Įsimintinas susitikimas

Plenere dalyvavę menininkai sekė savo mokytojo pėdsakais: lankėsi Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje, kurioje mokėsi A.Lukštas, apžiūrėjo gimtąją dailininko mamos, Agotos, sodybą, pagerbė jo tėvų kapą. Įsimintina buvo kelionė į Norių kaimą, kur plenero dalyviai susipažino su A.Lukšto broliu Vytautu Lukštu ir gausiu būriu šeimos narių.

"Buvome priimti kaip giminės, pasodinti už stalo, pavalgydinti namie keptais pyragais. Dėmesį mums skyrė net proanūkis, supažindinamas su juodąja kate. Apžiūrėjome namuose kabančius ankstyvuosius mokytojo aliejinės tapybos darbus, iš kurių išsiskyrė mamos ir tėčio portretai, jo kurtą pano, diplominį darbą, akvareles. Apie mokytoją kalbėjome nedaug, mus vienijo jo pažinimo bendrumas. Tai buvo didelis abipusis jausmas", – pasakoja tekstilininkė Lina Jonikė.

"Būnant A.Lukšto šeimos draugijoje, kažkas iš kolegų pasiūlė uždainuoti. Tai labai patiko Vytautui, kuris jaunystėje tikriausiai mėgo linksmai leisti laiką, padūkti. Po kelių užstalės dainų Vytautas susigraudino, tačiau matėme, koks buvo laimingas", – papildo tapytojas Gintautas Vaičys.

Akvarelės įvaldymas

Menininkai taip pat lankėsi Pasvalio krašto muziejuje, apžiūrėjo Lėvens krantinės skulptūras, Girnų muziejaus eksponatus, vaikščiojo po Senąjį Pasvalio ir Smegduobių parkus. Plenero metu buvo surengtos ir kūrybinės akvarelės liejimo dirbtuvės "Akvarelė – spalvos, formos, erdvė", kurias vedė dailininkė, pedagogė Violeta Židonytė, tapytojos Marija Rastenienė, Aušra Andziulytė, Violeta Latvytė-Narbutienė ir odos menininkė Rasa Mačiulienė.

Ištakos: lankydamiesi A.Lukšto gimtinėje plenero dalyviai bandė pajusti atmosferą, landšafto linijas ir spalvas, kurios brandino ir patį menininką. / Organizatorių nuotr.

"Dirbtuvių dalyviai buvo įvairaus amžiaus – nuo jaunuolių iki senjorų. Didžioji jų dalis apie akvarelę nežinojo nieko. Supažindinome juos su šlapia technika, pademonstravome keletą būdų efektams išgauti, paskatinome maišyti spalvas. Jie smalsiai domėjosi, o dirbtuvių pabaigoje keletas nuliejo tikrai gražių akvarelių", – pasakoja tapytoja V.Latvytė-Narbutienė.

A.Lukštui akvarelės technika suteikė galimybes griežtas išorinio pasaulio formas, atskiriančias vieną objektą nuo kito, paversti minkštomis, paslankiomis, lengvai pasiduodančiomis platiems, elegantiškiems, grakščių dailininko rankų judesiams popieriaus lape kuriantiems, o ne atkartojantiems jį supusio pasaulio vaizdą. Dailininkas nekopijavo to, ką matė akys, jis vaizdavo tai, ką jaučia, išgyvena jo siela.

"A.Lukštas Kauno vakarinėje vaikų dailės mokykloje (dabar – Antano Martinaičio dailės mokykla) dėstė piešimą ir kompoziciją. Tuometis Kaunas buvo labai rūstus, todėl dailės mokykla mums buvo kaip vandens šaltinis dykumoje. Dėstę menininkai atskleidė meno pasaulį, skatino kūrybiškumą ir drąsą, pasitikėjimą savo jėgomis. A.Lukštas buvo vienas iš tų mokytojų filosofų, skatinusių mus augti, nebijoti pasaulio. Be to, jis buvo įvaldęs subtiliausią tapybos techniką – akvarelę. Savo mokiniams A.Lukštas buvo tikras akvarelės dievaitis", – prisiminimais dalijasi tapytoja Irena Mikuličiūtė-Mika.

