baigimo diplomą atsiėmė 845 absolventai. Dalis jų teigė grįšiantys į tėvų ūkius, kiti – jau dirbantys arba numatę būsimas darbo vietas žemė ūkio verslo įmonėse ar viešajame sektoriuje. Dalis pirmąją studijų pakopą sėkmingai įveikusių absolventų teigė planuojantys studijas tęsti magistrantūroje.

Vilniaus universitetas Kaune (VU Kauno fakultetas) šiemet paruošė 100 bakalaurų ir 80 magistrų. Į iškilmes negalėję atvykti svečiai jas galėjo stebėti per tiesioginę transliaciją universiteto interneto tinklalapyje.

Tarp populiariausią LSU treniravimo sistemų studijų programą baigusiųjų ir garsių sportininkų pavardės: pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius bei žymūs Lietuvos krepšininkai – broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai. Mantijomis pasipuošę jie atsėmė sporto bakalauro diplomus. Iš viso LSU šiemet baigė 347 bakalaurantai ir 89 magistrantai.

Lietuvos sveikatos ir mokslo universiteto (LSMU) absolventams dar teks palaukti išsvajotųjų diplomų – jų įteikimo ceremonija „Žalgirio“ arenoje vyks birželio 29 d.

Už sprendimą nuo 2019 metų reorganizuoti LEU ir ASU prijungiant juos prie VDU balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo trys ir 23 parlamentarai susilaikė.

Seimas nutarimu patvirtino universitetų reorganizavimo sąlygas ir planus, nuo 2019 metų sausio įsigaliojantį naują VDU statutą.

Po sujungimo šiuo metu sostinėje esantis Lietuvos edukologijos universitetas veiks kaip VDU Švietimo akademija Kaune, o A. Stulginskio universitetas – kaip VDU Žemės ūkio akademija.

Prieš tokį universitetų jungimą pasisakęs konservatorius Edmundas Pupinis sakė „baisiausiame sapne nesapnavęs, kad į valdžią atėję „valstiečiai“ pirmąjį panaikins Žemės ūkio universitetą“.

„Buvau tas, kuris visada palaikiau idėją, kad technologinio profilio, specializuoti universitetai turi likti savarankiški. Ir baisiausiame sapne nesapnavau, kad atėję „valstiečiai“ pirmą, kurį panaikins, bus žemės ūkio universitetas“, – sakė Švietimo ir mokslo komiteto narys.

Paprastai, kuomet jungiam ežį su gyvate, ne visada gaunasi spygliuota viela.

„Paprastai, kuomet jungiam ežį su gyvate, ne visada gaunasi spygliuota viela. Problemų gali būt ir vieno profilio universitetui, ir kito profilio, ir mes gero norėdami nuskandinsime du universitetus vienu metu“, – kalbėjo E. Pupinis.

„Valstietis“ Juozas Varžgalys tvirtino, kad A. Stulginskio universitetas niekur neprapuola, išlaiko savarankiškumą. „Tai vienas iš tų universitetų, kuris turi visišką autonomiją, visą miestelį, niekur nėra išmėtytas“, – sakė J. Varžgalys.

„Tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius replikavo, kad „jūs naikinat ne tik Žemės ūkio akademiją buvusią, bet laidojat visą žemės ūkį“.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša į tai atsakė, kad „yra didžiausias nesusipratimas kalbėti apie sunaikinimą, kai per penkerius metus bus įdėtos investicijos, 25,5 mln. eurų“.

Taip pat Seimas antradienį pritarė Šiaulių universiteto prijungimui prie Vilniaus universiteto. Už tai balsavo 76 Seimo nariai, du buvo prieš ir susilaikė.

Šių universitetų reorganizacija yra ankstesnėje stadijoje – aukštosioms mokyklos pasiūlyta iki spalio 10 dienos pateikti susijungimo sąlygas ir planus, kad tuomet būtų priimtas galutinis sprendimas.

