Spalvų reikšmė

Psichologai sako, kad konservatyvūs pirkėjai mėgsta monochromines spalvas, o ekstravertai nevengia ryškesnių automobilių. Natūralu, kad spalvos žmonėms kelia ir nevienodų asociacijų. Aistrą ir veržlumą reiškiančiai raudonai ar džiaugsmą ir optimizmą – geltonai sunku konkuruoti su prabangą ir solidumą simbolizuojančia pilka, ilgaamžiškumą ir išlaikomą vertę perteikiančia juoda ar švarą ir tvarką primenančia balta.

Tai, kokį poveikį turi ilgalaikis ir kryptingas dizainerių ir rinkodaros specialistų darbas, puikiai iliustruoja vien iš šviesiai žalio tono pasaulyje atpažįstami „John Deere“ traktoriai ar skaisčiai geltona „Caterpillar“ statybinė technika.

Japonų gamintoja „Mazda“ tik neseniai pakeitė ilgą laiką vyravusį nusistatymą, esą raudonai turėtų būti dažomi tik „Ferrari“ bolidai. Japonai pademonstravo, kad aistrą automobiliams ir nenumaldomą tobulumo siekį perteikiantis sodriai raudonas atspalvis puikiai tinka ne tik agresyviems sportiniams modeliams, bet ir šeiminiams universalams ar miesto visureigiams.

Paiso praktiškumo

Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro vadovė Audronė Drungilaitė pastebi, kad ryškius atspalvius pritaikyti praktiškai yra sunkiau nei įprastus.

„Svarbus yra praktiškumo veiksnys. Naujos technologijos leido išspręsti dalį su tuo susijusių klausimų, tačiau tarp vartotojų iki šiol gyvuoja įsitikimas, kad, pavyzdžiui, raudona spalva greičiau blunka ir reikalauja daugiau priežiūros. Žmonės nerimauja, kad, įsigiję ryškų automobilį ar kitą gaminį, bus priversti dažniau jį valyti ir plauti. Taip pat šiek tiek labiau gali matytis įbrėžimai“, – dėstė industrinio dizaino ekspertė.

Kiekviena nauja spalva – papildomos išlaidos, nes reikia specialiai paruošti dažymo įrangą ir t.t.

Naują daiktą perkantys vartotojai dažnai iš anksto įvertina jo paklausą antrinėje rinkoje. Neutralios spalvos automobilį gali būti lengviau parduoti nei akį veriantį ryškų – tai juntama atokesniuose šalies rajonuose.

„Mažesniame mieste tai gali būti pirmas tokios ryškios spalvos automobilis, tad gatvėje jį visi atpažins. Išskirtiniai, žvilgsnį traukiantys atspalviai tinka ne kiekvienai asmenybei, juolab kad mes esame šiauriečiai. Galbūt jos populiaresnės tuose regionuose, kuriuose šiltesnis klimatas. Mes norime išsiskirti turimų daiktų kokybe, o ne ryškiomis spalvomis“, – pastebėjo A.Drungilaitė.

Įvairovė kainuoja

Anot specialistės, gamintojai sąmoningai stengiasi apriboti konkrečios gaminių kategorijos spalvų gamą. Tai daroma siekiant išvengti nenumatytų išlaidų, nes, išplėtus spalvų pasiūlą surenkant, komplektuojant, pakuojant ar persiunčiant gaminius, padidėja žmogiškosios klaidos tikimybė.

„Kiekviena nauja spalva – papildomos išlaidos, nes reikia specialiai paruošti dažymo įrangą ir t.t. Norint gaminius nudažyti skirtingais atspalviais, automatiškai tenka pateikti bent minimalaus dydžio užsakymą. Pristatant produktą reikia daugiau fotosesijų, papildomo polapio tinklalapyje ar katalogo puslapių“, – komentavo žinovė.

Kontrastas: ryškus automobilis išsiskiria iš kitų, bet ne visi to nori. / Shutterstock nuotr.

Tačiau tai netrukdo gamintojams siūlyti ryškių produktų. Kone labiausiai pastebimi energiją ir aistrą simbolizuojantys raudoni tonai. Ryški spalva atkreipia vartotojų dėmesį ir ilgainiui tampa neatsiejama nuo prekės ženklo. Atitinkamai ir tų įmonių produktai bendroje rinkoje tampa lengviau atskiriami. Tarkime, per daugelį metų tapo įprasta matyti juodus G klasės „Mercedes-Benz“ visureigius ir geltonus „Lamborghini“ superautomobilius.