Irena Mikuličiūtė-Mika. / Organizatorių nuotr.

"Charizmatiška A.Lukšto asmenybė daugeliui yra palikusi neišdildomą įspūdį – jo rankų gestai, kalba, kupina įdomių posakių. Vienas tokių buvo mokytojo pasakymas, kad per gyvenimą jis ėjo lyg dainuodamas. A.Lukštas – legenda", – pabrėžia tapytojas G.Vaičys.

Nujaučiami motyvai

Prasmingai ir turiningai plenere leisdami laiką, menininkai pasinėrė ir į kūrybą. Juos inspiravo aplinka, kurioje gyveno, taip pat gamta, kuri ir A.Lukštui buvo svarbiausia. Dailininko akvarelėse ji tokia artima žiūrovo būčiai, kad vaizduojamuose gamtovaizdžiuose jis gali nujausti esant savo jausmų, minčių, patirčių atspindžius.

A.Lukšto asmenybė daugeliui yra palikusi neišdildomą įspūdį – jo rankų gestai, kalba, kupina įdomių posakių.

Abstrahuoti peizažo motyvai, išryškinant skirtingus planus, dailininko akvarelėse žiūrovui tampa meditatyviu potyriu. Sutelkęs savo žvilgsnį į tolius kūriniuose, jis gali įsijausti į akimirką, kuri, rodos, yra nesibaigianti, amžina. Laiko pojūtis A.Lukšto akvarelėse, kaip ir motyvai, yra abstraktus. Ir plenero dalyviai kūriniuose gilinosi į pasirinktų motyvų esmę, jų santykį su supančia erdve, akvarelėse tik užsimindami apie motyvą.

Menininkai ieškojo, atrado ir balto popieriaus erdvėje išliejo savo įspūdžius, kurdami asmeniškus naratyvus, kadangi kiekvienam susitikimas su mokytoju jo gimtosiose vietose, dailininko kūryba tapo intymia patirtimi, kuri atsispinti ne tik plenero metu kurtuose darbuose, tačiau galbūt reflektuos ir menininkų kūryboje ateityje.

Violeta Latvytė Narbutienė. Atspindys Lėvenyje II. / Organizatorių nuotr.

Plenero dalyviai

Aušra Andziulytė, Gintautas Vaičys, Marija Rastenienė, Gintaras Pankevičius, Violeta Židonytė, Rasa Mačiulienė, Violeta Latvytė-Narbutienė, Saulė Gylys, Lina Jonikė, Irena Mikuličiūtė-Mika, Daiva Šlajienė, Diana Augustinienė (Pasvalys), Dangis Augustinas.

Plenero kuratorė – Pasvalio kultūros centro Vaškų skyriaus dailininkė Asta Bendoraitienė.

Mokytojui atminti

Rugsėjo 18 d. Pasvalio miesto šventės metu bus minimas A.Lukšto 100-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Miestiečiai ir svečiai 14 val. kviečiami į Pasvalio krašto muziejų, kuriame bus surengti A.Lukšto paveikslų ir jo atminimui dedikuotame plenere "Atspindžiai" dalyvavusių menininkų kūrinių parodų pristatymai, taip pat veiks Aidos Garastaitės ekspozicija "Akimirkos", kurioje fotomenininkė dalijasi ryškiausiais, įsimintiniausiais momentais, užfiksuotais plenero metu.