Ginčų šiuo klausimu nekilo, vienintelis kalbėjęs V. Kamblevičius ragino kolegas palaikyti reorganizaciją: „Čia iš tikrųjų malonu, kad yra paskaičiuota, pramatyta“.

Vyriausybės patvirtintas universitetų pertvarkos planas numato, kad šalyje veikiantys 14 valstybinių universitetų būtų pertvarkomi į devynis.

Universitetas yra parengęs interneto puslapį kinų kalba ir siūlo palankias studijų galimybes. ASU jau mokosi daug jaunimo iš Indijos, Nigerijos, Libano, Ganos, Angolos, kitų šalių.

A.Maziliauskas pakvietė kinus ne tik studijuoti, bet ir dalyvauti ASU rengiamose žemės ūkio parodose.

Dziašano apskrities vicemero Xu Mingliango vadovaujama delegacija aplankė ir buvusiame ASU bendrabutyje Kauno rajono savivaldybės lėšomis įrengtą vaikų darželį “Ąžuolėlis”. Svečius su duona ir namine gira pasitiko naujais tautiniais kostiumais apsirengę darželio auklėtiniai.

Ketvirtadienį kinų delegacija planavo aplankyti Garliavos meno mokyklą, Domeikavos gimnaziją ir Babtų seniūnijoje ūkininkaujančių Genutės ir Staliūnų sodybą.

Kauno rajoną ir Dziašano apskritį sieja bendradarbiavimo sutartis. “Lietuvą ir Kiniją skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje juos nesunku įveikti. Džiaugiuosi, kad mūsų ryšiai su Dziašanu kasmet tvirtėja”, - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Galimybėmis investuoti pakaunėje domisi ir kinų verslininkai. Didžiausia tikimybė, kad pirmoji Kinijos verslo kregždė Kauno rajone bus viena didžiausių pasaulyje arbatos gamintojų „Yunnan Dianhong Group“.

Dziašano apskritis įsikūrusi rytinėje Kinijos dalyje. Regionas gali pasigirti upėmis ir iš gamtos gaunamų produktų gausa, todėl vadinamas žuvies, ryžių ir šilko žeme. Ypač išvystytas žemės ūkis (grybų, gėlių, ryžių auginimas), medienos pramonė (maždaug 300 įmonių), elektronika.

Apskritis pritraukė daug investuotojų iš JAV, Japonijos, Pietų Korėjos, Vokietijos. Čia įsikūrusi „Rene Sola“ – didžiausia pasaulyje monokristalinio silikono gamintoja. Taip pat daug gaminama vaistų ir chemikalų.

Turistus masina Xitangas – tūkstantmetę istoriją menantis miestas, statytas Mingų dinastijos laikais, įtrauktas į preliminarų UNESCO paveldo sąrašą.

Pastaruoju metu Kauno miesto savivaldybė įgyvendina daug įvairių projektų bei iniciatyvų. Tačiau ši programa, kuomet savo pajėgas ugdyti gabius vaikus sutelkia savivalda ir aukštosios mokyklos, yra unikali ne tik šalies, bet ir visos Europos mastu (panašių programų populiarumu pasaulyje pirmauja Izraelis, jas yra susikūrę ir kai kurių kitų Azijos valstybių bei JAV universitetai).

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Balčiūnas teigia, kad su vietos bendrojo lavinimo mokyklų vadovais ir universitetų atstovais jau ilgą laiką ieškota galimybių, kaip gabius vaikus įtraukti į jų talentus puoselėjančią veiklą. Tačiau šių diskusijų rezultatas paveikė tik pavienes mokyklas – jos tapo profilinėmis vieno ar kito universiteto gimnazijomis. Dalį mokyklų vadovų bendruomenės tokia situacija tenkino, tačiau nuošalėje paliko daugelį gabių vaikų, besimokančių kitose mokyklose.

