Penktadienio poilsis Kuršių mariose grupei poilsiautojų baigėsi liūdnai. Tarp Kiaulės nugaros ir Kairių poligono Kuršių mariose, maždaug 400 metrų nuo kranto, pramoginiame kateryje „Viola“ poilsiavo du vyrai ir dvi moterys.

Vienas vyras (55 metų amžiaus) maudėsi vandenyje šalia katerio, kai jam staiga kažkas atsitiko ir jis paniro po vandeniu.

Iš laivo jo šoko gelbėti kitas vyras, tačiau jam jo sugriebti nepavyko. Moterys iškvietė pagalbą iš kranto.

Į įvykio vietą išsiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos budintis kateris, kuris ištraukė draugą bandžiusį gelbėti vyrą.

Kito žmogaus paieškai iš II-ojo Paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „AS-365 Dauphin“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, jog prie paieškų prisijungė ir uosto kateriai „Dangė“ ir „Zunda“.

Karinių jūrų pajėgų Civilių ir kariškių bendradarbiavimo skyriaus atstovas Audrius Vitkauskas patikino, kad sraigtasparnio paieškos operacija virš Kuršių marių nutraukta penktadienį 19.15 val., nes ieškomas asmuo nerastas.

„Operacija buvo nutraukta, nes jau nebebuvo jokios tikimybės, kad tas žmogus bus rastas gyvas. Jis nebuvo apsivilkęs jokių gelbėjimo priemonių, kurios garantuotų plūdrumą. Išžvalgytas maždaug 5 kvadratinių kilometrų plotas mariose. Tačiau ką tik pranešta, kad šeštadienį Vidaus reikalų ministerijos prašymu, Gelbėjimo centras inicijavo Karinių oro pajėgų sraigtasparnio pakėlimą, kuris žvalgys uosto akvatoriją – nuo uosto vartų iki pat nelaimės vietos“, – portalui kl.lt teigė A.Vitkauskas.

Bus bandoma rasti vakar žuvusio žmogaus kūną, esą buvo tikimybė, kad srovės kūną galėjo nešti į jūros pusę.

Nevykęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo "Kuršis" (M54) bandymas prisišvartuoti Danės upėje, kai karo jūrininkai kliudė keleivinį keltą, o paskui laivagaliu atsitrenkė į krantinę, vis dar kaitina aistras. Užuot pradėję vidinį tyrimą, kariškiai priekaištauja žiniasklaidai ir linkę šį manevrą tyliai užglaistyti, nors tai valstybei kainuos mokesčių mokėtojų pinigų.

Incidentas prieš ceremoniją

Nesusipratimas įvyko liepos 25-ąją, šeštadienį, apie 11 val. ryto, per Jūros šventę, kai kariškiai švartavosi Danės upėje, kad galėtų įlaipinti svečius, kurie ketino plaukti į jūrą žuvusių jūrininkų pagerbimo ceremonijai.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovo Audriaus Vitkausko, "Kuršis" didelio tonažo laivas, lyginant su fregatomis "Aukštaitis", "Žemaitis" ar "Dzūkas", dar nėra švartavęsis Danės upėje, todėl veikiausiai ir nutiko šis incidentas.

Jau kitą dieną (sekmadienį) socialiniuose tinkluose pasirodė pikantiškas vaizdo įrašas, netrukus paplitęs visame internete.

Klaipėdietis nufilmavo, kaip Karinių jūrų pajėgų laivas "Kuršis", besišvartuodamas Danės upėje, rėžėsi į bendrovės "Smiltynės perkėla" keleivinį keltą "Kintai".

Esą "Kintai" per susidūrimą beveik nenukentėjo, o "Kuršis" liko apibraižytu laivagaliu.

Tačiau laivui daugiau nepakenkta ir jis išplaukė su svečiais į jūrą nuleisti vainikų. Beje, laivą artimiausiu metu ketinama statyti į doką remontui.

Priekaištai žiniasklaidai

Vaizdo įrašas apie šį nelemtą nutikimą netrukus atsirado  "YouTube" tinkle, kur jį pasigavo piktdžiugiškai nusiteikę asmenys ir Lietuvos karo jūrininkus pavertė viešu patyčių objektu, taip pat ir Rusijoje.

Dienraštis "Klaipėda" ("Patyčių centre – laivynas", 2015 08 04) mėgino taisyti šią gėdingą situaciją, pateikdami faktus, kad mūsų kaimynams nėra ko juoktis iš Lietuvos kariškių, nes ir patys "ne be nuodėmės".