Dailininko 100-ųjų gimimo metinių jubiliejų pažymės dar šiais metais Pasvalio kultūros centro Vaškų skyriaus dailininkės A.Bendoraitienės planuojama išleisti knyga "Algirdas Lukštas. Gyvenimo spalvos", kurią sudarys trys dalys – dailininko, pedagogo biografijos faktai, jo mokinių atsiminimai ir A.Lukšto akvarelės, etiudai bei kūriniai, saugomi jo tėviškės namuose. Knygos autorė būtų dėkinga, jei A.Lukštą pažinojusieji pasidalytų savo prisiminimais apie jį ar saugomomis nuotraukomis, dailininko piešiniais, kurie papildytų būsimą knygą.

Su A.Bendoraitiene susisiekti galima feisbuko socialiniame tinkle.

Į tai sureagavo jaunieji kūrėjai iš Kauno, kurie kartu su organizacijos „Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022“ iniciatyva „Daugiau Tempo“ pristato instaliaciją „Atspindžiai“. Joje, pasitelkus realių žmonių grįžtamąjį ryšį, atspindima, kaip smarkiai skiriasi tai, kuo laikome save patys, o kaip mus mato kiti žmonės.

Visame Vakarų pasaulyje didėja priešprieša tarp tradicines ir progresyviąsias vertybes propaguojančių žmonių. Vieni jų nori matyti visuomenę tokią, kokia ji buvo iki šiol, – su aiškiai apibrėžtais lyčių ir bendruomenės narių vaidmenimis, o kiti pasisako už laisvę eksperimentuoti ir tyrinėti. Abi šios pusės turi svarių argumentų, tačiau menininkų grupė ADA pastebi, jog aktyviame komunikacijos kare asmuo tampa vis labiau nužmoginamas.

Organizatorių nuotr.

„Mes esame linkę priskirti žmonėms jų ryškiausius bruožus atitinkančius apibūdinimus, ir tai natūralu“, – sako Kaja Elena Brilė, grupės ADA įkūrėja ir instaliacijos bendraautorė. – „Tačiau kai iš žmogaus, jo sudėtingos ir įvairialypės istorijos lieka tik „gėjus“, „boomer‘is”, ar net ir „senmergė“, kyla klausimas, kokia iš viso tos kovos už žmogaus gėrį prasmė? Mūsų nuomone, agresyvus šablonų ir stereotipų naudojimas yra viena iš priežasčių, kodėl tarp skirtingų pusių nesusikalbėjimas tik gilėja.“

Kai iš žmogaus, jo sudėtingos ir įvairialypės istorijos lieka tik „gėjus“, „boomer‘is”, ar net ir „senmergė“, kyla klausimas, kokia iš viso tos kovos už žmogaus gėrį prasmė?

ADA nariai neslepia, jog instaliacijos tematiką įkvėpė Vilniaus perėjoje jau nebe pirmą savaitę vykstantys „vėliavų karai“. Grupės nuomone, tai geras pavyzdys, kai kur kas svarbesnis tampa savo principų demonstravimas, bet ne sąmoningas siekis suprasti kitokį požiūrį bei ieškoti kompromisų.

„Pasaulio, o taip pat ir žmonių skirstymas į juoda ir balta visiškai nepalieka vietos jų elgesio, požiūrio priežastims ar istorijai suprasti. Savo instaliacija mes norime parodyti, kad, nepaisant individualių skirtumų, visi esame bendruomenė, kuri privalo išmokti gyventi harmonijoje.“

Grupė ADA atkreipia dėmesį, jog tarp instaliacijai pateiktų atsakymų, labai dažnai kartojasi įvardijimas „Aš esu žmogus“. Jų nuomone, tai įrodo, jog kiekvienas norime būti pastebėtas kaip unikalus, įvairialypis asmuo, o ne apibūdinimas, kurį greitai ir nesvarstydami gali suteikti aplinkiniai.

Instaliaciją galima pamatyti Tempo erdvėje Kaune (M. Daukšos g. 34), birželio 14–22 dienomis.

Daugėja pagarbos

Jiezno parapijos klebonas Rolandas Bičkauskas, kurį šiltuoju metų laiku galima išvysti ne tik prie automobilio, bet ir prie motociklo vairo, kalbėdamas apie eismą Lietuvoje išskyrė dvi sudedamąsias jo dalis – kelius ir jais važiuojančius vairuotojus.

