Nuo 2020-ųjų pradžios Šiaurės Korėja, reaguodama į COVID-19 pandemiją, uždarė savo sienas ir iš esmės užsiblokavo nuo išorinio pasaulio.

Pirmadienį žurnalistai susirinko Pekino sostinės tarptautiniame oro uoste laukti „Air Koryo“ skrydžio „JS151“ iš Pchenjano, numatyto 9 val. 50 min. vietos laiku.

Tačiau praėjus beveik dviem valandoms po numatyto atvykimo laiko, oro transporto bendrovė netikėtai pranešė, kad skrydis atšauktas. Tai sukėlė žiniasklaidos atstovų, laukiančių pirmųjų per daugelį metų tarptautinių keliautojų iš izoliuotos šalies, nusivylimo šūksnius.

Pekino oro uosto klientų aptarnavimo poskyris naujienų agentūrai AFP pranešė, kad „Air Koryo“ nenurodė skrydžio atšaukimo priežasties.

Pirmadienį AFP nepavyko susisiekti su „Air Koryo“ biuru Pekine, o žurnalistas, apsilankęs valstybinės oro transporto bendrovės atstovybėje Kinijos sostinėje, rado užrakintas duris.

Tačiau biuras atrodė gerai prižiūrimas, o tame pačiame aukšte dirbantis darbuotojas teigė, kad kartais pasirodo oro linijų darbuotojai, nors tą rytą jų nebuvo.

China said Monday it had approved restarting commercial flights between Beijing and the North Korean capital of Pyongyang, the first since its isolated ally closed its borders in early 2020.

Kinija pirmadienį pranešė, kad pritarė komercinių skrydžių tarp Pekino ir Šiaurės Korėjos sostinės atnaujinimui.

„Vasaros ir rudens skrydžių sezono metu (...) Kinijos pusė patvirtino keleivių skrydžių planus, pavyzdžiui, „Air Koryo“ maršrutais Pchenjanas–Pekinas ir Pekinas–Pchenjanas“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas), turėdamas omenyje Šiaurės Korėjos valstybinę oro transporto bendrovę.

Leido tekvondo delegacijai dalyvauti varžybose Kazachstane

Pasak ekspertų, po trejus metus trukusios COVID-19 izoliacijos Pchenjane vis dažniau pastebima ženklų, kad pasienio kontrolė tampa lankstesnė.

Praėjusį mėnesį kinų ir rusų pareigūnai dalyvavo kariniame parade Šiaurės Korėjos sostinėje – tai pirmieji per daugelį metų šalyje apsilankę užsienio svečiai.

Praėjusią savaitę Pchenjanas leido sportininkų delegacijai dalyvauti tekvondo varžybose Kazachstane.

Naujienų agentūros „Yonhap“ ir „Kyodo“ pranešė, kad grupė žmonių, kaip manoma, Šiaurės Korėjos sportininkų, praėjusį trečiadienį kirto sausumos sieną su Kinija ir išvyko į Pekiną, o tada išskrido į Vidurinę Aziją.

Tikėtasi, kad pirmadienį „Air Koryo“ atliks pirmąjį komercinį skrydį per daugiau nei trejus metus.

Seulo susivienijimo ministerija, kuri tvarko santykius su Šiaurės Korėja, agentūrai AFP sakė, kad apie skrydžio atšaukimą visiškai nieko nežino.

„Pasirodė įvairių ženklų, kad Šiaurės Korėja vėl atidaro savo sienas“, – sakė pareigūnas.

„Tačiau kol kas sunku nustatyti, ar tai bus visiškas sienos atvėrimas, ar gana ribotas ir kontroliuojamas atvėrimas“, – pridūrė jis.

Specializuota interneto svetainė „NK News“ pirmadienį pranešė, kad „Air Koryo“ penktadienį ir ateinantį pirmadienį ketina vykdyti du skrydžius iš Rusijos Vladivostoko į Pchenjaną.

Tai BNS patvirtino tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atstovė spaudai Agnė Mažeikytė. Jos teigimu, „Ryanair“ nenurodė, kodėl atšaukė skrydį.

„Ryanair“ lėktuvas į Berlyną turėjo pakilti penktadienį 10.50 val.

„Ryanair“ pilotams penktadienį žadant streikuoti, bendrovė atšaukė maždaug 250 skrydžių  tarp Vokietijos ir užsienio oro uostų.

Į Vokietijos sostinę iš Vilniaus penktadienį taip pat skraidina Latvijos „Air Baltic“. Jos lėktuvas į Berlyną penktadienį pakils 14.20 val.