Tačiau šio gesto nesuprato Karinių jūrų pajėgų (KJP) civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas seržantas A.Vitkauskas, netrukus viešai išplatinęs didaktinį laišką žurnalistams.

"Apmaudu, deja, ir kai kurie mūsų krašto žiniasklaidos apžvalginiai vedamieji straipsniai, kad pritrauktų skaitytojų dėmesį, į pirmą planą apie Lietuvos karines jūrų pajėgas iškelia būtent tokius neigiamus komentarus, tuo labiau kaimyninių valstybių komentatorių", – rašoma A.Vitkausko laiške.

KJP atstovas pamiršo, kad žiniasklaida kol kas dar nepriklauso karinėms struktūroms, ir mūsų šalyje, kur galioja demokratijos pagrindai, kiekvienas dirba savo darbą.

"Gal mes ir patys galėjome tą informaciją paskelbti. Gaila, bet dažniausiai tokios žinios atsiranda pirmame puslapyje", – dienraščiui mintis dėstė A.Vitkauskas.

Menkavertis nutikimas?

Įvykio liudininkams, kurie matė nevykusį "Kuršio" švartavimąsi, pirmiausia kilo klausimas, ar vairininkas buvo blaivus, ar po įvykio jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu, kaip paprastai praktikuojama per kelių eismo įvykius. Taip pat ką tuo metu veikė laivo vadas, jei nesugebėjo suvaldyti situacijos, ir kas atsakys už apgadintą valstybės turtą – karinį laivą ir krantinę.

Tačiau paaiškėjo, kad KJP planuota viską baigti tyliai. Jūrininkų atstovų liudijimu, nepradėtas net vidinis tyrimas.

"Jokio vidinio tyrimo nevyksta, ten buvo netgi ne incidentas, o menka avarija, ten buvo tik menkas kontaktas su krantine", – tikino A.Vitkauskas.

Į incidentą skubiai reagavusi Lietuvos saugios laivybos administracija netrukus nuleido rankas, nes karo laivai neregistruojami Lietuvos jūrų laivų registre, administracija nekontroliuoja jų jūrininkų parengimo, jiems netgi netaikomas Saugios laivybos įstatymas.

Po vakarykščio pasitarimo paaiškėjo, kad Saugios laivybos administracija šito atvejo netirs.

"Yra ministro įsakymo nuostata, kad visi incidentai, susiję su kariniais laivais, netiriami. Kariškiai vadovaujasi savo tvarkomis, parengimo ir mokymo – taip pat, mes tirti šitokį atvejį net neturime įgaliojimų. Jei tai būtų civilių laivas, žinoma, incidentą tirtume. Mūsų tyrimas reikalingas tam, kad išmoktume "pamokas". Mūsų tikslas yra ne kaltųjų paieškos, o tai, jog daugiau tokie dalykai nepasikartotų", – dienraščiui teigė Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas Robertinas Tarasevičius.

Esą dar viena priežastis, kodėl nebus atliekamas tyrimas, šiame incidente "nėra nukentėjusiųjų arba nukentėjusioji pusė nekelia pretenzijų kaltininkui".

Už kieno pinigus remontuos?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas patvirtino, kad dėl "Kuršio" incidento Uosto kapitono tarnyba atliko savo tyrimą, buvo surašytas aktas dėl turto apgadinimo.

"Pati krantinė nebuvo pažeista, tik atmušos. Buvome susitikę su kariškiais, jie tikino, kad tai galėtų sutvarkyti savo jėgomis. Jei remontą atliktume mes, jis kainuotų apie tūkstantį eurų. Tokių dalykų uoste pasitaiko ne taip ir retai. Uosto kapitonas paprastai neišleidžia laivo kaltininko, kol gauna garantinį raštą, kad apgadinimai bus sutvarkyti", – pabrėžė A.Kamarauskas.

A.Vitkauskas patvirtino, kad krantinė bus tvarkoma už KJP lėšas, kitaip tariant, už Krašto apsaugos ministerijos, tai yra už valstybės arba mokesčių mokėtojų pinigus.

Tad šiuo atveju bepigu kariškiams rodyti iniciatyvą siekiant sutvarkyti apdaužytą krantinę.

Beje, iš valstybės iždo bus apmokėtas ir paties "Kuršio", kuris yra nedraustas, remontas.