„Kai pernai pradėjau vadovauti darbo grupei, turėjusiai atsakyti į klausimą, kaip šią problemą spręsti, buvo nutarta sukurti vieningą, tęstinę,  tarpdisciplininę itin gabių vaikų ugdymo programą. Be abejo, suvokėme, kad tai bus iššūkis ir mokykloms, turėsiančioms tokius vaikus atrinkti, ir universitetų bendruomenėms, priimančioms nepilnamečius „studentus“, ir pačiam savivaldybės Švietimo skyriui“, - dėsto G. Balčiūnas.

Pasak jo, buvo planų į programą įtraukti visų klasių mokinius, tačiau tokiai imčiai nebuvo  finansinių galimybių. Todėl pasirinkti tam tikri  tarpiniai Lietuvos švietimo sistemos, „taškai“,  t. y. pernykštės antrosios, penktosios ir devintosios klasės. Tačiau planuojama, kad šiems vaikams einant pirmyn, kartu bus plečiama ir programos imtis.

Pretenduoti į dalyvavimą programoje galėjo tiek valstybinės ugdymo įstaigos,  kurių steigėjas yra Kauno miesto savivaldybė, tiek ir privačios.

Pašnekovas neslepia, kad buvo itin nerimaujama dėl pačios dalyvių atrankos procedūros. Mat didžioji dauguma tėvų paprastai labai jautriai reaguoja į savo vaiko vertinimo rezultatus. „Diskutavome su universitetų psichologijos specialistais,  kurie ir pasiūlė kaip vertinimo instrumentą naudoti Wechslerio trumpąją intelekto skalę (WASI), kuri nustatant vaikų pažintinius gebėjimus yra dažniausiai taikoma visoje Europoje. Šio testo skalę sudaro keturios dedamosios, iš kurių vėliau išvedamas bendras verbalinių ir neverbalinių gebėjimų IQ.

Kadangi pagal nustatytą kvotą priimti visų norinčiųjų buvo neįmanoma, brūkšnys nubrėžtas ties 120 IQ riba. Tačiau į programą patekusių trečiokų jis yra gerokai aukštesnis ir viršija 140 balų.

Šiais mokslo metams programai įgyvendinti Kauno miesto savivaldybė yra paskyrusi 65 tūkst. Eur. Strateginiame savivaldybės plane šiam tikslui per trejus metus numatyta skirti 198 tūkst. Eur.

Kalbinta vieno į programą įsijungusiųjų - Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) - Studijų skyriaus vedėja doc. dr. Rita Pupalienė pasakoja, kad šio universiteto dėstytojams kartu su bendrojo lavinimo mokyklų vadovais bei pedagogais iš tiesų teko gerokai pasukti galvas, norint vaikams pasiūlyti tai, kas įmanoma geriausio.

„Nutarėme, kad trečiokus turėtų itin sudominti ASU Meždioklėtyros laboratorija, kurioje vaikai mokysis pažinti paukščius ir gyvūnus. Taip pat arbaretumas. Šeštokai gamtos pažinimo temą plėtos, bandydami atsakyti į klausimą: „Kas miške yra barsuko draugai?“ Kitaip tariant, bus sudarinėjama gamtoje neišvengiama maisto grandinė, plečiamos vaikų jau turimos  biologijos žinios. Dešimtokams, siekdami fundamentinių mokslų ir praktikos integralumo, siūlysime matematiškai apskaičiuoti medienos tūrius. Iš tiesų mediena yra tokia medžiaga, kurios tūrį nustatyti nėra labai paprasta. Bendrojo lavinimo mokyklos nėra įsirengusios tokių modernių laboratorijų ir sukaupusios tokių turtingų kolekcijų, kokias turi ASU. Tad nėra abejonės, jog vaikai pas mus pamatys ir sužinos daug naujų įdomių dalykų. Ir vienerių mokslo metų tam tikrai nepakaks“, - pastebi ASU Studijų skyriaus vadovė.  Pasak jos, džiugina ir faktas, kad universiteto lektoriai mielai sutiko padirbėti su aukštajai mokyklai neįprasta moksleivių auditorija.