"Kasmet tenka nemažai pavažinėti ne tik savo parapijos, bet ir kitais Lietuvos keliais, tad matau, kaip keliai kasmet vis gerėja – avaringas sankryžas keičia žiedinės, pakelėse vis dažniau atsiranda tvorų, saugančių vairuotojus ir laukinius gyvūnus nuo susidūrimo. Taigi viskas eina geryn", – "Kauno dienai" pasakojo kunigas.

Jis pripažino pastebintis, kad į gerąją pusę keičiasi ir eismo dalyvių kultūra. Tiesa, lygindamas Vilnių ir Kauną, R. Bičkauskas pastarajam nepagailėjo kritikos.

"Prieš kelias dienas teko vairuoti sostinėje ir pastebėjau, kad per spūstis, kai automobilių srautas labai didelis, vairuotojai daug paslaugesni vienas kitam. Vairuotojai, važiuojantys pagrindiniu keliu, įsileidžia tuos, kurie bando į srautą įsilieti iš šalutinės gatvės. Žinoma, ne kiekvienas vairuotojas praleidžia kolegą, tačiau kas antras ar kas trečias tai tikrai padaro. Tokio elgesio vis dar pasigendu Kaune", – kalbėjo pašnekovas. Anot jo, mūsų mieste vis dar gaji taisyklė, kad didesnio ar galingesnio automobilio vairuotojas jaučiasi kelyje turįs daugiau teisių, tačiau pašnekovas teigė pastebintis, kad ir ši tendencija pamažu nyksta iš kelių.

Svarbus kiekvienas

R. Bičkauskas paragino visus eismo dalyvius kelyje pagalvoti apie kitus ir nesijausti situacijos šeimininkais. "Aš manau, kad kiekvieno mūsų elgesys prie vairo gali lemti, kaip mes šiandien važiuosime. Įsivaizduokite, kad ryte jūs išvažiavote į gatvę, jus kitas vairuotojas praleido, nusišypsojo, dar pamojo, kad galėtumėte drąsiai atlikti reikiamą manverą. Tad ir jūs, priartėjęs prie sankryžos, kur į kelią bandys įvažiuoti kitas vairuotojas, tikriausiai pasielgsite taip pat geranoriškai – juk su jumis taip gražiai pasielgė kitas vairuotojas. Tikėtina, visiškai kitaip jūs pasielgsite, jeigu pirmas sutiktas vairuotojas pasielgs nedraugiškai ir jūsų nepraleis. Tuomet jūsų pyktis prasiverš nevaldomai – pyksite ne tik ant jo, bet ir ant kitų  prie vairo. Taigi geras elgesys kelyje gimdo gerą, o blogas – blogą", – įsitikinęs Jiezno parapijos klebonas. Jo manymu, patekus į tokią aplinką, kur vienas vairuotojas kitam jaučia pagarbą, konfliktinių situacijų beveik nebekyla.

R. Bičkauskas prisiminė ir neseną kelionę į Norvegiją, kurioje eismo situacija yra viena geriausių ES. "Atvažiavę į Norvegiją keistai žvelgėme į visus vairuotojus, nes eismas šioje šalyje itin lėtas, tačiau pavažinėję kelias dienas prie to pripratome, o grįžę į Lietuvą, savęs klausėme: kur čia visi taip lekia?"– prisiminimais dalijosi kunigas. Pasak jo, tai tik dar labiau iliustruoja faktą, kad aplinka, su kuria susiduri vairuodamas, yra itin svarbi.

Grįžę į Lietuvą, savęs klausėme: kur čia visi taip lekia?

