Uostamiesčio mero posto siekęs konservatorių kandidatas A. Petrošius savo rinkimų programoje nurodė – jei laimės rinkimus, sieks visą parą Klaipėdoje veikiančios bibliotekos.

Pasirodo, analogų Lietuvoje jau yra.

Pirmoji 24 valandas veikianti biblioteka buvo atidaryta Kaune, M. Romerio universitete, po kelerių metų visą parą veikti pradėjo ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Klaipėdoje tokios skaityklos kol kas nėra, tačiau A. Petrošius tikina, jog šio tikslo įgyvendinimui reikia tik politinės valios.

„I. Simonaitytės biblioteka centrinėje miesto dalyje iš esmės turi beveik pritaikytą infrastruktūrą ir ten kažkokios didelės papildomos investicijos tikrai nebūtų reikalingos. Čia iš esmės politinės valios ir tam tikrų techninių sprendimų klausimas“, – teigė politikas.

Anot A. Petrošiaus, visą parą veikianti biblioteka būtų labiau orientuota į moksleivius bei studentus. Nepaisant to, kad uostamiestyje studentų yra žymiai mažiau nei Vilniuje ar Kaune, ši naujovė esą vis tiek pasiteisintų.

„Studentų yra mažiau, bet ne tiek, kad toks objektas negalėtų veikti“, – mano A. Petrošius.

Ar miesto biudžetui ši biblioteka nebūtų nuostolinga? Juk už bibliotekininkų darbą reikėtų mokėti atlygį, įskaičiuojant naktinį tarifą.

A. Petrošius tikina, jog „Klaipėda dažnai „nusipigina“, kalbėdama apie finansus“.

„Manau, kad mes pernelyg susikoncentruojame į finansinį spektrą, tai geriausiu atveju vieno darbuotojo klausimas. Miestas tikrai yra pribrendęs kokybiniam šuoliui, kuris nėra skaičiuojamas keletu tūkstančių eurų per metus. Todėl manau, kad čia tikrai nebūtų tokios išlaidos, apie kurias turėtume diskutuoti, siekiant aukštesnio miesto statuso“, – įsitikinęs politikas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys, buvęs kandidatas Klaipėdos miesto mero rinkimuose A. Petrošius pranešė, kad naujai išrinktoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje konservatorių komanda, atstovausianti miestiečiams ateinančius ketverius metus, priėmė sprendimą dirbti opozicijoje.

Tokį sprendimą dar turės patvirtinti TS-LKD Klaipėdos skyriaus taryba.

Seimo narys, argumentuodamas dėl darbo opozicijoje, ne tik akcentavo klaipėdiečių balsavimu išreikštą pasitikėjimą konservatoriškomis vertybėmis bei naujo Klaipėdos amžiaus idėjomis, tačiau pabrėžė ir kontrastą su besiformuojančia valdančiąja dauguma, jos politinės etikos standartais, programinėmis nuostatomis ar pareiškimais.

„Nematome galimybės dirbti bendruose koaliciniuose dariniuose su politine jėga, kurios kandidatas Klaipėdos mero rinkimuose ir sąrašo vedlys Remigijus Žemaitaitis visą rinkiminę kampaniją grindė rinkėjų apgaudinėjimu ir visuomenės grupių priešinimu, nors pats sau nekėlė jokių politinės etikos standartų. R. Žemaitaitis, rinkiminės kampanijos metu užtikrintai teigęs dirbsiantis miesto taryboje, jeigu būtų išrinktas, iškart pasibaigus rinkimams priėmė priešingą sprendimą – atsisakyti Klaipėdos miesto tarybos nario mandato“, – teigė A. Petrošius.

Konservatorių komanda žada dirbti konstruktyviai, vadovaujantis teisingų sprendimų principu, kai yra pritariama kokybiškiems projektams, tačiau kritiškai vertinami klaipėdiečiams nepalankūs ar miestui žalingi pasiūlymai.

„Tiek aš, tiek naujai išrinkti tarybos nariai esame atviri visiems kokybiškiems, savalaikiams, skaidriems sprendimams. Jiems komanda tikrai pritars. Tačiau neabejotinai, kaip ir priklauso opozicijai, kelsime klausimus, kritikuosime, kur bus reikalinga, kad apgintume miestiečių interesus, tokį požiūrį, esu tikras, palaikys ir skyriaus taryba“, – pabrėžė Seimo narys.

A. Petrošius ir toliau žada užtikrinti bendradarbiavimą tarp Klaipėdos ir Vilniaus, siekiant geriausių sprendimų miestui ir miestiečiams.

Mieste – dideli pokyčiai

Klaipėdoje mero posto siekė 11 kandidatų, trys jų – Seimo nariai: Ligita Girskienė, Remigijus Žemaitaitis ir A. Petrošius.

Suskaičiavus merų rinkimų rezultatus Klaipėdos savivaldybėje, paaiškėjo, kad dėl uostamiesčio mero posto antrajame ture toliau kovos konservatorius A. Petrošius ir politinio rinkimų komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis, dabartinis miesto tarybos narys A. Vaitkus.

A. Vaitkus surinko per 12 tūkst. rinkėjų balsų (24 proc.), o A. Petrošius – 10,4 tūkst. (20,4 proc.).

Didžiausias netikėtumas buvo partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidato R. Žemaitaičio spurtas. Parlamentaras Klaipėdos mero rinkimuose tik 209 balsais nusileido antroje vietoje likusiam A. Petrošiui ir per plauką nepateko į antrą turą.

Dienraščio duomenimis, R. Žemaitaitis ketina siekti balsų perskaičiavimo, tačiau, anot A. Petrošiaus, abejojama, ar tai ką nors keis.

„Rinkimų komisijose dirba atsakingi žmonės, ir jei bus paklaida, tai galbūt tik kelių balsų, bet ne šimtų skirtumas“, – teigė A. Petrošius.

Oficialiai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar nėra gavusi prašymo perskaičiuoti Klaipėdos miesto mero rinkimų balsų.

„Oficialiai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar nėra gavusi prašymo perskaičiuoti Klaipėdos miesto mero rinkimų balsų. Šio turo rezultatai bus tvirtinami penktadienį, tad iki to laiko turi būti išspręsti visi kilę klausimai, pateikti skundai ir prašymai. Tam yra laiko iki kovo 10 d.“, – pabrėžė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Ketvirta mero rinkimuose Klaipėdoje liko Seimo narė, „valstiečių“ atstovė L. Girskienė, o dabartinis Klaipėdos meras V. Grubliauskas – penktas, jam pasitikėjimą pareiškė beveik 8 proc. klaipėdiečių.

Šis rezultatas veikiausiai liudija, kad dabartinio vadovo situacijai įtakos galėjo turėti ir prieš pat rinkimus įvykęs „šuolis“ į Socialdemokratų partiją.

Ir senbuviai, ir naujokai

Į naująją Klaipėdos miesto tarybą V. Grubliauskas pateko kaip socdemų atstovas kartu su kolega vicemeru Arvydu Cesiuliu bei Romaldu Sakalausku.

Daugiausia mandatų naujojoje uostamiesčio taryboje gavo politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ – net 8.

Dar vienai kadencijai išrinktas ir pats A. Vaitkus, taip pat Arūnas Tuma, Jolita Andrijauskienė, Rimantas Taraškevičius, Vidmantas Dambrauskas, Jolanta Skrabulienė, Vaida Raugelė ir Tomas Juočys.

Jei antrame ture mero rinkimus laimėtų A. Vaitkus, jo vietą taryboje užimtų devintas šiuo metu likęs Romaldas Idzelevičius.