Į pirmąjį užsiėmimą ASU Miško biologijos ir miškininkystės institute dukrą Radvilę, Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos trečiaklasę, atlydėjusi kaunietė Jolita Kriščiūnienė pripažįsta, kad ją savivaldybės ir universitetų iniciatyva ugdyti gabius vaikus ir stebina, ir džiugina. „Manau, kad šiuo metu tikrai ne visos šeimos turi galimybę lavinti savo atžalas taip, kaip norėtų, nes tai yra brangu. O šiuo atveju tėvams užsiėmimai nieko nekainuoja. Ir tai puiku. Be abejo, darbo dieną rasti laiko atvežti vaiką į universitetą nėra visiškai paprasta, tačiau mintis, kad jis turi galimybę praplėsti savo žinių ratą, tėvų rūpesčius tikrai atperka“, - teigia J. Kriščiūnienė.

Tyla – gera byla

ASU duomenimis, kasmet čia studijuoja po kelis Nigerijos piliečius. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) sudomino trys svečios šalies studentai – vienas tebesimoko ASU, kiti jau baigė studijas.

"Pirminė informacija buvo, kad Nigerijos piliečiai dideliais kiekiais įvairiuose Lietuvos pašto skyriuose išsigrynina pinigines lėšas, bet naudoja vis skirtingus asmens dokumentus. Ateina tas pats asmuo, bet vieną dieną – vienoks dokumentas, kita dieną kitoks", – pasakojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuroras Marius Venskūnas.

Kyla pagrįstų įtarimų, kad universiteto prodekanė ir dar viena darbuotoja studentams iš Nigerijos galėjo nutekinti slaptą ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Teisėsauga netruko nustatyti, kad nigeriečiai yra ASU studentai. Konfidencialus turėjęs būti ikiteisminis tyrimas, netruko sujaudinti dviejų universiteto darbuotojų širdis. Kyla pagrįstų įtarimų, kad universiteto prodekanė ir dar viena darbuotoja studentams iš Nigerijos galėjo nutekinti slaptą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Įtariama, kad tai padėjo nigeriečiams sunaikinti slaptus įkalčius.

"Aš pažadėjau pareigūnams nekalbėti šia tema. Negaliu nieko pasakyti", – į kalbas nesileido ASU Tarptautinio skyriaus vedėjas Minvydas Liegus.

"Kauno dienos" žiniomis silpnąja konfidencialumo universitete grandimi tapusi to paties skyriaus koordinatorė Agnė Gribėnaitė kratėsi: "Kalbėkite su skyriaus vedėju. Nieko nekomentuosiu."

(Nuotraukoje - Antanas Maziliauskas)

Peržengė ribą?

Du iš įtariamųjų spėjo pasislėpti nuo teisėsaugos. ASU baigęs ir šiuo metu Klaipėdoje studijuojantis Nigerijos pilietis tapo universiteto moterų saugomu objektu.

"Kauno dienos" šaltiniai užsimena, kaip vienam iš įtariamųjų buvo leista užmesti akį, o vėliau ir telefonu nufotografuoti konfidencialų teisėsaugos raštą. Vėliau nuotrauka nusiųsta į Klaipėdą studijuojančiam nigeriečiui. Jam iš ASU universiteto darbuotojų skriejo raminimai ir pažadai reikalui esant tapti laiduotojomis jo byloje.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų šioje istorijoje įtariama atliko, kaip skelbiama, "radusi ryšį su studentais", Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanė Rasa Pakeltienė.

"Žinau, kad vienas mūsų universiteto studentas įsipainiojęs, tačiau jis mokosi ne mūsų fakultete ir neturiu su juo jokio ryšio", – neslėpė žinanti, bet ir neatviravo prodekanė.

Priminimas, kad nebūtinai apie besimokantį studentą iš Nigerijos, o galbūt jau apie baigusį ASU studentą eina kalba, prodekanės atmintis prašviesėjo.