Pasigenda šypsenų

Šešuolių ir Šešuolėlių parapijos klebonas kunigas Egidijus Kazlauskas, kuris siekia draugėn suburti visus baikerius krikščionis, "Kauno dienai" džiaugėsi, kad atsakingų vairuotojų mūsų šalyje daugėja, tačiau klebonas pasigedo jų šypsenų. "Sėdant į automobilį svarbu kartu vežtis gerą nuotaiką ir nebijoti bendrauti. Jeigu yra galimybė, sustoti ir pavežti pakeleivį. Man giliai į atmintį įsirėžė vieno parpapijiečio, kuris į sekmadienio Mišias visuomet atveža kelias senoles, žodžiai – "vežu tol, kol yra ką vežti, nes netrukus viso to nebus", – pasakojo E. Kazlauskas.

Jis taip pat paragino visus vairuotojus neskubėti, nes kelias nėra lenktynių trasa. "Aš visuomet sakiau ir sakysiu, kad kuo geresnis lenktynininkas, tuo mažiau jis lenktyniauja gatvėje, o kuo prastesnis, tuo dažniau savo sugebėjimus bando demonstruoti keliuose", – priminė kunigas.

Neskubėti ragino ir Jiezno parapijos kelbonas R. Bičkauskas. Pasak jo, gyvename itin įtemptą gyvenimą, kai galvoje sukasi įvairiausios mintys apie tai, kas padaryta ir ką dar reikia padaryti. Gaila, bet neretai dėl to pamirštame, kad atsisėdę į automobilį turėtume susikaupti važiuoti, o ne galvoje dėlioti vakaro planus ar kurti verslo strategijas.

Šalin rūpesčius

R. Bičkauskas visus paragino stabtelėti, vos įsėdus į automobilį, iškart neskubėti užvesti variklio. "Skirkite kelias minutes tam, kad susikauptumėte vairuoti, kad bent dalį minčių paliktumėte už automobilio durų ir prie vairo sėstumėte kuo šviesesne galva", – tikino klebonas.

Pasak jo, neblogai, kai žmogus prie vairo sėda kupinas gerų emocijų. Įsivaizduokime, kad vairuotojas, prieš sėsdamas į automobilį, susikivirčijo su žmona, kažkas nepasisekė darbe ar kankina blogos mintys ir bando važiuoti. "Suprantama, jis bus piktas, viską darys daug agresyviau, tokį žmogų erzins kitų vairuotojų klaidos. Tuomet jis savo pykčiu užkrės ir kitus, tad visuomet prieš sėdant prie vairo, reikia bandyti atitrūkti nuo kasdienybės rutinos ir galvoti apie kelią", – kalbėjo pašnekovas.

Visus aplinkinius vairuotojus R. Bičkauskas paragino būti pakantesnius tiems vairutojams, kurie kelyje elgiasi agresyviau ar pikčiau. "Blogiausia, ką galima padaryti, tai pulti aiškintis santykius kelyje ar bandyti pamokyti. Esant tokiai situacijai patarčiau pabandyti suprasti prasižengusį vairutoją. Juk mes nežinome tokio jo elgesio priežasčių – gal jis išties kažkur labai skuba, gal žmogus sužinojo kažkokią nemalonią žinią... Pasakyti, kas vyksta kito žmogaus galvoje ar širdyje per atstumą tikrai neįmanoma, tad bent reikia pabandyti jį suprasti arba bent jau nepradėti per anksti teisti", – įsitikinęs kunigas.

Automobilyje – tikrasis aš

R. Bičkauskas svarstė, kad automobilis jo vairuotojui neretai tampa vieta, kurioje jis gali būti toks, koks yra. "Dabar kai kurie žmonės visuomenėje nėra savimi. Jie dėvi savotiškas kaukes, tokias, kokias  nori matyti kiti, tad atsisėdęs į automobilį žmogus tampa savimi. Juk pamąstykime: neretai kompleksuoti žmonės perka itin didelius ir galingus automobilius, nors to jiems visiškai nereikia. Jeigu žmogus nesugeba dominuoti gyvenime, profesinėje veikloje, tai jis bando padaryti kelyje", – mintis dėstė pašnekovas. Čia savotišku sargu tampa policijos pareigūnai, kurie priverčia žmogų nusiraminti, važiuoti leistinu greičiu, laikantis KET reikalavimų, prisisegti saugos diržą, įsijungti šviesas ar į šalį padėti telefoną.