Septynis mandatus į Klaipėdos tarybą laimėjo partija „Laisvė ir teisingumas“, jo lyderis R. Žemaitaitis išrinktas pirmu numeriu, tik dar nežinia, ar jis parlamentaro kėdę iškeis į miesto tarybos nario vietą. Vakar politikas telefonu neatsiliepė.

Kiti šios partijos atstovai Klaipėdos taryboje – Lina Šukytė-Korsakė, Kęstutis Bartininkas, Steponas Venckus, Vidas Karolis, Henrikas Galinauskas ir Monika Žvinklytė. Jei R. Žemaitaitis atsisakytų Klaipėdos tarybos nario mandato, jo vietą užimtų partijos kolega Sergejus Mažūga.

Septynis mandatus naujojoje taryboje laimėjo ir Klaipėdos konservatoriai Artūras Razbadauskas, Aušra Pacevičiūtė, Andrius Dobranskis, Andrius Petraitis, Ugnius Radvila, Laura Šaltytė-Vaisiauskė ir Aidas Kaveckis, už ribos liko dabartinis vicemeras Arūnas Barbšys ir kitas tarybos narys konservatorius Kazys Bagdonas.

Klaipėdos liberalai iškovojo tris mandatus, tad miesto taryboje toliau dirbs Saulius Budinas ir Edmundas Kvederis. Po vienos kadencijos pertraukos į tarybą sugrįš Saulius Liekis. Už ribos liko ilgametė miesto politikė Judita Simonavičiūtė.

Trys mandatai atiteko ir „valstiečiams“ Jurandui Altuchovui, Algimantui Šniepiui ir Raimondui Tamošauskui, jie į tarybą pateko pirmą kartą.

Kitos partijos nesurinko privalomo balsų limito ir tarybos mandatų nelaimėjo, Klaipėdos miesto taryboje yra 31 vieta.

Daugumos kol kas neturi nė viena politinė jėga, artimiausiomis dienomis bus deramasi dėl koalicijos.

Klaipėdos mieste yra 124 879 rinkėjai, balsavo 50 955 (40,8 proc.) klaipėdiečiai – mažiausiai iš visų pajūrio savivaldybių.

Triumfavo: Kretingos rajono vadovas A. Kalnius (kairėje), Neringos meras D. Jasaitis ir Palangos vadovas Š. Vaitkus dar vienai kadencijai išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pritrūko labai nedaug

Klaipėdos rajone trūko labai nedaug, kad dabartinis rajono meras „valstiečių“ atstovas Bronius Markauskas būtų laimėjęs jau pirmame ture.

Jis surinko 48,99 proc. arba 10 678 balsus, todėl antrame ture jam teks konkuruoti su liberalų atstovu Justu Ruškiu, už kurį šį sekmadienį balsavo 4 090 rajono rinkėjų (18,8 proc.).

Per praėjusius rinkimus 2019 m. B. Markauskas antrame ture dėl mero posto rungėsi su konservatorių atstove Rasa Petrauskiene ir laimėjo, surinkęs 58 proc. balsų.

Dabartinio rajono mero vadovaujami „valstiečiai“ laimėjo 11 iš 27 tarybos mandatų. Ši politinė frakcija pati moteriškiausia, joje yra net 7 politikės.

Klaipėdos rajono taryboje naują kadenciją dirbs šie „valstiečiai“: B. Markauskas, Violeta Riaukienė, Vytautas Butkus, Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, Diana Ciparienė, Andrius Vainius, Monika Vasylienė, Rima Leonauskienė, Vida Riaukienė ir Eglė Jaugelavičė.

Jei B. Markauskas laimėtų mero rinkimus, „valstiečių“ gretas papildytų Šarūnas Nenartavičius.

Antroji pagal dydį partija, laimėjusi Klaipėdos rajono tarybos rinkimus, yra Liberalų sąjūdis, kurio atstovai gavo 6 mandatus (J. Ruškys, Loreta Urbutė, Audronė Balnionienė, Aušra Gudauskienė, Nerijus Galvanauskas ir Julius Pozingis).

Jei J. Ruškys laimėtų mero rinkimus, liberalų komandą papildytų Lina Daujotytė-Kasperavičienė.

Po tris mandatus Klaipėdos rajono taryboje laimėjo konservatoriai (R. Petrauskienė, Vytautas Tamašauskas ir Mindaugas Šunokas) bei „Tautos ir teisingumo“ sąjunga (Sigitas Karbauskas, Viktoras Kura ir Regina Kernagienė).

Po du mandatus gavo Klaipėdos rajono socialdemokratai (Ligita Liutikienė ir Vaclovas Dačkauskas) bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (Edmundas Zbarauskas ir Audrius Kampas).

Klaipėdos rajone taip pat prireiks koalicijos.

Klaipėdos rajone yra 52 764 rinkėjai, rinkimuose dalyvavo 21 798 (41,31 proc.) balso teisę turintys rajono gyventojai.

Įsitvirtino dabartinis meras

Kretingos rajone vakar vėlai vakare suskaičiavus rinkėjų balsus, pergalę šventė dabartinis meras Antanas Kalnius.

Už jį mero rinkimuose balsavo 9 094 kretingiškiai (59 proc.), A. Kalnius nurungė dar septynis konkurentus, antroje vietoje likęs „Vardan Lietuvos“ kandidatas Rimvydas Šakinis surinko 1 277 balsus (8,3 proc. rinkėjų).

2019 m. rinkimuose A. Kalnius antrame ture konkuravo su socialdemokratu Virginijumi Domarku ir laimėjo surinkęs 54 proc. balsų.

Iš 25 tarybos mandatų dabartinio mero A. Kalniaus politinis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“ laimėjo 11 mandatų, tarybos nariais tapo Darius Petreikis, Vilius Adomaitis, Vaida Jakumienė, Simas Končius, Povilas Černeckis, Jolanta Girdvainė, Romandas Žiubrys, Gileta Gedvilienė, Saulius Šopaga, Dalia Bieliauskienė ir Vilma Preibienė.

Po tris mandatus Kretingos rajone laimėjo „Vardan Lietuvos“ atstovai (Vitalija Valančiutė, Tomas Abelkis ir Arūnas Merkelis) bei socialdemokratai (Violeta Turauskaitė, Egidijus Viskontas ir Steponas Baltuonis).

Po du atstovus Kretingos taryboje turės „valstiečiai“ (Giedrius Petreikis ir Gediminas Venckus), konservatoriai (Juozas Mažeika ir Vaidas Kuprelis) bei komiteto „Už šviesią Kretingą“ atstovai (Mindaugas Černeckis ir Justė Stonkutė).

Mandatus laimėjo liberalas Romualdas Jablonskis ir Darbo partijos atstovas Vytautas Ročys.

Panašu, jog ir Kretingos rajone dabartiniam merui A. Kalniui teks ieškoti politinių partnerių, kad sudarytų valdančiąją daugumą.

Kretingos rajone yra 31 908 balso teisę turintys gyventojai, rinkimuose dalyvavo 15 441 arba 48,4 proc. rinkėjų.

Susirungs: dabartiniam Klaipėdos rajono merui B. Markauskui labai nedaug pritrūko, kad būtų perrinktas dar vienai kadencijai jau pirmame ture, tačiau prireiks antrojo, kuriame jo konkurentas bus J. Ruškys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Senbuviai ima viršų

Nedidelėje Neringos savivaldybėje yra 4 697 balso teisę turintys rinkėjai, kurie buvo bene aktyviausi visame pajūrio krašte, čia rinkimuose dalyvavo 54,4 proc. rinkėjų.