Socialiniuose tinkluose sekmadienį pasirodė pikantiškas vaizdo įrašas. Klaipėdietis nufilmavo, kaip karinių jūrų pajėgų laivas “Kuršis”, besišvartuodamas Danės upėje, rėžėsi į bendrovės ”Smiltynės perkėla” keleivinį keltą “Kintai”.

Incidentas įvyko šeštadienį apie 11 val. ryto, kai kariškiai švartavosi Danės upėje, kad galėtų įlaipinti svečius, kurie ketino plaukti į jūrą jūrininkų pagerbimo ceremonijai.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovo Audriaus Vitkausko, “Kuršis” didelio tonažo laivas, lyginant su fregatomis “Aukštaitis”, “Žemaitis” ar “Dzūkas”, dar nėra švartavęsis Danės upėje, todėl veikiausiai ir nutiko šis incidentas.

Esą “Kintai” per susidūrimą beveik nenukentėjo, o “Kuršis” liko apibraižytu laivugaliu. Tačiau laivui daugiau nepakenkta ir jis išplaukė su svečiais į jūrą nuleisti vainikų. Beje, laivą artimiausiu metu ketiname statyti į doką remontui.

Lapkričio 19-22 d. Klaipėdoje vyko Lietuvos kariuomenės atkūrimo dienos minėjimo renginiai.

Lapkričio 19 d. LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai Klaipėdos universitete klausėsi Istorijos katedros vedėjo, profesoriaus dr. Vyganto Vareikio paskaitos apie Klaipėdos karinę ir kareivinių istoriją. 

Lapkričio 20 d. ir 21 d. Karinių jūrų pajėgų kariams paskaitas apie kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės, vykusias 1919-1920 metais, skaitė Karinių jūrų pajėgų civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas seržantas Audrius Vitkauskas.

Lapkričio 21 d. LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono rikiuotės aikštėje vyko iškilminga rikiuote. Iškilminga ceremonija prasidėjo atliekant valstybinį himną, vėliau dragūnų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Giedrius Anglickis sveikino karius linkėdamas visokeriopos sėkmės tiek tarnyboje, tiek asmeniniame gyvenime. Rikiuotės metu labiausiai nusipelniusiems bataliono kariams, civiliams darbuotojams buvo įteikti Lietuvos kariuomenės vado, Sausumos pajėgų vado, bataliono vado apdovanojimai.  Tylos minute pagerbtas ilgamečio dragūnų bataliono vado bei įkūrėjo pulkininko leitenanto Rimanto Baltušio atminimas.

Lapkričio 22 d. ryte Karo laivų flotilėje vyko iškilminga Karinių jūrų pajėgų padalinių karių rikiuotė skirta Kariuomenės atkūrimo dienai paminėti. Rikiuotės metu iškilmingai buvo pakeltos Lietuvos Respublikos, Tvirtovės ir Karinių jūrų pajėgų vėliavos, Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas jūrų kapitonas Arūnas Mockus tarė sveikinimo žodį kariams, bei įteikė apdovanojimus ir paskatinimus tarnyboje nusipelniusiems kariams. Lapkričio 22 d. visi Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje esantys laivai bus išpuošti signalinėmis vėliavomis.

Vėliau Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyko Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos organizuojamas bendras ir viešas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginys. Renginio metu Klaipėdos įgulos kapelionas komandoras leitenantas Remigijus Monstvilas aukojo Šventas Mišias už Lietuvos kariuomenę ir karius, Lietuvos kariuomenės dienos proga karius sveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos įgulos viršininko pareigas laikinai einantis jūrų kapitonas Arūnas Mockus.

Po iškilmingos dalies Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyko renginio muzikinė programa, kurioje nuostabiai įvairius muzikinius kūrinius atliko Klaipėdos jaunieji muzikos atlikėjai – įvairių Klaipėdos mokyklų ir kolektyvų atstovai. Daugelis besiklausiusių vaikų atliekamų kūrinių buvo sužavėti, tame tarpe ir Klaipėdoje viešinčio Italijos karo laivo „Caio Duilio“ įgulos nariai, kurie taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės atkūrimo dienos renginyje Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena minima nuo 1918 metų lapkričio 23 dienos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido įsakymą kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti Lietuvos kariuomenės pirmąjį pėstininkų pulką Alytuje. Besiformuojanti jauna Lietuvos kariuomenė iki 1920 m. atlaikė nelengvas kovas su tuo metu kraštą apgulusiais priešais – bolševikais, bermontininkais, lenkais, pasiekė reikšmingas pergales ir apginė  tik susikūrusios respublikos nepriklausomybę.