Oranžinis „Ferrari“

Pasak A.Drungilaitės, išgauti norimą atspalvį – rimtas iššūkis. Nors dizaineriai spalvas renka iš specialių palečių, pritaikytų skirtingiems paviršiams (metaliniams, mediniams, popieriniams, plastikiniams ir kt.), mažame plote spalva dažnai atrodo kitaip, nei nudažius visą objektą.

Pavyzdžiui, gilią raudoną automobilio spalvą teoriškai galima išgauti dažant poliruotą metalinį paviršių, tačiau praktiškai tai sunku įgyvendinti, nes detales reikia dengti antikorozine medžiaga ir gruntuoti. Šiuo atveju „Mazdos“ specialistai nusprendė pirmam sluoksniui naudoti sidabro atspalvio dažus, kad išsaugotų norimo sodrumo spalvą.

Pašnekovė pastebi, kad tam tikru metu ypač madingos spalvos neretai greitai užmirštamos – jų žmonės geidžia trumpą laiką. Jos žodžiais, pasitaiko atvejų, kai mados ar naujų interjero dizaino spalvų tendencijos išlieka aktualios vos vienus ar dvejus metus.

„Šiuo metu populiarūs prigesinti smėlio, rusvi ir kiti žemės atspalviai. Dėmesį ekologijai perteikia žali ir mėlyni tonai. Čia vėlgi daug lemia asociacijos – siekiant, kad elektromobilis išsiskirtų iš aplinkos, dažniau naudojami su elektra siejami melsvi arba su ekologija susiję žalsvi atspalviai“, – dėstė industrinio dizaino specialistė.

Automobilių gamintojai itin atidžiai stebi vyraujančias tendencijas. „Ferrari“ neseniai pristatė originalų oranžinės ir žalios spalvų derinį, dėl kurio „812 Competizione“ kupė kėbulas atrodo tarsi grūdintas ugnimi. „Mazda“ atnaujintam CX-5 miesto visureigiui pasirinko smėlio ir cirkonio atspalvių derinį, o rinkoje neseniai debiutavęs elektromobilių gamintojas „Rivian“ savo pikapui – prislopintą geltoną spalvą.

Europoje – pilka ir juoda

Įmonės „carVertical“ specialistai atliko tyrimą siekdami nustatyti pačias populiariausias automobilių spalvas ir jų pasirinkimo tendencijas. Anot jų, ryškiaspalviai bolidai gerokai dažniau sutinkami šilto klimato šalyse nei šiaurinėje pasaulio dalyje. Vairuodami spalvingą modelį Norvegijoje, Švedijoje, ar Kanadoje galite sulaukti kreivų žvilgsnių, tačiau Kalifornijos ar Italijos gyventojams tai atrodo visiškai įprastas pasirinkimas.

Balti automobiliai populiaresni šalyse, kuriose vyrauja aukšta oro temperatūra, nes balta spalva atspindi saulės šviesą ir neleidžia salonui taip stipriai įkaisti.

Siekiant, kad elektromobilis išsiskirtų iš aplinkos, dažniau naudojami su elektra siejami melsvi arba su ekologija susiję žalsvi atspalviai.

Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad balta spalva yra populiariausia Australijoje (39,1 proc. visų automobilių) ir Europoje (26,8 proc.). Australai taip pat mėgsta sidabrinius (15,9 proc.) ir pilkus automobilius (14 proc.). Europiečiai pilką spalvą mėgsta dar labiau (25,9 proc.), bet nuo jos nedaug atsilieka ir juoda (24,5 proc.).

Panašus procentas juodų automobilių sutinkamas ir JAV (24,7 proc.). Tačiau amerikiečiai mėgsta ir baltus (20,9 proc.), sidabrinius (17,3 proc.) automobilius.

„71 proc. mūsų platformoje patikrintų automobilių yra monochrominiai – juodi, balti, pilki arba sidabriniai. Tai rodo, kad žmonės transporto priemones renkasi gana konservatyviai“, – teigė automobilių ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Automobilių spalvų tendencijos labai pakito per pastaruosius 20 metų. Net 42 proc. automobilių, kurie pagaminti 2002 m. ir patikrinti minėtoje automobilių istorijos platformoje, yra pilki arba sidabriniai. Baltų transporto priemonių tada beveik nebuvo, nors dabar ši spalva – viena populiariausių.