Jie jau pirmame ture Neringos meru išrinko dabartinį savivaldybės vadovą Darių Jasaitį, jis šį kartą atstovauja Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.

Už D. Jasaitį balsavo 1 353 rinkėjai (53 proc.), už antroje vietoje likusį liberalą Matą Lasauską savo balsą atidavė 797 rinkėjai (31 proc.).

2019 m. rinkimuose D. Jasaitis, tuomet socialdemokratų atstovas, buvo išrinktas irgi pirmame ture, tada už jį balsavo 64 proc. neringiškių.

Dabartinis Seimo narys, liberalas Andrius Bagdonas, tada surinkęs 19 proc. balsų, liko antras.

Per šiuos rinkimus D. Jasaičio komanda laimėjo absoliučią daugumą mandatų – 9 iš 17, jam koalicijos faktiškai nė nereikia.

Į Neringos tarybą išrinkti šie „Vardan Lietuvos“ atstovai: Narūnas Lendraitis, Vaidas Venckus, Arūnas Burkšas, Diana Starkutė-Kriukovė, Mindaugas Vaitonis, Aušra Mikalauskienė, Justina Kupčinskaitė-Lukauskienė, Ernestas Zinkevičius ir Sigitas Šveikauskas.

Neringos tarybos mandatus laimėjo ir penki liberalai (M. Lasauskas, Sandra Berletaitė, Agnė Jenčauskienė, Ieva Venslauskienė ir Dovydas Mikelis).

Konservatoriams Neringos taryboje atstovaus Marius Malinskas ir Laurynas Vainutis, o socialdemokratams – Arvydas Mockus.

Palangoje – konservatorių triumfas

Dar vienoje pajūrio savivaldybėje – Palangoje – antrojo mero rinkimų turo taip pat neprireiks.

Ilgametis Palangos meras, konservatorius Šarūnas Vaitkus pastaruosiuose rinkimuose vėl triumfavo, sulaukęs 69 proc. rinkėjų palaikymo. Jį palaikė 5 483 rinkėjai.

Antroje vietoje liko socialdemokratė Svetlana Grigorian, kuri gavo 734 (9 proc.) balsus. Į Palangos merus pretendavo 8 kandidatai.

2019 m. mero rinkimuose Š. Vaitkus taip pat laimėjo pirmame ture, tuomet už jį balsavo 76 proc. rinkėjų.

Ir šįkart konservatorių, laimėjusių Palangos tarybos mandatus, sąrašas pakankamas (14 iš 21), tad visai nėra jokio reikalo galvoti apie valdančiąją koaliciją.

Antrasis po mero iš 14 naujųjų tarybos narių politinėje Š. Vaitkaus komandoje yra išreitinguotas krepšininkas Renaldas Seibutis, po jo – Akvilė Kilijonienė, Nerijus Stasiulis, Sondra Kulikauskienė, Dainius Želvys, Bronius Vaitkus, Saulius Simė, Ilona Pociuvienė, Julius Tomas Žulkus, Andrius Bajoras, Rimantas Antanas Mikalkėnas, Justas Žulkus, Paulius Rojus ir Ingrida Valaitienė.

Palangoje į tarybą išrinkti ir du socialdemokratai (S. Grigorian ir Eugenijus Simutis), du „Vardan Lietuvos“ atstovai – Elena Kuznecova bei Domininkas Jurevičius ir du „valstiečiai“ – Darius Kubilius bei Martyna Miklovienė.

Palangos taryboje dirbs ir vienintelis Lietuvos regionų partijos atstovas Eimutis Židanavičius.

Palangoje balso teisę turi 15 483 rinkėjai, rinkimuose dalyvavo 51 proc.

Išskirtinę galimybę uostamiesčiui tapti turistų ir tarptautinės mokslo bendruomenės traukos centru suteikia Lietuvos jūrų muziejus bei ką tik duris atvėręs Jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris rūpinasi sužalotais ruoniais, vandens paukščiais. Pasaulį apkeliavęs U. Radvila pastebi, kad Klaipėda kol kas – ne pats draugiškiausias miestas keturkojams gyvūnams ir jų šeimininkams, o tinkamos infrastruktūros stoka jau daug metų bado akis miesto gyventojams ir svečiams.

Turizmo įmonių grupės „Novaturas“ įkūrėjas U. Radvila pastarąjį dešimtmetį – dažnas svečias Lietuvos jūrų muziejuje, kuriame pažįsta kiekvieną slaugomą ruoniuką, taip pat ir beglobių gyvūnų prieglaudose ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje. Jo namuose prieglobstį rado net 9 „įvaikinti“ gyvūnai – 4 šunys ir 5 katės.

Vienas iš šunų vardu Bučkis ištikimai lydi Ugnių ir į Klaipėdos savivaldos rinkimus. Per fotosesiją šeimininkui ant rankų įsiprašęs gyvūnas dabar kartu su Ugniumi žvelgia ir iš rinkiminių plakatų.

Klaipėdos paradoksai: nuostabus muziejus ir didžiausia prieglauda

Aplinkos ir gyvūnų apsauga daug metų besirūpinantis Ugnius pastebi, kad nors Klaipėdą garsina populiariausias šalyje Jūrų muziejus, kuriame slaugomi ir gydomi sužaloti Baltijos gyvūnai, mūsų uostamiestis, palyginus su kitais pasaulio miestais ar net Vilniumi, yra dar labai nedraugiškas gyvūnams.

U. Radvila įsitikinęs, kad Jūrų muziejus, kasmet sulaukiantis apie pusę milijono lankytojų, gali didžiuotis būdamas šalies muziejų lyderiu ir turi puikias galimybes pelnyti kur kas didesnį tarptautinį pripažinimą.

„Jūrų muziejus – vienas sėkmingiausių pavyzdžių, kaip kultūros objektas geba prisitaikyti prie laikmečio, integruoti ir plėtoti įvairias laisvalaikio, reabilitacijos, pažinimo ir mokslo veiklas: nuo laivų ekspozicijos, delfinariumo, delfinų terapijos vaikams su negalia ir naujai įkurto Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro. Be šių veiklų, Jūrų muziejus atlieka ir dar vieną labai svarbią funkciją – visuomenės švietimo apie gyvūnus, kurio labai trūksta Klaipėdoje ir visame pajūrio krašte“, – įsitikinęs ilgametis muziejaus mecenatas U. Radvila.

U. Radvila daug metų rūpinasi gyvūnais, savo namuose yra priglaudęs 4 šunis ir 5 kates. Asmeninio arch.nuotr.

„U. Radvila – dažnas Jūrų muziejaus svečias. Jau daugiau kaip dešimt metų jis – mūsų mecenatas, prisidedantis prie įvairių projektų: ruonių reabilitacijos, gydymo, slaugymo ir paleidimo į jūrą. Be to, jis ne tik finansinis rėmėjas, bet ir verslo patarėjas. Ugnius nuolat domisi, kaip mums sekasi, ir pasiūlo idėjų, kaip pritraukti lankytojų, uždirbti daugiau pajamų mūsų muziejui, kaip paskatinti darbuotojus. Jo dėmesys, susidomėjimas, nuoseklumas ir pagalba įgyvendinant įvairius projektus, rengiant ateities planus – labai vertinga ne tik mūsų muziejui, bet visai Klaipėdai“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

U. Radvila apgailestauja, kad jo gimtąjį miestą garsina ne tik jūros gyvūnų muziejus, bet ir didžiausia paliktų, į gatvę išmestų keturkojų prieglauda, įsikūrusi šalia Klaipėdos.

