Aštuoni iš devynių, šią kadenciją savo ar kitų valia netekusių ministro kėdės Vyriausybėje, jau triūsia naujuose darbuose. Tiesa, kai kurie jį susirado patys, o kai kuriems parūpino premjeras, ir klausimas, ar už tai jį reikia peikti, ar girti.
Nors devyni ministrai prarado postus, nė vieno jų Saulius Skvernelis nepeikė. Gal iš tiesų jie buvo neprasti, nes dauguma susirado gerus darbus. Dviem to net nereikėjo – tai už juos padarė pats ministras pirmininkas: vieną priglaudė pats premjeras savo patarėjų komandoje, kitam pranašaujama net viceministro karjera. Tarp jau seniau tapusių eksministrais du – merai, du užima aukštus postus valstybės institucijose, du dirba privačiose įstaigose, o vieną kol kas galima matyti užmetusį meškerę Ūloje, bet niekas neabejoja, kad meškerės užmestos ir būsimai karjerai.
Tyliai žvejoja
Šiek tiek daugiau kaip prieš mėnesį su Susisiekimo ministerija atsisveikinęs Rokas Masiulis rugsėjo pirmą savaitgalį feisbuke atnaujino savo profilio nuotrauką – joje jis su meškere įsibridęs į upę. "Po ilgo laiko – vėl prie nuostabiosios Ūlos. Tik kiršliai šįkart maži – paleidimui", – rašo eksministras.
R.Masiulis kol kas dalijasi žvejybos įspūdžiais ir apie ateitį nekalba. ("Facebook" nuotr.)
O praėjusį penktadienį jis pasidžiaugė: "Šiandien sulaukiau netikėto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įvertinimo. Labai vertinu apdovanojimą už antikorupcinę veiklą. Tai buvo didelė mūsų komandos darbo dalis. Korupcija yra valstybę iš vidaus naikinantis vėžys, su kuriuo privalome kovoti. Kito pasirinkimo nėra. Dėkoju STT už bendradarbiavimą ir linkiu jiems stiprybės nelengvoje kovoje."
Būsimos profesinės, kaip ir politinės, karjeros planais R.Masiulis kol kas nesidalija, nors net Prezidentas per savo patarėją jį skatina steigti partiją.
Kiti du, vasarą turėję atiduoti ministrų portfelius naujiems valdančiosios koalicijos partneriams, jau turi naujus. S.Skvernelis nė neslėpė, kad jais pasirūpins: pareiškė, kad buvę vidaus reikalų ir žemės ūkio ministrai Eimutis Misiūnas ir Giedrius Surplys gaus politines pareigas, nes nori toliau tarnauti valstybei. Premjero tikinimu, toks pasiūlymas galioja ir buvusiam susisiekimo ministrui R.Masiuliui.
Tad antra savaitė, kai ministras pirmininkas turi dar vieną patarėją – žemės ūkio eksministras Giedrius Surplys kuruoja susisiekimo ir klimato kaitos klausimus. Premjeras gali gauti įdomių patarimų, nes G.Surplys šiomis temomis tik pradės domėtis. Bet ir žemės ūkyje jis buvo debiutantas. Bet tai jam nesutrukdė pabūti žemės ūkio ministru. Yra žmonių, kurie vadovaujasi patarle: duoda – imk, muša – bėk.
Kažin ar daug gali patarti krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui ir nuo šio pirmadienio politinio pasitikėjimo patarėju tapęs vidaus reikalų eksministras Eimutis Misiūnas – tai jam nauja sritis. Pagrindinės jo veiklos kryptys apims infrastruktūros valdymą ir plėtrą, bendradarbiavimą su vidaus reikalų sistemos institucijomis rengiantis atsakui į hibridines grėsmes ir stiprinant ginkluotųjų pajėgų sąveiką valstybės gynybai. R.Karoblis neslepia naują patarėją įgijęs premjero iniciatyva. E.Misiūnui matuojama ir spalio viduryje atsilaisvinsianti šios ministerijos viceministro kėdė, nors ministras tokių garantijų viešai nedalija. Bet juk viceministrai – irgi partinio postų turgaus objektas.
Nuo Klaipėdos iki Paryžiaus
Kitiems trims, eksministrais tapusiems pernai gruodžio pabaigoje paties S.Skvernelio iniciatyva, darbo teko ieškotis patiems. Premjeras dievagojosi, kad visi jie yra puikūs, bet reikia Vyriausybės "perkrovimo", naujo impulso reformoms. Buvo galima tikėtis, kad įsisiūbavus mokytojų streikams posto gali netekti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, bet aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui ir kultūros – Lianai Ruokytei-Jonsson tai buvo tikrai netikėta kalėdinė dovanėlė.