"Dabar supratau, apie ką jūs šnekate. Mes su visais studentais palaikome ryšius. Kadangi esu prodekanė studijų programai, mes kviečiame tuos studentus į renginius, tie studentai sutinka atvažiuoti, todėl ir tie ryšiai palaikomi", – į oficialų lygį santykius su nigeriečiais kėlė R.Pakeltienė.

Buvo laikas bendrauti

ASU rektorius profesorius Antanas Maziliauskas taip pat dangstėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotu įžadu. "Kai vyksta koks nors tyrimas, mes negalime nieko komentuoti. Informacijos dėl konfidencialumo iš viso nekomentuosiu, nes nei jūs, nei mes nežinome aplinkybių", – aiškino profesorius.

Prieš metus universitetas skelbėsi, kad ASU iš kitų universitetų išsiskiria itin gausiu būriu studentų iš užsienio. ASU daugiausia atvyksta studentai iš Afrikos šalių, tokių kaip Nigerija, Kongas. Atvykę į kitą šalį užsieniečiai susiduria su nepažįstama aplinka. Prodekanė R.Pakeltienė buvo giriama už pastangas sušvelninti nepažįstamos aplinkos atšiaurumą studentams iš svečios šalies.

"Šie studentai susiduria su komunikacijos, integracijos problemomis, skiriasi mūsų kultūros. Pradžioje šiek tiek baiminausi ir aš, nežinojau kaip į mane, kaip jauną dėstytoją, bus reaguojama. Manau, laimėjau jų pagarbą ir pasitikėjimą, todėl niekada su šiais studentais neturėjau jokių problemų, draugiškai bendraujame", – prieš metus sakė ASU dėstytoja.

R.Pakeltienė neslėpė, kad buvo sudėtinga nustatyti ribą, ką gali leisti sau dėstytojas bendraudamas su studentais. "Iš pradžių buvo šiek tiek baimės. Ypač su užsieniečiais. Baiminausi, kaip išlaikyti ribą, kad jos nebūtų peržengtos. Manau, ir aš studentus testavau ir jie mane, kol atradome aukso viduriuką. Kartu mes nusibrėžėme labai aiškias ribas: yra laikas, kai mes galime laisvai bendrauti, yra laikas, kai reikia padaryti užduotis. Ir studentai nepiktnaudžiauja, neteko susidurti su konfliktinėmis situacijomis", – viešai skelbti R.Pakeltienės pamąstymai.

(Nuotraukoje - Rasa Pakeltienė ir studentai iš Nigerijos)

Pasislėpė nuo teisėsaugos

Teisėsaugai ėmus aiškintis nigeriečių išgryninamų pinigų srautus, blogiausias scenarijus nepasitvirtino. Pareigūnams apklausus vieną iš įtariamųjų, paaiškėjo tam tikri šalių skirtumų niuansai. "Nigerijos piliečiai aiškina, kad neturintys oficialių galimybių parsisiųsti piniginių lėšų pragyventi Lietuvoje, kartu ir ES", – "Kauno dienai" dėstė prokuroras M.Venskūnas.

Pareigūnams susidėliojo paveikslas, kad Nigerijos piliečiai negali savo valiutos keisti tiesiai į eurus ir siųsti per bankus į Lietuvą. Nigerijoje yra žmogus, dar vadinamas pinigų mulu, už komisinį mokestį padeda atlikti šią paslaugą. Tai tarsi nelegali valiutos keitykla. Modelis toks, kad per giminaičius ar draugus paduoda tarpininkui pinigus. Pastarasis Nigerijoje rūpinasi jų keitimu į eurus ir atsiuntimu ASU studijuojantiems nigeriečiams.

Manoma, kad pinigai yra skirti užsienio piliečiams pragyventi.