„Būk mano draugas“ prieglaudoje šiuo metu glaudžiasi apie 500 gyvūnų. „Daugelis jų – suaugę, sergantys ar sužaloti gyvūnai, kuriems reikalingas gydymas. Galbūt todėl jų atsisako žmonės, kuriems tokie gyvūnai nebeteikia džiaugsmo. Paliktų gyvūnų problema Klaipėdoje – labai didelė ir ją spręsti galima tik pasitelkus žmonių edukaciją. Tačiau šią prievolę aktyviau turėtų prisiimti Klaipėdos savivaldybė vykdydama švietėjiškus projektus, bendradarbiaudama su įvairiomis bendruomenėmis: gyvūnus globojančiomis organizacijomis, universiteto studentais“, – teigė U. Radvila.

Kaip pasakojo U. Radvila, prieš keletą mėnesių aplankęs gyvūnų prieglaudą „Būk mano draugas“ sužinojo, koks šokiruojančiai didelis Klaipėdos rajone paliekamų ir nuskriaustų gyvūnų mastas. Kasdien į „Būk mano draugas“ atvežama vis naujų sužalotų, paliktų gyvūnų, kurių priežiūros išlaidos prieglaudos savininkams, šią žiemą išaugus energijos sąnaudoms, tampa sunkiai pakeliamos. Vien tik išlaidos už elektrą ir kurą, skirtą gyvūnų namelių šildymui, šį šaltąjį sezoną gerokai perkops 10 tūkst. eurų.

„Šią žiemą padengsime visas gyvūnų prieglaudos energijos sąnaudas: apmokėsime elektros sąskaitas, parūpinsime ekologiškų briketų, kuriais šildomi 28 gyvūnams įrengti nameliai. Negalime užsimerkti ir nematyti šios problemos, tad ieškosiu būdų, kaip šiai didžiausiai Klaipėdos gyvūnų prieglaudai galėtų pagelbėti ir miesto savivaldybė“, – sakė U. Radvila, kuris kartu su bendraminčiais bei kolegomis įvairioms gyvūnų prieglaudoms yra surinkęs ir paaukojęs  per 1 mln. eurų paramos.

Infrastruktūros trūkumas Klaipėdoje bado akis

Kita problema, kuri, pasak U. Radvilos, jau daugybę metų bado akis Klaipėdos gyventojams bei miesto svečiams ir kurią reikėtų nedelsiant spręsti, – infrastruktūros, pritaikytos ir žmonėms, ir jų augintiniams, trūkumas.

„Gyvūnams draugiškų miestų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, mūsų artima kaimynė Latvija pajūryje turi puikiai pritaikytus paplūdimius, kuriuose galima lankytis su savo augintiniais. Šalia jų įrengtos net žaidimų aikštelės. O kaip yra pas mus? Geriausiu atveju turime vieną ar dvi tam skirtas vietas, bet ir jos kone už kelių kilometrų nuo paplūdimio. Klaipėdos pajūryje įrengti pažintiniai, pasivaikščiojimų takai, tačiau apie fiziologinius žygeivių ir juos lydinčių keturkojų poreikius pramogaujant gamtoje, regis, visai nepagalvota“, – pažymėjo U. Radvila. 

Lyginant su kitais pasaulio miestais, Klaipėda, ko gero, yra vienas nedraugiškiausių miestų gyvūnams. „Iki šiol nebuvo galvojama apie tam skirtą infrastruktūrą ar naujas erdves nei pajūryje, nei pačiame mieste. Tam nebūtinos didelės investicijos“, – įsitikinęs U. Radvila.

Kad Klaipėda taptų draugiška ir žmonėms, ir jų augintiniams, užtektų, kad miesto centre, gyvenamuosiuose rajonuose, pajūryje būtų įrengta daugiau šiukšliadėžių, tualetų, vandens stotelių.

„Tai padėtų išspręsti ir aplinkosaugos problemas – gražiose vietose žmonės paliktų mažiau šiukšlių. Visame pasaulyje vis daugiau žmonių augina keturkojus, aktyviai su jais leidžia laisvalaikį, kartu atostogauja, keliauja, kaip ir tūkstančiai klaipėdiečių. Todėl žmonėms ir keturkojams draugišką infrastruktūrą reikėtų plėtoti jau dabar, nes tai aktualu ir Klaipėdos gyventojams, ir miesto svečiams.  Prie draugiškos aplinkos kūrimo aktyviau prisidėti gali ir miesto bendruomenė, verslas, kaip tai daroma daugybėje pasaulio miestų, kur lankytojams su gyvūnais atviros kavinių, viešbučių durys“, – sakė U. Radvila.

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos.  Užs. 1844215

U. Radvila su bendraminčiais įkūrė įmonių grupę „Novaturas“, kuri tapo didžiausia poilsinių ir pažintinių kelionių organizatore Baltijos šalyse. Daug metų dirbdamas turizmo versle Ugnius įgyvendino ir savo vaikystės svajonę – apkeliavo pasaulį: nuo Šiaurės ašigalio iki Antarktidos, kur teko panerti į ledinės jūros gelmes. Dabar Ugnius turi naują svajonę – padėti suklestėti savo gimtajam miestui, tad nusprendė kandidatuoti į Klaipėdos miesto tarybos narius, prisijungdamas prie kandidato į merus Audriaus Petrošiaus ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos komandos.

Septynmetis, ištremtas į internatą Vilniuje

– Nuo vaikystės turėdamas regos negalią susidūrėte su kur kas didesniais iššūkiais, nei jūsų bendraamžiai. Nepaisant to, sukūrėte sėkmingą turizmo verslą, esate žinomas mecenatas, įvairių organizacijų rėmėjas. Koks buvo jūsų kelias į sėkmę?

– Gimiau Klaipėdoje 1971 metais, turiu įgimtą regos negalią. Per pirmuosius tris gyvenimo metus man buvo atliktos trys akių operacijos, kad bent kiek matyčiau ateityje. Kadangi Lietuvoje tuo metu niekas nesiryžo atlikti sudėtingų ir rizikingų procedūrų, man operacijos buvo atliekamos Odesoje. Vykome į Ukrainą su tėvais, ne vieną kartą ir ne vienam mėnesiui. Mano ankstyvoji vaikystė – tai ne žaislai, kuriuos pamenu tik fragmentiškai, bet medikai, ligoninės, operacijos, reabilitacijos, savaitiniai darželiai.

Kai ūgtelėjau ir artėjo mokyklos etapas, teko susitaikyti su nemalonia realybe – manęs priimti nesutiko nė viena Klaipėdos mokykla. Tuo metu vaikai su specialiais poreikiais buvo ugdomi atskirai, visoje Lietuvoje tebuvo viena aklųjų ir silpnaregių internatinė mokykla ir ta pati – sostinėje. Taigi, vieną dieną įsėdome į traukinį Klaipėda-Vilnius ir išvykome į nežinomybę. Nei aš, nei tėvai nenorėjo šio atsiskyrimo, tai buvo to laikmečio padiktuota sąlyga. Nuo šio momento prasidėjo tikroji mano „gyvenimo mokykla“, kurioje išmokau daug karčių pamokų ir nebijoti eiti prieš vėją.

– Kaip tuo metu, sovietmečiu, atrodė gyvenimas specialiame vaikų internate?

– Internate mokėsi vaikai iš visos Lietuvos. Didžioji dalis auklėtinių buvo su regėjimo negalia – akli, silpnaregiai.