Bet eksministrai rado naujų karjeros galimybių. Štai buvusi švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė dabar gyvena įkurtuvių Paryžiuje nuotaikomis. Prieš pat rugsėjo 1-ąją ji paskirta Lietuvos švietimo ir mokslo atašė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Eksministrė šį postą pelnė laimėjusi Valstybės tarnybos departamento skelbtą konkursą, jos kadencija turėtų trukti trejus metus. Paryžiuje reziduojančios institucijos nare Lietuva tapo pernai, Lietuva joje turės keturis atašė, atsakingus už skirtingas sritis.
"Per 20 metų dirbu švietimo ir mokslo srityje, yra daug metų tekę dirbti ekspertinį darbą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse organizacijose. Manau, kad mano kompetencija ir patirtis gali būti naudinga", – tikisi J.Petrauskienė.
Iki šio paskyrimo ji niekur nedirbo, nes, pasak jos, po dvejų metų darbo Vyriausybėje norėjosi ir pailsėti, skirti laiko šeimai, apmąstymams.
J.Petrauskienė feisbuke šypsosi iš Paryžiaus, o kultūros eksministrė L.Ruokytė-Jonsson – iš Kinijos, Lietuvos dizaino stendo parodoje "Interiorlifestyle 2019" Šanchajuje.
Liana Ruokytė-Jonsson/"Facebook" nuotr.
Rugpjūčio paskutinėmis dienomis ji pasidžiaugė, kad kino virusas jos nepaleido ir ji grįžtanti prie kino industrijos – tapo Vilniaus kino klasterio valdybos pirmininke. Vilniaus kino klasteris siūlo kino ir TV gamybos, įrangos nuomos, dekoracijų, postprodukcijos ir kitas audiovizualinio sektoriaus paslaugas.
"Nuo Lietuvos kino centro įkūrimo dienos glaudžiai bendradarbiavau su visais kino industrijos atstovais dėl mokestinės lengvatos kinui įvedimo, o vėliau – pratęsimo. Lietuvos kino industrija išlieka konkurencinga pasaulinėje rinkoje ir turi puikių galimybių pritraukti į Lietuvą dar daugiau stambių kino ir TV serialų gamybos projektų. Esu pasiruošusi panaudoti visą savo patirtį ir ryšius tolesnei Vilniaus kino klasterio tarptautinei plėtrai ir kitiems strateginiams tikslams įgyvendinti", – sako L.Ruokytė-Jonsson. Iki tol ji dirbo Ekologinio dizaino asociacijos EKODA vykdomąja direktore.
Aplinkos eksministras K.Navickas nuo gegužės dirba privačioje Klaipėdos Lietuvos ir Vokietijos kapitalo bendrovėje "Vėjo projektai". Tai jo pirma darbovietė po to, kai neteko ministro posto. K.Navickas pasakojo, kad darbo ieškojo įvairiai – siuntė CV, dalyvavo konkursuose valstybės ir europinėse institucijose, turėjo galimybę išvykti dirbti svetur, bet nenorėjo palikti Lietuvos.
Tai, kad jis – eksministras, pasak jo, buvo trūkumas, o ne pranašumas: darbo pokalbių metu, pamatę viešai žinomą veidą, žmonės kitaip reaguoja.
Dabar K.Navicko pareigos – personalo direktorius. "Su mano ankstesne aplinkosaugos veikla ir Vyriausybėje kuruota sritimi dabartinis darbas teturi tik tiek bendra, kad įmonė kuria atsinaujinančia energija varomą elektrinį transportą. Tiesa, praverčia vadybinė patirtis, įgyta iki tampant ministru, ir tai buvo esminis veiksnys mane priimant į darbą", – pasakoja K.Navickas, kol nebuvo ministru, dirbęs tarptautinėje nevyriausybinėje organizacijoje "Baltijos aplinkos forumas".
Vieną priglaudė pats premjeras savo patarėjų komandoje, kitam pranašaujama net viceministro karjera.
Nors politinė karjera truko neilgai, eksministras nesigaili ją išbandęs, nes tai buvusi įdomi patirtis. Ar domisi, kas dabar vyksta Aplinkos ministerijoje? "Domiuosi, bet kuo daugiau praeina laiko, tuo mažiau, nes dirbu jau kitoje srityje", – sako K.Navickas.