"Tai daroma pusiau nelegaliai, nes pinigai į Lietuvą ateina kitų pasaulio piliečių vardais. Šiuo atveju netgi Ganos piliečių vardais. Tada Lietuvoje esantys Nigerijos piliečiai gauna suklastotą pasą, su kuriuo eina į Lietuvos pašto skyrius ir išsigrynina bei atsiima perlaidas", – veiksmų kelią aiškino prokuroras.

Manoma, kad pinigai yra skirti užsienio piliečiams pragyventi. Vienas gauna, tarkime, 10 tūkst. eurų, tačiau šie pinigai būna skirti ne jam vienam, o keliems Lietuvoje gyvenantiems Nigerijos piliečiams. Jis padalija pinigus kitiems tėvynainiams kaip kasininkas.

"Vienam iš jų pareikštas įtarimas dėl dokumentų klastojimo ir naudojimo. Dėl dokumentų klastojimo vienas iš jų pripažįsta savo kaltę. Iš viso įvardijami trys Nigerijos piliečiai. Kitų dviejų dar nepavyko apklausti dėl tam tikrų tyrimo taktinių priežasčių. Mūsų duomenimis, jie išvykę iš Lietuvos", – tyrimo stadiją pagal galimybes atskleidė prokuroras.

Studijos ar verslas?

Tam tikri pastebėjimai uždavė dar keletą klausimų. Kiek paklausios ir perspektyvios studijos ASU Nigerijos piliečiams? Jų veiksmai leidžia abejoti, ar iš tiesų jų gaunami pinigai skiriami pragyvenimui tolimame nuo tėvynės krašte, ar verslui.

Nustatyta, kad nigeriečiai perka Lietuvoje automobilius ir laivais siunčia į tėvynę. Regis, atsiradus poreikiui, perkamos ir į kitą žemyną siunčiamos ir automobilių detalės.

"Nigerijos piliečius domina studijų programos. O kas daugiau juos turėtų dominti? Pavyzdžiui, jiems aktualu studijuoti hidrotechniką, nes aplink Afriką yra naftos platformų", – nigeriečius studentus užtarė ASU Tarptautinių studijų programų vadybininkė A.Gribėnaitė.

Ne mažiau patrauklu Nigerijos piliečiams ir tai, kad studijuodami ASU gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir taip jiems atsiveria plačios ES durys.

Šis FNTT Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas – pastarųjų metų piniginių srautų apie įtartinas finansines operacijas Lietuvoje, kurias vykdo Afrikos valstybių piliečiai, analizės rezultatas.

Praėjusiais metais FNTT atliko Afrikos valstybių Ganos, Gambijos ir Nigerijos piliečių atliekamų finansinių operacijų, naudojantis mokėjimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, analizę. Per 2016 m. buvo gauta apie 50 pranešimų apie galimus pinigų plovimo atvejus, susijusius su asmenimis iš Nigerijos, Ganos ir Gambijos.

Pranešimuose užfiksuota, kad anksčiau minėtų valstybių piliečiai per itin trumpą laiką gauna dideles pinigų sumas, kurios išskaidomos į mažesnes perlaidas ir itin dideliu dažniu siunčiamos gavėjui: per kelias dienas atsiunčiamos sumos viršija kelis tūkstančius JAV dolerių.

Nustatytos 26 pasaulio valstybės, iš kurių asmenys, pateikę Gambijos, Ganos ar Nigerijos piliečių pasus, gavo pinigines perlaidas, kurių bendra suma siekia apie 1,5 mln. eurų.

VDU ir ASU atstovai trečiadienį susitarė dėl integracijos. Pagal susitarimą, ASU pagrindu būtų įkurta autonomiška specializuota žemės ūkio, miško ir kaimo plėtros akademija.

„ASU yra specializuotas sektorinis universitetas, o derybose su kitais universitetais bendrą junginį pageidavome sudaryti kaip savarankiškas vienetas“, – teigia ASU rektorius Antanas Maziliauskas.

Šių dviejų universitetų rektoriai integracijos modelį trečiadienį pristatė Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kuris po susitikimo su rektoriais džiaugėsi sulaukęs „iniciatyvų universitetų aiškaus sprendimo“.