Bendrovės lėktuvas iš Vilniaus turėjo išskristi 18.45 val.

Sostinės oro uostas kol kas nepateikia informacijos, ar bus atšaukti du bendrovės skrydžiai ir trečiadienį.

Pirmadienį „Lufthansa“ pranešė, kad dėl viešojo sektoriaus darbuotojų streiko antradienį gali sutrikti įmonės lėktuvų skrydžiai, tačiau trečiadienį skrydžiai vėl vyks pagal tvarkaraštį.

„Lufthansa“ keleivius iš Vilniaus į Frankfurtą skraidina du kartus per dieną – ryte ir vakare.

Pietų Korėjoje sekmadienį buvo atšaukti vietinio susisiekimo skrydžiai, nes pietvakarinėse provincijose siaučia taifūnas „Chan-hom“, jau pridaręs nemažai žalos Kinijoje.

Dėl audros buvo atšaukta 60 skrydžių, jungiančių Seulą su pietvakarinės pakrantės miestu Josu ir šalies pietuose esančia kurortine Džedžu sala, pranešė oro uosto pareigūnai. Tarptautiniai skrydžiai nebuvo paveikti.

Perspėjimas dėl stipraus vėjo galioja šalies pietiniuose ir vakariniuose pakrančių rajonuose, kur iki 11 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku iškrito iki 197 mm kritulių.

Kinijoje pareigūnai evakavo daugiau kaip milijoną žmonių taifūnui šeštadienį siaučiant rytinėje pakrantėje, kur buvo paralyžiuotas transportas ir nusiaubti pasėliai, nors pranešimų apie aukas nebuvo.

Didžiulės bangos talžė pakrantę Venlinge, labiausiai nukentėjusios Džedziango provincijos rytuose, o labiau į šiaurę, Šaosingo mieste, žmonės gelbėdamiesi nuo potvynio ropštėsi ant ekskavatorių ir lipo virvėmis.

Provincijos valdžia apskaičiavo, kad ekonominiai audros nuostoliai, ypač – žemės ūkio sektoriuje, gali viršyti 1,9 mlrd. juanių (273 mln. eurų), pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Ketvirtadienį vykusiame veiklą sustabdžiusios „Air Lituanica“ kreditorių susirinkime neužteko balsų pradėti neteisminę bankroto procedūrą. Prieš šį pasiūlymą balsavo vienas kreditorius – „Vilniaus šilumos tinklai“, turintys 27,78 proc. visų kreditorių balsų. Norint pradėti neteisminę bankroto procedūrą, tam turėjo pritarti 3/4 įmonės kreditorių.

„Labai apgailestauju, kad „Vilniaus šilumos tinklai“ nepalaikė didžiosios dalies kreditorių  valios ir nusprendė už juos. Mano įsitikinimu, neteisminė bankroto procedūra būtų buvusi aiškesnė, skaidresnė ir leidusi apsaugoti visų įmonės kreditorių interesus. Esant tokiam susirinkimo sprendimui, artimiausiu metu planuoju kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei „Air Lituanica“ iškėlimo“, – sakė „Air Lituanica“ vadovas Nerijus Jukna. 

Nuo gegužės 25 d. „Air Lituanica“ administracija perorganizavo vidinius resursus ir atlieka tik būtiniausias funkcijas – bendrauja su keleiviais, analizuoja skundus, rengiasi bankroto procesui. Dėl skrydžių nutraukimo dalis „Air Lituanica“ darbuotojų liko be įprastos veiklos, todėl darbo sutartys su jais nutraukiamos, kai kurių darbuotojų darbo krūvis yra sumažintas. Šiuo metu įmonėje dirba 13 žmonių.

Bendrovė „Air Lituanica“ nuo gegužės 22 d. vidurdienio nutraukė visus skrydžius. Gegužės 25 d. bendrovės vadovu paskirtas Nerijus Jukna. Įvertinęs įmonės finansinę padėtį, jis paskelbė, kad „Air Lituanica“ yra nemoki ir sušaukė kreditorių susirinkimą dėl bendrovės bankroto.

Daugiau negu 1,4 tūkst. keleivių sekmadienį įstrigo Varšuvos Fryderyko Chopino (Frideriko Šopeno) oro uoste dėl kibernetinės atakos prieš Lenkijos oro vežėjų flagmanę LOT, pranešė oro uosto atstovas.

Ši ataka buvo įvykdyta apie 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku ir buvo nukreipta prieš oro uosto antžeminių operacijų sistemą, sakoma jo pranešime.