"Manau, kad matydami, kaip žmogus elgiasi prie vairo, galime pasakyti, kas dedasi ir jo dvasioje. Jeigu žmogaus viduje daugiau darnos ir harmonijos, tai ir kelyje jis nebus išsišokėlis ar nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams", – mintis dėstė R. Bičkauskas.

Atsisveikindamas su "Kauno dienos" skaitytojais klebonas palinkėjo jaukių ateinančių švenčių, kad šv. Kalėdos paskatintų mus visus būti mandagesnius ne tik dalijantis kalėdaičiu prie Kūčių stalo, bet ir kelyje.

Statistika nedžiugina

Per šių metų vienuolika mėnesių, pirminiais duomenimis, užfiksuoti 337 tūkst. 503 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Daugiausia nustatyta leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų – 122 tūkst. 843. Nerimą kelia neblaivių asmenų skaičius: šalies keliuose policijos pareigūnai išaiškino 18 tūkst. 786 neblaivius vairuotojus, tarp jų – 8 tūkst. 587 neblaivūs dviračių vairuotojai ir 176 vadeliotojai. Sulaikyti 3 tūkst. 237 asmenys, kurie transporto priemones vairavo būdami neblaivūs ir neturėdami teisės vairuoti.

Už pavojingą ir chuliganišką vairavimą administracinėn atsakomybėn patraukti 606 vairuotojai, 29 iš jų buvo neblaivūs. Išaiškinti 12 tūkst. 687 pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iš jų – 1 tūkst. 763 atvejai – važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, 1 tūkst. 700 atvejų – pėstiesiems nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek vairuotojai, tiek ir keleiviai vis dar, sėdę į automobilį, pamiršta užsisegti saugos diržą: užfiksuoti 19 tūkst. 145 tokie užmaršumo atvejai. "Už neatidėliotinų reikalų tvarkymą", t. y. naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, nubausti 16 tūkst. 807 vairuotojai. Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo visų būti atsakingais eismo dalyviais, paisyti nustatytos tvarkos kelyje, gerbti ir saugoti vienas kitą.

Lietuvoje yra daug įvairių mėgėjų teatrų, talentingų režisierių ir aktorių, sugebančių pradžiuginti žiūrovus nauju spektakliu. Spalį ir lapkritį vykusiuose „Atspindžių“ regioniniuose turuose dalyvavo 47 miestų ir rajonų centrų, 35 miestelių ir kaimų mėgėjų teatrai, parodę net 82 spektaklius.

„Šių metų „Atspindžiai“ buvo išskirtinai gausūs dalyvių. Labai pradžiugino spektaklių meninis lygis: iš 82 parodytų spektaklių 38 komisija įvertino labai gerai. Itin ryškūs šiemet buvo publicistiniai spektakliai. Tai pat džiugu, kad jauni režisieriai atsigręžia į lietuvių dramaturgiją: matėme puikių pastatymų pagal mūsų klasikų Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Žemaitės, Balio Sruogos kūrinius. Taip pat kuriami spektakliai apie savo krašto šviesuolius, apie miestų ir miestelių istorijas, problemas ir įsimintinus, šviesius įvykius“, – pasakojo šventės koordinatorė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė.

Dalyvaus geriausiai pasirodę

Gruodžio 3–4 d. Telšių Žemaitės dramos teatre rengiamoje baigiamojoje šventėje dalyvaus geriausiai pasirodę miestų ir rajonų centrų teatrai, tad žiūrovai išvys ryškiausius ir meniškiausius pasirodymus.

Šeštadienį 10 val. prasidėsiančioje šventėje dalyvaus Kretingos raj. kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras, Jonavos raj.  savivaldybės teatras, Anykščių kultūros centro mėgėjų teatras, Šakių kultūros centro Zanavykų teatras, Skuodo kultūros centro Žemaičių teatras.