Mokymosi įstaigoje buvo griežta disciplina – pamokos, namų darbai, užklasinė veikla ir buities darbai. Viską darydavom patys: plaudavome indus, valgyklą, klases, tualetus, klodavome lovas, lankstydavom rūbus. Ir niekam nerūpėjo, kad man buvo vos septyneri metai – pasirinkimo nebuvo, nes už dienotvarkės nevykdymą – bausmės. Nepaklusniausiems ar nespėjusiems padaryti darbų grėsdavo negauti pieno su sausainiu, nesisupti ant arkliuko, nepamatyti filmuko, o šios pramogos buvo organizuojamos tik kartą per savaitę. Tad vienintelė išeitis buvo mokytis daryti viską greičiau.

Supratau, kad laimi tas, kuris sugeba užmegzti ryšį su įvairaus amžiaus ir charakterio žmonėmis. Tik tada gali išlikti ir siekti išmintingos lyderystės.

– Kokių dar gyvenimo pamokų išmokote?

Turbūt pirmoji skaudi internato pamoka, kuri įsiminė visam gyvenimui, kad turi išmokti galvoti gerokai į priekį. Ją supratau, kai mane, mažą vaiką, apgavo vyresnis. Tėvai vaikams galėdavo atsiųsti pinigų, už kuriuos kartą per mėnesį auklėtojos pirkdavo skanėstus. Kartą sulaukęs tos vienintelės mėnesio dienos, pagaliau rankose jau laikiau išsvajotą limonado buteliuką, bet  neskubėjau gerti.

Man besidžiaugiant, priėjo keturiolikmetis mokinys ir pasisiūlė parodyti triuką, kaip galima išgerti visą limonadą neatitraukus lūpų. Mane tai sudomino, tad padaviau jam buteliuką. Jis akimirksniu išgėrė visą mano limonadą. Tuo metu buvo labai liūdna. Likau neparagavęs gėrimo ir vėl reikėjo laukti visą mėnesį, kad galėčiau gauti ką nors skanaus. Ėmiau galvoti – kaip man elgtis, kad tai nepasikartotų.

– Ir ką supratote?

– Supratau, kad laimi tas, kuris sugeba užmegzti ryšį su įvairaus amžiaus ir charakterio žmonėmis. Tik tada gali išlikti ir siekti išmintingos lyderystės. Nemažai išmokau ir iš knygų. Dar vaikas būdamas internate nekantriai laukdavau, kol kartą per savaitę mokytoja paskaitys pasaką.

Internato kambaryje gyvenome penkiese, vienas mūsų kambario draugas buvo visiškai aklas, tad mokėjo puikiai skaityti brailio raštą. Ramybės valandomis šviesas užgesindavome, tačiau galėjome ir toliau klausytis knygų, kurias skaitydavo aklas kambariokas.

Bėgant metams meilė knygoms tik augo. Prašydavau sesers man skaityti, o vėliau tapau uolus audioknygų skaitytojas ir aklųjų bei silpnaregių bibliotekos lankytojas.

 Pomėgis virto tarptautiniu verslu

–  Esate vienas iš didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus „Novaturas“ įkūrėjų. Kaip Jums pavyko sukurti sėkmingą verslą turizmo srityje, nors Vilniaus universitete įgijote tarptautinių žinių vadybos diplomą?

– Turizmo versle atsidūriau visiškai atsitiktinai, nors mano pomėgis visada buvo kelionės, nuo jaunystės svajojau apkeliauti visą pasaulį. 1993 m. pirmą kartą išvykau į Vakarus – į Stokholmą. Po metų įsigijau kelionę į Italiją vienoje kelionių agentūroje, kur susipažinau su Edita, kuri vėliau tapo mano žmona. Mūsų jaunatviškas avantiūrizmas ir atvedė į turizmo sritį, kurioje aš neturėjau jokios patirties, išskyrus didelį norą keliauti. Išsinuomojom kabinetą, perdažėme sienas ir ant durų iškabinę „Interservis“ iškabą, 1995 m. pradėjome pirmosios savo įkurtos kelionių agentūros veiklą.

Beveik dešimtmetį po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo turizmo verslas, kaip ir daugelis kitų sričių, buvo kūrimosi stadijoje. 1996–1997 metais daugelis kelionių agentūrų dirbo kaip išmanė, nes tuo metu jokia švietimo įstaiga nerengė specialistų. Turėjome idėją, kaip padėti susiformuoti turizmo sektoriui Lietuvoje ir jį plėtoti, to mokėmės iš kitų Europos šalių ir 1999 metais įkūrėme jungtinę, partneryste grįstą turizmo paslaugų įmonę „Novaturas“ Lietuvoje, o šiek tiek vėliau sėkmingai išplėtėme veiklą Latvijoje ir Estijoje.

Klaipėdai siūlo kelti didesnes plėtros ambicijas

– Esate sėkmingas verslininkas, įgyvendinęs jaunystės svajonę apkeliauti visą pasaulį. Kodėl šiemet nutarėte dalyvauti savivaldos rinkimuose Klaipėdos mieste?

– Nors daug laiko praleidau Vilniuje, kur mokiausi, kūriau verslą, ryšių su Klaipėda niekuomet nepraradau. Tai mano gimtasis miestas, kurį puikiai žinau, pažįstu ir myliu. Kai visą pasaulį sukaustė COVID-19 pandemija ir atsirado daugiau laisvo laiko, sėdau į traukinį ir sugrįžau į Klaipėdą, kur viskas sava: jūra, kirų klyksmas, čia gyvenantys tėvai, nuo vaikystės pažįstamos vietos.

Sugrįžęs į Klaipėdą galiu būti naudingas ir miestui, ir jame gyvenantiems žmonėms. Esu tikras, kad Klaipėdos miesto plėtra galėtų turėti kur kas didesnes ambicijas nei lig šiol.

– Nepriklausote jokiai politinei organizacijai, tačiau jūsų pavardę rinkėjai šiemet ras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į tarybos narius sąraše. Kodėl pasirinkote šią politinę jėgą?

– Niekada nepriklausiau jokiai partijai, tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų požiūris į daugelį klausimų artimas mano pažiūroms. Todėl sulaukęs jų kvietimo prisijungti prie TS–LDK partijos kandidato į merus A. Petrošiaus  komandos ir dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose, sutikau tapti kandidatu į Klaipėdos savivaldybės tarybos narius. 

Norint greičiau pasiekti užsibrėžtų tikslų, reikalingi ne tik finansiniai resursai, bet ir patirtis. Konservatoriai turi patyrusių įvairių sričių ekspertų, geba mokytis iš savo klaidų, o taip pat yra atviri jauniems ir patirties politikoje neturintiems žmonėms. Man imponuoja ne tik atviras ir šiuolaikiškas partijos bei jos iškelto kandidato į merus A. Petrošiaus požiūris, noras keistis, bet ir sudarytos sąlygos praktiškai įgyvendinti savo idėjas kuriant šiuolaikišką Klaipėdą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į tarybos narius sąraše nepartinių kandidatų tokių kaip aš yra ne vienas – tarp jų ir sąrašo lyderis Klaipėdos universiteto rektorius prof. Artūras Razbadauskas. Kartu su visa komanda kuriame ambicingą programą Klaipėdai, kuri geografiškai yra labai patrauklus ir kompaktiškas miestas. Tačiau norint, kad ir pasaulio kontekste jis būtų labiau matomas, girdimas ir lankomas, reikia atlikti dar daug namų darbų, kuriuos esame pasirengę įgyvendinti kartu su Klaipėdos bendruomene.