Incidentas, dėl kurio teko atšaukti 10 skrydžių iš Varšuvos, buvo likviduotas iki 21 val. (22 valandos).

„Tai pirmoji tokio pobūdžio ataka“, – LOT atstovas Adrianas Kubickis sakė naujienų televizijai TVN24.

Oro bendrovė savo tinklalapyje paskelbtame pranešime nurodė, kad dėl „IT atakos“ nebuvo įmanoma parengti skrydžių planų, todėl lėktuvai negalėjo kilti iš Varšuvos.
Lenkijos saugumo agentūros tiria šią ataką.

Skrydžius sustabdžiusios Vilniaus oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ keleivius Latvijos kompanija „airBaltic“ tikriausiai perims iki gegužės 31 dienos, pranešė „Air Lituanica“ atstovė.

Anksčiau buvo sutarta perimti skrydžius gegužės 22-29 dienomis.

„Tikriausiai pavyks pratęsti pasiūlymą gegužės 30 ir 31 dienai. Tiksli informacija bus pirmadienį“, - BNS šeštadienį sakė „Air Lituanica“ komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė.

Šiuo laikotarpiu „airBaltic“ skraidina keleivius visais „Air Lituanica“ maršrutais: į ir iš Amsterdamo, Briuselio, Prahos, Miuncheno, Berlyno, Paryžiaus, Bilundo, Prahos, Stokholmo, Talino ir Hamburgo. Keleiviams išrašomi nauji skrydžių bilietai su persėdimu Rygoje. Amsterdamo reisas gali būti vykdomas ir tiesioginiu reisu iš Vilniaus.

Jeigu keleiviams parinktos artimiausios skrydžių datos netinka, jie gali atsisakyti skristi ir paprašyti pinigų už bilietus grąžinimo.

Anot S.Meškauskaitės, penktadienį kilo trikdžių dėl skrydžio iš Briuselio, tačiau situacija šeštadienį yra sklandesnė, keleiviai informuojami apie pasiūlymus.

„Šiandien ryte išsiųsta visa informacija keleiviams apie rytdienos skrydžius, šiandien keleiviai gaus informaciją apie pirmadienio skrydžius. Pirmadienį - antradienį visi tikrai turėtų gauti pasiūlymus skrydžiams iki savaitės pabaigos“, - teigė ji.

Informacijos negavę klientai kviečiami skambinti į „airBaltic“ klientų aptarnavimo centrą.

Savo ruožtu oro linijų bendrovė „Wizz Air“ šeštadienį pranešė, kad nuo rugsėjo 14 dienos pridės naujas kryptis į Stokholmą ir Bilundą. Bendrovė taip pat pasiūlė specialias kainas „Air Lituanica“ bilietus turėjusiems keleiviams skrydžiams tarp Paryžiaus Bovė, Eindhoveno ir Vilniaus iki birželio pabaigos.

„Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė penktadienį.

Naujasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad nuostolinga skrydžių bendrovė savivaldybei buvo per didelė našta. Pasak mero, įsiskolinimai turtą viršijo daugiau kaip tris kartus, investuotojo pritraukti nepavyko, prisidėti atsisakė ir Vyriausybė.

Buvęs meras Artūras Zuokas savo ruožtu tikino, kad „Air Lituanica“ galėjo toliau veikti, padidinus jos kapitalą.

Briuselio oro uoste išskristi į Vilnių su veiklą stabdančios bendrovės „Air Lituanica“ lėktuvu turėję keleiviai LRT radijui teigia, kad jiems nesuteikiama pakankamai informacijos dėl nevykdomų skrydžių, o klientų aptarnavimo centro telefonas nebeveika.

Žmonės taip pat sako, kad jiems siūlomi nepatogūs jungiamieji skrydžiai per Rygą. Šiuo metu „Air Lituanicos“ keleiviais rūpinasi kompanija „Air Baltic“.

Lietuvos oro bendrovės atstovė LRT radijui sako, kad keleiviais rūpinamasi, tačiau informacija telefonu praktiškai neteikiama dėl apkrautos linijos. Pasak Sandros Meškauskaitės, norintieji susigrąžinti pinigus už bilietus, turi pildyti pinigų grąžinimo formą „Air Lituanicos“ puslapyje.

Šiandien bendrovė pranešė stabdanti veiklą dėl finansinių sunkumų. Kiek anksčiau paskelbta, kad žmonės, įsigiję „Air Lituanicos“ bilietus skrydžiams iki gegužės 29 dienos, bus skraidinami Latvijos kompanijos „Air Baltic“. Kitiems nuostolius turėtų atlyginti „Air Lituanica“.