Sekmadienį 11 val. į savo pasirodymus kvies Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras, asociacija „Rokiškio teatras“, Druskininkų teatras „Niša“ kartu su sveikųjų ir neįgaliųjų klubu „Erzon“, Vilniaus jaunimo teatras „Arlekinas“ ir Rokiškio liaudies teatras.

Šiemet Lietuvos nacionalinis kultūros centras surengė jau 23-ią mėgėjų teatrų apžiūrą. Nuo 1991 m. šventėje „Atspindžiai“ parodyta beveik 700 spektaklių, sukurta per 7 tūkst. vaidmenų.

Daugiau informacijos: Irena Maciulevičienė, tel. 8 674 155 82, el. p. teatras@lnkc.lt

Festivalis kvies žiūrovus pasižiūrėti ir palyginti įvairių autorių, skirtingų žanrų, stilių spektaklius, kuriuose vaidina mėgėjai – pačių įvairiausių profesijų žmonės, mylintys ir mėgstantys teatrą. Spalio 14–15 d. Biržų kultūros centre pasirodys Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Joniškio ir Vilniaus kolektyvai.

„Atspindžiuose“ galima pamatyti tai, kaip ir kuo gyvena mėgėjų teatrai, kokias problemas jie sprendžia. Lietuvoje yra daug įvairių mėgėjų teatrų, talentingų režisierių ir aktorių, sugebančių pradžiuginti save ir žiūrovus nauju spektakliu. Šioje apžiūroje visada vaidinami patys naujausi spektakliai, o baigiamojoje šventėje – ryškiausi ir meniškiausi sezono darbai“, – pasakojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė.

Geriausiai pasirodę kolektyvai dalyvaus baigiamojoje šventėje: miestų ir rajonų centrų teatrai gruodžio 3–4 d. vaidins Telšių Žemaitės dramos teatre, miestelių ir kaimų – gruodžio 10–11 d. Šeduvos kultūros ir amatų centre.

Šiemet Lietuvos nacionalinis kultūros centras rengia jau XXIII mėgėjų teatrų apžiūrą. Nuo 1991 m. šventėje „Atspindžiai“ parodyta daugiau kaip 600 spektaklių, sukurta per 7000 vaidmenų.

Geriausi Lietuvos teatro mėgėjų kolektyvai Birštono kultūros centro scenoje pristato savo spektaklius. Čia vyksta dvidešimt antroji mėgėjų teatrų apžiūra-šventė „Atspindžiai“.

Atspindžių apžiūros – šventės komisija peržiūrėjo 73 spektaklius, ir atrinko 34 įdomiausius ir ryškiausius. Per dvi dienas birštoniečiai ir svečiai išvys vienuolika geriausių suaugusiųjų mėgėjų teatrų spektaklių  iš Rokiškio, Vilniaus, Kretingos, Klaipėdos, Jonavos, Telšių, Trakų.

Mėgėjų teatrai pastaruosius dvejus metus išgyvena atgimimą ir stato su puikia scenografija rimtus kūrinius, pripažįsta festivalių rengėjai. Nors teatrų aktoriai, o kartais ir režisieriai – neprofesionalai.

Metai paskelbti teatrų metais. „Atspindžiai“ tarsi ir vainikuoja šituos teatrų metus, ir mes labai džiaugiamės, kad ta tendencija didėti, daugėti tikrai jaučiama, nes yra debiutuojančių kolektyvų, debiutuojančių režisierių“, – sakė Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vedėja Irena Maciulevičienė.

„Atsirado poreikis net pačiuose netikėčiausiuose miesteliuose tuos teatrukus atidarinėti, jie išdrįso ateiti į „Atspindžius“ parodyti ką jie šneka. Labai didelė įvairovė. Nuo dramų iki komedijų, dažniausiai kaimų teatrai jie labiau linkę pašmaikštauti, papokštauti, o miestų teatrai jie kalba apie labai rimtus dalykus ir renkasi rimtą dramaturgiją“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto Teatro katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė.