Šiandien situacija stipriai pakito. Iš visų patikrintų 2020 m. pagamintų automobilių 26 proc. buvo pilki ir 18 proc. balti.

Juodų automobilių populiarumas tiek 2000, tiek 2022 m. išliko panašus. Kartais spalvų tendencijos tęsiasi vos keletą metų. Pavyzdžiui, rudų automobilių populiarumas stipriai išaugo 2012 ir 2014 m., bet netrukus pradėjo kristi.

Raudona – pavojinga

Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio spalva turi įtakos tikimybei patekti į eismo įvykį. 60 proc. platformoje tikrintų raudonų automobilių patyrė eismo įvykį – galima daryti prielaidą, kad šios spalvos automobilius vairuoti turėtų būti pavojingiausia.

Atsargūs: pirkėjai baiminasi, kad akį veriantį ryškų automobilį antrinėje rinkoje parduos sunkiau nei neutralios spalvos. / Scanpix nuotr.

Ruda (59 proc.) ir juoda (57 proc.) taip pat yra spalvos, eismo įvykiuose minimos dažniau nei kitos. Toliau – geltona (55 proc.), mėlyna (54 proc.), balta (50 proc.) ir pilka (50 proc.). Nors skirtumai nelabai dideli, tyrimo rezultatai rodo, kad kai kurių spalvų automobiliai į eismo įvykius patenka dažniau.

„Faktas, kad raudoni automobiliai patenka į eismo įvykius dažniau, nestebina. Sportiniai automobiliai dažnai yra raudoni, o greičio mėgėjai taip pat dažniau renkasi tokios spalvos metalinius žirgus nei konservatyvūs vairuotojai“, – pasako M.Buzelis.

Per keletą pastarųjų dešimtmečių automobilių gamintojai pristatė daug ryškių spalvų. Tačiau, atrodo, pilkos, baltos ar juodos spalvos populiarumas artimiausiu metu nesiruošia kristi.

Kuo gyvena lietuviškas dizainas, galima pamatyti penktadienį prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“. Ten pristatomas specialus vienuoliktus metus skaičiuojančios „Dizaino savaitės“ renginys – „Lietuviško dizaino POPietė“.

„Pastebime, kad lietuvių dizaineriai atsisako blizgių, rytietiškų spalvų ir įkvėpimo semiasi iš etnokultūros, baltiškosios tradicijos. Jie mėgsta prislopintų žemės spalvų koloritą bei kurdami baldus, drabužius, interjero detales ar aksesuarus, kaip ir skandinavai, vertina natūralias medžiagas: medį, metalą, liną, drobę“, – sako viena iš „Dizaino savaitės“ organizatorių Audronė Drungilaitė.

Pasak renginio organizatorės, lietuviškas dizainas kol kas dar nėra taip plačiai matomas, kaip skandinaviško dizaino grandai. „Neteisinga būtų manyti, jog lietuviškas dizainas tampa nišiniu reiškiniu, skirtu tik saujelei žmonių ir kuriamu tik ekskliuzyvinėms parodoms. Lietuviško dizaino gaminiai prieinami ir įperkami kiekvienam“, – įsitikinusi A. Drungilaitė. Nuo „betoninių“ šviestuvų iki jūrinio mazgo rišimo „Dizaino savaitės“ metu bus pristatyta originalių lietuviškų prekės ženklų gaminių. Pavyzdžiui, betono įspūdį kuriantys modernūs šviestuvai, minimalistiniai aksesuarai, baltiškos tradicijos įkvėpti drabužiai.

Renginyje dalyvaus „INDI“, „Noema Paper House“, „Julia Janus“, „EMKO“, „Ecolinum“, „Studio Soiree“ ir kiti prekės ženklai. Dalį lietuvių dizainerių darbų šiuo metu galima įsigyti ir centre įsikūrusiose parduotuvėse. Interjero detalėmis ir aksesuarais prekiaujančios parduotuvės „ImDeco“ viena iš bendrasavininkių Kristina Aleknienė teigia, kad lietuviai šiandien vertina patogumą ir kokybę, nors dalies pirkėjų sąmonėje vis dar nėra griežtos takoskyros tarp amato ir dizaino. „Shkertik“ prekės ženklo įkūrėjas pasakos apie jūrinio mazgo rišimo ypatumus ir siūlys papuošti savo riešus spalvingomis apyrankėmis. Lino pluošto perdirbimo procesą primins ir kilimų audimo virtuvę atskleis unikalių lietuviškų kilimų gamintojai „Ecolinum“.