– Išmaišėte visą pasaulį, gyvenote įvairių šalių didmiesčiuose. Kaip Jums atrodo Klaipėdos miestas pasauliniame kontekste ir ko jam trūksta, kad galėtų lygiuotis su kitais žinomais uostamiesčiais?

– Klaipėda – unikalus Lietuvos miestas. Ji turi ir marias, ir jūrą, gražų senamiestį. Iš Klaipėdos ranka pasiekiami kurortai Neringa, Palanga, Ventės ragas. Žinoma, pasaulio mastu Klaipėda – nedidelis ir ne itin žinomas miestas. Mano manymu, miestui trūksta trijų dalykų.

Pirma, tai labiau išplėtotos miesto infrastruktūros, kuri būtų pritaikyta ir patogiam klaipėdiečių gyvenimui, ir miesto svečiams

Antra, kad miestas išliktų gyvas, jaunatviškas ir turėtų ateitį, jame turi būti sudarytos geros sąlygos mokytis ir kurti savo gyvenimą jauniems žmonėms bei šeimoms. Tad reikėtų stiprinti mūsų universitetą ir kitas švietimo įstaigas.

Trečia, jei norime Klaipėdą matyti ir kaip turistams patrauklų miestą, turime keistis ir galvoti, ką galime jiems pasiūlyti. Tam mieste turėtų būti sutvarkyta ir turistams labiau pritaikyta infrastruktūra, atsirasti daugiau lankytinų objektų, kad ir miestiečiai, ir svečiai turėtų čia ką veikti. Klaipėdoje trūksta tarptautiniams renginiams, konferencijoms pritaikytų vietų. Man atrodo, kad vietinis verslas mieste labiau orientuojasi į vietinių gyventojų poreikius bei lūkesčius. Tačiau aš neabejoju, kad Klaipėda gali tapti ir užsienio turistų traukos centru, geriau išnaudojus jos turimus privalumus. Tuomet atsirastų ir naujų verslų, ir naujų darbo vietų, ir mūsų uostamiestis taptų dar patrauklesne vieta gyventi ir kurti ateitį. Tad laimėtų ir Klaipėda, ir klaipėdiečiai.

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. 1843969.

Pradėjus veikti Klaipėdos universiteto ligoninei savo, kaip atskirų juridinių  vienetų, veiklą baigė Klaipėdos universitetinė, Klaipėdos jūrininkų bei Palangos reabilitacijos ligoninės, jos tapo filialais. Tai –  laikina būsena, kol bus paskirtas nuolatinis Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas. Jis bus išrinktas konkurso būdu 5-erių metų kadencijai ir turės galimybę pertvarkyti gydymo įstaigos struktūrą pagal savo matymą. Sveikatos apsaugos ministerija jau paskelbė konkursą nuolatiniam vadovui išrinkti. Dokumentus konkursui reikia pateikti iki š. m. sausio 17-osios, tad jau dabar kviečiu visus dalintis šia informacija, kad ji pasiektų potencialius pretendentus, nes nuo įstaigos vadovo kompetencijų ir pasirengimo priklausys daug dalykų, taip pat ir įstaigos plėtros sparta bei sėkmė, galimų pritraukti investicijų dydis. Kaip žinome, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai reformuoti numatytas kone 800 mln. eurų biudžetas. Manyčiau, kad būtų teisinga, jeigu į Klaipėdos regioną pritrauktume bent 100 mln. eurų, kadangi čia vykdomi pokyčiai yra sisteminiai ir svarbūs valstybiškai – juk Lietuva augina trečiąjį universiteto lygmens sveikatos priežiūros centrą, kuris stoja į vieną gretą su jau esamais medicinos flagmanais Vilniuje ir Kaune.

Lietuviškoje sveikatos apsaugos sistemoje universiteto ligoninės – aukščiausio lygmens gydymo įstaigos, žmonių dažnai vadinamos klinikomis. Be to, kad jose teikiamos aukščiausio tretinio lygio paslaugos, universitetų ligoninės ypatingos ir tuo, jog jų valdyme dalininko teisėmis dalyvauja ir Lietuvos aukštosios mokyklos. Tokiose ligoninėse ne tik gydomi pacientai, bet ir plėtojamas medicinos srities mokslas. Šiuose centruose paprastai gimsta ir praktikoje „patikrinami“ nauji ligonių gydymo ar slaugymo metodai, progresą šioje srityje skatinančios inovacijos. Natūralu, kad vienu iš progreso variklių taps ir naujų specialistų pritraukimas iš kitų miestų ar šalių gydymo įstaigų.

Tikinčius, kad Klaipėda turės galimybę steigti tokio lygmens ligoninę, o KU taps jos steigėju, turbūt buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Įtikinėjimo, diskusijų su oponentais etapas buvo išties intensyvus ir varginantis, bet mano ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) komandos Seime lyderystės dėka, partneriams palaikant, pakeitus įstatymą, tokiai reformai vis dėlto buvo atvertas kelias.

Nelengvas diskusijų kelias drauge su kolegomis ir bendraminčiais nueitas ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje. Paradoksalu, bet kai kuriuos politikus reikėjo įtikinėti, jog sprendimas Sveikatos apsaugos ministerijai perduoti milijoninę savivaldybės ligoninės išlaikymo naštą taip atveriant kelius investicijoms į sveikatos apsaugos sritį, yra racionalus ir išmintingas. Kaip aktyvus visų šių įvykių dalyvis šiandien galiu pasidžiaugti, kad nors kone kiekviename žingsnyje buvo tariamasi ir ieškoma priimtinų sprendinių, procesas netruko nė metų. Reorganizaciją pavadinčiau greita ir tikslia, nesukėlusia oponentų prognozuotos sumaišties.

Pirmąją naujai įsteigtos Klaipėdos universiteto ligoninės darbo dieną aplankiau ir pasveikinau laikinąjį šios įstaigos vadovą prof. Joną Sąlygą. Palinkėjau stiprybės ir sėkmės įveikiant reformos iššūkius. Kaip vieną iš pirmųjų darbų, nors ir simbolinių, pasiūliau demontuoti dvi ligonines skiriančią tvorą, nes iki tol Klaipėdos ligoninių miestelyje vyravusią konkurencijos dvasią turi keisti bendradarbiavimo ir sutelkto darbo pacientų labui nuotaikos. Tikiu, kad skandalingos istorijos apie pacientus, vežiojamus iš vienos įstaigos į kitą, netolimoje ateity pasimirš lyg slogus sapnas.

Ką pasakyti skeptikams, kurie ir dabar mato juodesnį vaizdą nei jau egzistuojanti realybė? Darkart ir darkart siūlau stumti į šalį emocijas, išankstines nuostatas ar net pyktį. Klaipėdos miesto gydymo įstaigų reformos  poreikį padiktavo ne politinės fantazijos ar ambicijos, bet kitokios – modernios ir žmonėms tarnaujančios medicinos įstaigos poreikis. Tokią ją turime sukurti iš kiekvienos reorganizuotos įstaigos paimdami tai, kas geriausia, pasitelkdami pasitvirtinusias lietuviškas ir užsienio šalių analogiškų gydymo įstaigų patirtis, sudarydami sąlygas mokslui bei inovacijoms, atverdami kelią jaunų specialistų karjerai.