Pasak aktoriaus Valentino Masalskio, mėgėjai nepretenduoja į profesionalųjį meną, tačiau gerais pastatymais publikos skonį ugdo.

„Takoskyra yra tai, kiek jie prisibeldžia į žiūrovą. Ir kaip jie beldžiasi į žiūrovą tos tiesos paieškoj, kiek jie mus paveikia, kiek jie sugeba kovoti su žiūrovo nuoboduliu. Taip pat ir profesionalusis teatras – jis gali būti ir neįdomus teatras. Yra ir mėgėjų teatre – įdomus ir neįdomus“, – pasakojo teatro ir kino aktorius Valentinas Masalskis.

Birštono kultūros centro scenoje žiūrovai išvys spektaklius pagal Garsiją Lorką, Viljamą Šekspyrą, Slavomirą Mrožeką, Romualdą Granauską, Floridą Buliakovą.

Gruodžio 6 d. 10 val. Radviliškio kultūros centre vyks pirmasis iš dviejų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ pabaigos turas. Jame pasirodys Anykščių, Pasvalio, Marijampolės savivaldybės, Šiaulių rajono teatrai – žiūrovai ir dalyviai išvys 6 įvairių autorių, skirtingų žanrų bei stilių spektaklius, kuriuose vaidina mėgėjai aktoriai – pačių įvairiausių profesijų žmonės, mylintys ir mėgstantys teatrą.

Į pirmąjį spektaklį kviečiami mažieji žiūrovai ir jų tėveliai – Pasvalio kultūros centro Gintaro Kutkausko teatras papasakos gražią istoriją „Protuko pasaka“, kurią režisierė Ramunė Uždavinienė kartu su savo aktoriais sukūrė pagal brolių Grimų pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Vyresniesiems bus skirtas Šiaulių rajono kultūros centro Kuršėnų teatro „Mozaika“ spektaklis „Sename dvare“ pagal Šatrijos Raganą (rež. Petras Valskys) ir Bazilionų mėgėjų teatro spektaklis pagal G. M. Martinez de Sieros pjesę „Lopšinę vienuolyne“ (rež. Birutė Sinkevičienė). Didžiausias aktorių kolektyvas, 23 dalyviai, atvyks iš Marijampolės savivaldybės – tai Liudvinavo laisvalaikio salės teatras „Žalias sodas“. Jų spektaklį „Mediniai stebuklai“ režisierė Vita Gvazdaitienė pastatė pagal to paties pavadinimo gerai žinomą Kazio Borutos romaną. Smagią komediją – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Paskubėjo“ – parodys Varėnos rajono Matuizų teatras „Giraitė“ (rež. Irena Čeplikienė). Vakarą žiūrovai galės pabaigti stebėdami Anykščių kultūros centro teatro spektaklį pagal Justino Marcinkevičiaus draminę apysaką „Daukantas“. Pagrindinį vaidmenį atliks pats režisierius – Jonas Buziliauskas.

„Atspindžiai“ – didžiausias suaugusiųjų mėgėjų teatrų festivalis, rengiamas nuo 1991 m. Ir šiemet, jau 22 kartą, jame dalyvavo geriausi visų Lietuvos regionų miestų, rajonų centrų, kaimų ir miestelių teatrai. Spalio ir lapkričio mėnesiais vykusiuose keturiuose regioniniuose turuose Telšiuose, Šakiuose, Jonavoje ir Pasvalyje buvo suvaidinti 73 spektakliai. Geriausiai pasirodę teatrai vaidins baigiamosiose šventėse gruodžio 6 d. Radviliškyje ir 13–14 d. Birštone, 34 teatrams bus įteikti šventės diplomai.
Laukiame visų teatro mylėtojų Radviliškio kultūros centre!