Du buvę ministrai – merai
Trys ministrai postus užleido dar nelabai spėję juose apšilti. Pirmas šios kadencijos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius 2017 m. rudenį paliko postą, kai iš valdančiosios koalicijos pasitraukė į Vyriausybę jį delegavę socialdemokratai. Tų pačių metų gruodį jis laimėjo bendrovės "Jonavos vandenys" vadovo konkursą. Šių metų kovą tiesioginiuose merų rinkimuose jau pirmame ture jis išrinktas Jonavos rajono savivaldybės meru. Jis čia jau buvo meru pusantros kadencijos – nuo 2011-ųjų iki 2016-ųjų, kai posto atsisakė dėl ministro karjeros.
Kita socialdemokratams atstovavusi, tačiau šiems pasitraukus iš valdančiosios koalicijos teisingumo ministrės portfelio vis tiek nenorėjusi grąžinti Milda Vainiutė poste vis tiek neužsibuvo. 2018-ųjų kovą ji buvo priversta pasitraukti po pavaldinių pareiškimų, kad ministerijos vadovybė trikdė kalėjimų sistemos vidaus auditą, o tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė ministre nebepasitikinti.
Bet eksministrė ir toliau atkakliai siekė karjeros valstybės institucijose. Nesėkmingai kandidatavo į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. Paskui Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ją pasiūlė į Seimo kontrolieres ir rugsėjo pabaigoje Seimas tam pritarė.
Paskyrimas nebuvo labai sklandus. Per jos kandidatūros pristatymą Seime eksministrei teko aiškintis savo ekspertinės išvados apie kontroversiškai vertintas valdančiųjų inicijuotas partijų finansavimo teisinio reguliavimo pataisas, atveriančias galimybes valdančioje koalicijoje likusiems nuo socialdemokratų atskilusiems "socialdarbiečiams" gauti valstybės dotaciją.
Broniui Markauskui, žemės ūkio ministro kėdę atlaisvinusiam 2018-ųjų balandį po to, kai buvo apkaltintas svetimos žemės naudojimu ir europietiškos paramos už tai gavimu, darbo ieškotis nereikėjo – jis buvo Seimo narys. Bet šiemet B.Markauskas parlamentaro mandatą iškeitė į Klaipėdos rajono mero regalijas.
Savų darbo birža?
Kaip vertinti, kad valdantieji, kad ir kuri partija būtų valdžioje, vis randa kažkokį valdišką darbelį postus praradusiems veikėjams?
Žinoma, esminis klausimas, kaip tie postai prarasti. Tad tikrai nekoks prieskonis, kai į Seimo kontrolieres stumta ministrės poste susimovusi M.Vainiutė. Maža to, prieš pretenduodama į naują postą surašiusi valdantiesiems palankius teisės aktų vertinimus, nors toks elgesys sunkiai suderinamas su Seimo kontrolieriaus postu, kuriame būtinas nešališkumas.
Kita situacija, kai šią vasarą trys ministrai portfelius buvo priversti atiduoti pasikeitus politinėms aplinkybėms, o ne dėl savo darbo rezultatų. Pagal Vyriausybės įstatymą pasikeitus Vyriausybei, ministrams, kurie neteko savo įgaliojimų, priklauso vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, bet ne naujas postas.
"Jei Lietuvoje veiktų vadovų tarnyba, turėtume aiškią tvarką, kaip buvę pareigūnai ar tarnautojai gali grįžti į vadovų pareigas, jeigu jie nenori tęsti politinės karjeros. Neturint tvarkos, kaip tokius asmenis toliau panaudoti valstybės labui, paprasčiausiai priimami ad hoc sprendimai. E.Misiūnas ir G.Surplys yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinės komandos nariai, tad normalu, kad jiems suteiktos politinio asmeninio pasitikėjimo pareigos, kuriose jie turėtų dirbti tik iki jų politinių šeimininkų kadencijos pabaigos. Nepalankiai vertinčiau pastangas prieš rinkimus užimti karjeros tarnautojo pareigas, kad buvę politikai gautų šiltą vietą ir apsisaugotų nuo galimų politinių vėjų", – mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Vitalis Nakrošis.
E.Misiūnas (dešinėje) ir G.Surplys (kairėje) jau gavo politines pareigas.
Žinoma, kompetentingo, politinės patirties įgijusio vadovo patirtį valstybei vertinga panaudoti. Antra vertus, juk ir asmeninio pasitikėjimo darbuotojams algas moka mokesčių mokėtojai, tad nepadoru naujas pareigybes steigti tik tam, kad lojalus valdantiesiems veikėjas gautų algą.
Bet, anot premjero, jei žmogus nori tarnauti valstybei, postas bus sukurtas. Belieka ironizuoti: tai gera žinia bedarbiams – jei jie nori tarnauti valstybei, reikėtų kreiptis ne į Užimtumo tarnybą, o tiesiai į premjerą.