Nuoširdi padėka visiems, kurie tikėjo ir drauge dalyvavo reformos procese – LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului, parlamentarams Linui Slušniui bei Jurgitai Sejonienei, įstatymo projektą Seime parėmusiems kolegoms, proceso vedliams ir įgyvendintojams iš LR Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos, ypač – ministrui Arūnui Dulkiui, viceministrei Danguolei Jankauskienei ir kanclerei Jurgitai Grebenkovienei. Ačiū Klaipėdos miesto tarybos nariams, kurie balsavo už Klaipėdos universitetinės ligoninės perleidimą valstybei. Didelė padėka Klaipėdos universiteto rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui už lyderystę bei skirtingus požiūrius vienijančias pastangas, kurių dar, matyt, reikės ir ateityje. Už ilgus tarnystės metus gelbstint žmonių gyvybes ir teikiant jiems pagalbą dėkoju reorganizuotų įstaigų vyr. gydytojams bei personalui.

Visi dabar esame didelio kelio pradžioje. Nedrąsiai spėju, jog apčiuopiamais rezultatais galėsime džiaugtis jau artimiausią penkmetį, jeigu ir toliau nelėtinsim darbų tempo. Aš ir komanda šiam iššūkiui pasiruošę!

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. 1843264

Sąrašo vedlys – Klaipėdos universiteto rektorius

Pristatyme drauge su lyderiu dalyvavo TS-LKD kandidatų sąrašo į Klaipėdos miesto tarybą nariai, vadinamasis jo branduolys. Tiesa, galutinai aprobuoto sąrašo  dar nėra. Jį su kandidatų pavardėmis bei tikslia pozicija sąraše ketinama viešinti ateinančią savaitę, tačiau jau ir anksčiau buvo skelbta, jog A. Petrošių rinkiminėje kovoje palaikys ir TS-LKD sąrašą į rinkimus ves Klaipėdos universiteto rektorius, Klaipėdos tarybos narys prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Sąrašo varomąja jėga kandidatas į uostamiesčio merus vadina Andrių Dobranskį (jis ir rinkimų štabo vadovas), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, Aušrą Pacevičiūtę, verslininkę, KU dėstytoją, Andrių Petraitį, verslininką, Klaipėdos miesto tarybos narį, dabartinio mero pavaduotojo pareigas einantį Arūną Barbšį, Klaipėdos miesto tarybos narį Kazį Bagdoną, istoriką, Vokietijos garbės konsulą Klaipėdoje Arūną Baublį, architektą Laimoną Bogušą, pedagogą  Igną Kasparą, mediką Mindaugą Biskį bei sportininką Ramūną Navardauską. „Su šiais žmonėmis man drąsu svajoti apie kitokią Klaipėdą ir kitokią gyvenimo kokybę joje. Čia turime ir patirtį, ir ryžtą, ir pozityvumą, gebėjimą dirbti komandoje ir strateginį matymą. Mums negali nepasisekti!“ – pristatydamas bendražygius gerų žodžių jiems negailėjo A. Petrošius.

D. Rimeikos nuotr.

„Naujas Klaipėdos amžius“

Tokį rinkimų kampanijos šūkį suformulavo mero posto siekiančio A. Petrošiaus komanda. „Jau keletą metų uostamiesčio politiniame gyvenime matėsi ir jautėsi nuovargis. Akivaizdu, jog Klaipėdai reikia naujų vėjų, naujos energijos ir naujų idėjų! Idėjų, kurios telktų bendruomenę, generuotų jos kūrybines galias ir pastangas. Imuosi lyderystės, turiu tvirtą bendraminčių komandą ir tikiuosi rinkėjų palaikymo, nes naują amžių mūsų miestui kurs ne kas kitas, o mes, čia gyvenantys ir savo miestą branginantys žmonės“, – sakė A. Petrošius.

Seime iki šiol aktyviai dirbęs politikas teigia per šią kampaniją neketinantis švaistytis kritiniais pareiškimais, kas nepadaryta ar ką buvo galima padaryti geriau. „Visą energiją su komanda skirsime naujos Klaipėdos vizijos gryninimui. Ji remiasi keturiais esminiais punktais: Klaipėda – pajūrio regiono lyderis; Klaipėda – patogiausias miestas šeimai; Kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų miestas; Kokybiškų švietimo paslaugų miestas. Į šiuos punktus sudėjome svarbiausias žmogui miesto ekonominio-socialinio gyvenimo sritis. Teigiamas pokytis jose, tikiu, ženkliai kilsteltų klaipėdiečių nuotaiką ir pastaraisiais metais sumenkusias ambicijas“, – įsitikinęs kandidatas į Klaipėdos miesto merus.

Detalią veiksmų programą, kokiomis priemonėmis ar sprendimais bus siekiama užsibrėžtų tikslų, kandidatas ir jo komanda planuoja visuomenei pristatyti artimiausiu metu.

D. Rimeikos nuotr.

Dirbu, kad Klaipėda būtų girdima

Apie pasirinktą rinkimų kampanijos stilių A. Petrošius nedaugžodžiauja: „Bendrausime su žmonėmis. Eisime pas rinkėjus, rengsime susitikimus, kalbėsimės“, – sakė jis.

Politikas tokios patirties jau turi sukaupęs. 2020-aisiais TS-LKD kandidatas A. Petrošius buvo išrinktas į LR Seimą Baltijos vienmandatėje apygardoje. Tuomet būsimasis parlamentaras apėjo visą savo apygardą. Po to ją su komandos nariais apvaikščiojo dar du kartus, kasmet išnešiodamas žmonėms ataskaitas apie Seime Klaipėdos labui nuveiktus darbus. Kokie jie? Išvardinti bent tris darbus Klaipėdai, padarytus Seime, buvo paprašyta ir rinkimų kampanijos starto paskelbimo renginyje.

„Didžiausias ir svarbiausias darbas, kuris vyksta dar dabar ir kuriame tenka aktyviai dalyvauti, – Klaipėdos universiteto ligoninės steigimas, sujungiant tris krašto gydymo įstaigas. Tikiu, kad ši reforma smarkiai kilstelės sveikatos apsaugos paslaugų kokybę regione, kas yra svarbiausia pacientams. Galiu pasidžiaugti, kad man pavyko tapti Klaipėdos „balsu“ Vilniuje sprendžiant miestui svarbių projektų, tokių kaip Baltijos pr. viaduko statyba, finansavimo klausimus. Dar šių metų darbams iš valstybės biudžeto bus papildomai skirti 4 mln. Eur, kad statyba, vykstanti gana sparčiai, nesustotų ir visi darbai būtų baigti kuo greičiau. Dar naujesnė žinia, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 450 tūkst. Eur Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto sporto bazei remontuoti. Kaip ir žadėjau prieš rinkimus, dirbu, kad Klaipėda būtų matoma, kad Klaipėdos interesas būtų girdimas“, – padarytus darbus vardijo Seimo narys.

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. 1838605.

„Bičiuliai, vieniems gal buvo žinoma, kitiems gal ne, kad buvau vienas iš trijų pretendentų tapti TS-LKD kandidatu Klaipėdos miesto mero rinkimuose. Sakau, kad buvau, nes atėjo laikas ir priėmiau galutinį sprendimą, todėl šiandien informuoju visus, kad apsisprendžiau pasitraukti iš tolimesnės kovos siekiant kandidato statuso“, – feisbuke rašė A. Petraitis.

Jis atskleidė pasitraukimo priežastį.

„Traukiuosi, nes turime vertesnį kandidatą – Audrių Petrošių. Politikoje esame stiprūs tiek, kiek stipri mūsų komanda. Matydamas ir girdėdamas išties išskirtinį klaipėdiečių palaikymą šiam jaunam politikui, noriu prie šio palaikymo prisidėti ir surėmus pečius savo energiją nukreipti siekiant to, kas geriausia klaipėdiečiams ir miestui“, – aiškino A. Petraitis.

