Ilgą laiką tai buvo viena iš jautriausių temų abiejų valstybių santykiuose.
„Noriu, kad pradėtume kurti naujus povandeninius laivus [...] kad mes žvelgtume į atominę varomąją jėgą, kartu visiškai laikydamiesi visų branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų“, – Itagvai mieste netoli Rio de Žaneiro sakė E. Macronas, pristatydamas Prancūzijos ir Brazilijos povandeninį laivą su įprastiniu varikliu.
„Jūs to norite, o Prancūzija bus jūsų pusėje“, – pridūrė jis.
E. Macronas kalbėjo per iškilmingą ceremoniją, kurios metu į vandenį buvo nuleistas trečiasis Brazilijoje pagamintas prancūzų povandeninis laivas „Blue Amazon“, padėsiantis saugoti ilgą šalies pakrantę.
2008 metais Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) su tuometiniu Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) pasirašė susitarimą dėl povandeninių laivų statybos ir 50 sraigtasparnių „Caracal“ įsigijimo.
Brazilija taip pat planuoja statyti savo pirmąjį atominį povandeninį laivą „Alvaro Alberto“. Taip ji taptų pirmąja valstybe, kuri tai padarė, nebūdama viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių.
Stambi Prancūzijos gynybos bendrovė „Naval Group“ remia povandeninio laivo projektavimą ir statybą, išskyrus atominį katilą, kurį projektuoja brazilai.
Brazilija bando įtikinti Paryžių padidinti technologijų perdavimą, kad padėtų jai integruoti reaktorių į povandeninį laivą ir parduoti su branduoline varomąja jėgaine susijusią įrangą.
Prancūzija vengia perduoti tokias technologijas, nes yra pasirašiusi sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo.
„Diskutuojama apie galimybę Prancūzijai bendradarbiauti su mumis, taip pat ir atominės energijos, branduolinio kuro srityje“, – teigė Brazilijos diplomatijos vadovė Europoje Maria Luisa Escorel de Moraes (Marija Luiza Escorel de Moraes), pripažįstanti, kad tai „strateginis, jautrus ir subtilus klausimas“.
Tačiau projektas gerokai vėlavo, daugiausia dėl biudžeto apribojimų, ir, Brazilijos karinio jūrų laivyno teigimu, dabar tikimasi, kad atominis povandeninis laivas bus pradėtas eksploatuoti 2036–2037 metais.
E. Macronas nuo antradienio, kai buvo pristatytas planas pritraukti daugiau kaip milijardą dolerių (eurų) žaliųjų investicijų Brazilijos ir Gvianos Amazonijos apsaugai, lankosi Brazilijoje, svarbioje ekonominėje sąjungininkėje.
Šis vizitas – pirmasis Prancūzijos prezidento vizitas į Lotynų Amerikos ekonomikos galiūnę per daugiau nei dešimtmetį – taip pat yra siekis atkurti ryšius, kurie labai pablogėjo valdant buvusiam Brazilijos prezidentui Jairui Bolsonaro (Žairui Bolsonarui).