„Mes neturėtume galvoti, kad žmonės nežino, ko nori, o mes geriau žinome. Kada sutampa nuomonės ir universitetų, ir valdžios, gausis labai rimta sinergija“, – po susitikimo su rektoriais žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Parlamento vadovas tvirtino, kad universitetų planas neprieštarauja Vyriausybės darbo grupės pasiūlytam planui. „Jie sakė, kad universitetų iniciatyvos yra priimtinos, ir šiuo atveju universitetų iniciatyva yra labai didelė, ir manau, kad Vyriausybė irgi gali galvoti nebūtinai taip, kaip anksčiau jiems atrodė“, – sakė Seimo pirmininkas.

V.Pranckietis yra dirbęs ASU, tačiau praėjusią savaitę jis pabrėžė, kad nebeatstovauja savo buvusiai darbovietei – jam svarbus visos Lietuvos vaizdas. Diskusijoje dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos Seimo pirmininkas praėjusią savaitę sakė, kad universitetai turi sutikti su tuo, kad kurti universitetų tinklą yra steigėjo – Seimo – pareiga.

VDU ir LSU derybas dėl integracijos planuoja baigti per artimiausias savaites, sakoma trečiadienį VDU paskelbtame pranešime.

Jau anksčiau dėl jungimosi VDU susitarė su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU).

„Manau, kad metų pradžioje VDU pasirašyta integracijos sutartis su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU) ir šiandienos susitarimas su ASU yra puikiausias įrodymas, kaip galima suderinti universitetų ir valstybės interesus“, – pranešime cituojamas VDU rektorius Juozas Augutis.

Po susitikimo su V.Pranckiečiu žurnalistams komentuodamas iniciatyvą J.Augutis sakė, jog trijų universitetų jungimasis yra ne reformos stabdymas, o priešingai, „siekis ją išjudinti iš truputėlį mirties taško“.

„Naujo universiteto įkūrimas ir prijungimas reorganizavimo būdu didelio skaičiaus kitų universitetų ir techniškai labai sudėtinga, ir labai neaiškus socialinis eksperimentas“, – sakė J.Augutis.

Pagal Vyriausybės siūlomą aukštųjų mokyklų pertvarkos planą, Kaune į vieną turėtų būti sujungti ne tik VDU, LSU, ASU ir LEU, bet ir KTU. Visgi VDU pabrėžia, kad jungtis su KTU nenori.

Organizatoriai sako, kad šiemet pavyko surengti kaip niekad didelę ir įdomią parodą. Vien balandžių – daugiau nei tūkstantis skirtingų rūšių, tarp jų ir lietuviškų veislių sparnuočiai: Lietuvos pašto-parodiniai ir figūriniai, Aukštaičių burbuliai, Kauno drugeliai, Klaipėdos aukštaskraidžiai, Dainavos ir Sūduvos spalvotagalviai, Vilniaus naktiniai bei spalvotašoniai ir įvairios žuvėdrėlės.

„Mūsų balandžių kolekciją papildė vištininkai ir triušininkai. Vertinimui bus pateikti 900 balandžių, dar 400 rodomi voljeruose, taigi iš viso turime 1300 balandžių“, – skaičiavo Dekoratyvinių balandžių augintojų asociacijos pirmininkas Ramūnas Naruševičius.

Veislinių paukščių augintojai atsivežė pusketvirto šimto naminių ir dekoratyvinių paukščių.

Aptvaruose pozuoja ir egzotiški sparnuočiai – stručiai bei juodosios gulbės. Bet naminių paukščių augintojų pasididžiavimas – senųjų lietuviškų veislių vištos ir žąsys.

Patogiai narvuose įsitaisę ir septynios dešimtys triušių. Apie kiekvieną jų augintojai gali pasakoti nesustodami.

Paroda Kauno rajone, Aleksandro Stulginskio universiteto parodų paviljone, veiks iki sekmadienio.