Vyras pasakojo su A. Petrošiumi susipažinęs miesto Taryboje, nuo pirmų dienų jiedu puikiai sutarė, dažniausiai sutapdavo ir jų pažiūros įvairiausiais miesto klausimais.

„Audriui imponavo mūsų komandos Taryboje vieningumas ir kolegialumas priimant sprendimus – tai lėmė, kad vėliau jis prisijungė prie TS-LKD frakcijos. Vėliau sekė pasirengimas Seimo rinkimams, pradinėje stadijoje Audriaus nebuvo tarp potencialių kandidatų į miesto vienmandates apygardas. Įvertinę Audriaus įdirbį sprendžiant miesto problemas ir su tuo užaugusi žinomumą, pasiūlėme išbandyti savo jėgas. Jėgų prireikė, nes tapti kandidatais į tą pačią vienmandatę siekė dar du solidūs ilgamečiai skyriaus nariai. Sutarėme, kad kandidatu vienmandatėje taps aukščiausiai iš jų trijų išreitinguotas visos Lietuvos TS-LKD bendruomenės daugiamandatės sąraše. Bendruomenė patikėjo Audriumi“, – pabrėžė A. Petraitis.

Matydamas ir girdėdamas išties išskirtinį klaipėdiečių palaikymą šiam jaunam politikui, noriu prie šio palaikymo prisidėti.

Jis atkreipė dėmesį, kad A. Petrošius per itin trumpą laiką ne tik spėjo laimėti rinkimus Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau taip pat atstovauja Klaipėdai ir klaipėdiečiams Vilniuje.

„Iš savivaldybės pusės nuolat kreipiamės dėl įvairiausių Klaipėdai svarbių klausimų ir dažniausiai pavyksta rasti sprendinius net ir pakankamai sudėtingose situacijose. Ir čia telpa viskas – nuo dešimčių milijonų papildomo finansavimo iš valstybės pusės brangiausiems Klaipėdoje vykstantiems projektams, iki greitu metu įkursiamų klinikų Klaipėdos mieste. Taip, besidžiaugdamas galiu pasakyti, kad tiek metų stagnavęs ligoninių klausimas Klaipėdoje pajudėjo iš vietos nemaža dalimi Audriaus lyderystės dėka – jis ne tik sugebėjo įtikinti kolegas Vilniuje priimti Klaipėdai reikalingus teisės aktus, net ir esant didžiųjų sveikatos priežiūros centrų Kaune ir Vilniuje atstovų ir įtakingų politikų priešpriešai, bet itin sudėtingame procese sugebėjo suburti kolegas iš skirtingų frakcijų čia, Klaipėdoje, kai buvo svarstomas Klaipėdos universitetinės ligoninės perleidimo valstybei klausimas, kad naujasis centras galėtų būti pradėtas formuoti“, – rašė A. Petraitis.

Vyras pridūrė, kad A. Petrošius turi ir dar vieną Klaipėdos merui svarbią savybę.

„Tai gebėjimas telkti žmones aplink save. Žinau, kad Audrius Seime palaiko puikius santykius su politikais iš įvairiausių frakcijų. Būtent geras miesto politikų santykis su nacionaline valdžia, nuolatinis bendradarbiavimas su ja, kaip parodė pastarieji metai, gali tapti raktu miestui keliaujant į naują kokybės lygį. Klaipėda turi puikią galimybę“, – tikino A. Petraitis.

„Sprendimą viduje turiu jau kuris laikas, tačiau labai smagu jausti tokių miestui atsidavusių ir man brangių žmonių paramą, kurią labai vertinu. Šie, labai skirtingų sričių, tačiau vieningą poziciją išsakę žmonės man labai svarbūs. Jų kreipimasis patvirtina, kad į miesto ateitį bei mero poziciją žvelgiame tapačiai. Dabar laukia vidinė kova, politinės jėgos viduje, kur turėsiu įveikti kitus du pretendentus“, – džiaugiasi A. Petrošius.

Klaipėdoje išrinktas Seimo narys sako, kad mero rinkimuose pasiūlys jaunystę, energiją ir ryžtą, kartu su patirtimi.

„Esu dirbęs ir privačiame, ir viešajame sektoriuje, vadovavęs miestui iš Tarybos nario pozicijos ir valstybei kaip Seimo narys. Dirbdamas miesto taryboje buvau aktyvus ir savo darbu įrodžiau, kaip galime spręsti problemas. Vadovaudamas valstybei parodžiau, kad gebu megzti santykius ir veikti nacionaliniame lygmenyje – Klaipėda disponuoja rekordiniu biudžetu, mano iniciatyva, jau greitu metu Klaipėdoje turėsime universiteto ligoninės (klinikų) statusą turinčią gydymo įstaigą, kuri atvers kelią didžiulėms investicijoms, miestas taps patrauklesnis jaunimui, tikiu, akademinė bendruomenė sustiprės“, – teigia A. Petrošius.

„Sėkmingam darbui suvienijant kolegas tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje nesutrukdė net labai įtakingų asmenų pasipriešinimas. Manau Klaipėda nusipelnė mero, kurio sprendimams įtakos neturėtų užnugaryje tūnantys šešėliai“ – apsisprendimą tapti Klaipėdos meru paaiškina Seimo narys.

Kvietimą pasirašė:

Artūras Razbadauskas –  visuomenės veikėjas, medikas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto rektorius.

Tadas Burgaila – verslininkas,  Europoje sparčiausiai augančios sveikatos technologijų srities įmonės „Kilo Health“ kūrėjas.

Dalia Jarašūnienė – medikė, biomedicinos mokslų daktarė, profesijos lyderio ženklu apdovanota Jūrininkų ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja.

Vladas Žulkus – istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys, Klaipėdos universiteto profesorius emeritas, Klaipėdos universiteto rektorius (2002 - 2011).

Vytautas Lygnugaris -– Klaipėdos miesto garbės pilietis, Limarko įmonių grupės prezidentas.

Aurimas Mockus – keliautojas, visuomenininkas pagalbos Ukrainai misijų organizatorius ir vykdytojas.

Aušra Pacevičiūtė – visuomenininkė, projektų „Klaipėdos kūrybiško verslo uostas“ ir „Klaipėda Link“ iniciatorė, smulkių verslų mentorė, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus valdybos narė, Klaipėdos universiteto dėstytoja.

Sergej Maslobojev – Lietuvos kikboksininkas, Europos ir daugkartinis pasaulio čempionas.

Olga Žalienė – muziejininkė, istorikė, Metų klaipėdietė (2006), Lietuvos jūrų muziejaus direktorė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2007).

Brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM – visuomenės veikėjas, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijolas, Socialinio kultūrinio klasterio Šv. Pranciškaus vilties miestas sumanytojas ir steigėjas, Klaipėdos miesto garbės pilietis.

Gintautas Litinskas –  dainų atlikėjas ir autorius, grupės „Studija“ muzikantas.

Agnė Bukartaitė – visuomenininkė, buriuotoja.

Emilis Muliuolis – verslininkas, žinomas Lietuvoje žvejys.

Vilija Prižgintienė – pedagogė, Klaipėdos savivaldybės Švietimo tarybos vadovė, Ąžuolyno gimnazijos direktorė.

Arvydas Girdzijauskas – pedagogas, socialinių mokslų daktaras, Vydūno gimnazijos direktorius.

Linas Švirinas – pedagogas, muzikantas, GROCK studijos įkūrėjas, renginių organizatorius ir vedėjas.