Šimtai skrydžių iš Prancūzijos ir į tos šalies oro uostus tikriausiai bus atšaukti trečiadienį, oro dispečeriams paskelbus dviejų dienų streiką dėl darbo sąlygų.

Civilinės aviacijos valdyba nurodė oro bendrovėms atšaukti apie 40 proc. skrydžių, perspėdama dėl oro eismo „sutrikdymo visoje šalyje“.

Šalies oro vežėjų flagmanė „Air France“ perspėjo dėl „labai didelių sutrikdymų“ jos skrydžių tvarkaraštyje. Bendrovė pažadėjo, kad įvyks „beveik visi“ jos tolimųjų maršrutų reisai, bet daugelis vidutinių ir trumpųjų skrydžių bus atšaukti.

„Negalime atmesti paskutinės minutės vėlavimų arba atšaukimų“, – pridūrė „Air France“.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nurodė, kad dėl streiko buvo priversta atšaukti daugiau negu 250 skrydžių.

„Labai nesąžininga, kad tūkstančių keliautojų Europoje planai dar kartą bus sutrikdyti nedidelio skaičiaus prancūzų darbuotojų savanaudiškų veiksmų“, – piktinosi ši Airijoje įsikūrusi bendrovė.

Streiką paskelbė pagrindinė oro dispečerių bendrovė SNCTA, kuri nori tartis dėl savo narių specifinių darbo sąlygų.

Pagrindinė nesutarimų priežastis – planai padidinti oro dispečerių išėjimo į pensiją amžių nuo 57 iki 59 metų.

SNCTA iš pradžių ragino paskelbti šį streiką kovo 25–27 dienomis, bet atšaukė tuos planus dėl 150 žmonių gyvybių nusinešusios Vokietijos oro bendrovės „Germanwings“ lainerio katastrofos Prancūzijos Alpėse.

Oro dispečeriai taip pat planuoja streikuoti balandžio 16–18 dienomis ir nuo balandžio 29-osios iki gegužės 2-osios, per svarbius šventiniu laikotarpius.

Belgijos naujosios vyriausybės griežto taupymo politikos išprovokuotas streikas pirmadienį paralyžiavo viešąjį transportą ir sukėlė chaosą tarptautinių skrydžių bei traukinių reisų tvarkaraščiuose.

Briuselyje buvo sustabdyti visi metropoliteno traukiniai, autobusai ir tramvajai, taip pat nebekursavo greitieji traukiniai, važinėjantys į Prancūzijos, Nyderlandų ir Vokietijos miestus, nurodė pareigūnai.

Traukiniai „Eurostar“, kursuojantys tarp Briuselio ir Londono, taip pat buvo sustabdyti, tačiau tebeveikė maršrutas tarp Britanijos sostinės ir Prancūzijos šiaurinio Lilio miesto netoli sienos su Belgija.

Apie 267 išvykstantys skrydžiai (44 proc.) buvo atšaukti Briuselio tarptautiniame oro uoste – daugiausiai dėl bagažo tvarkytojų streiko, nurodė oro uosto atstovas.

Be to, pirmadienį jokie traukiniai nevažinėjo Briuselyje ir kaimyninėje flamandiškoje Brabanto bei prancūzakalbėje Valonų Brabanto provincijoje, informavo Belgijos geležinkelių bendrovė SNCB.

Valonų Brabante nekursavo jokie autobusai, tačiau Brabanto provincijoje dalis autobusų važinėjo.

Streikas sutrikdė ekonomikos veiklą, kai piketų dalyviai neleido darbininkams patekti į pramonės zonas. Taip pat buvo sutrikdytas mokyklų ir valstybės įstaigų darbas.

Šis streikas buvo naujausias per savaitinių trikdymo akcijų kampaniją, kurią vainikuos visuotinis streikas visoje šalyje gruodžio 15 dieną.

Šis judėjimas prasidėjo praeitą mėnesį, kai 100 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse Briuselyje, per kurias prasiveržus smurtui buvo sužeisti 112 policininkų.

Belgijos profsąjungos nesutinka su premjero Charles'o Michel'o (Šarlio Mišelio) centro dešiniosios koalicinės vyriausybės sprendimu atšaukti planus ateinančiais metais automatiškai padidinti atlyginimus dėl brangstančio pragyvenimo.

Jos taip pat atmeta apkarpymus viešajame sektoriuje ir planus padidinti išėjimo į pensiją amžių.