„2023-ieji metai gyvenamojo būsto rinkoje buvo išties unikalūs. Dėl padidėjusių įmokų bankams už paskolas staiga ėmė stoti pardavimai, tačiau būsto kainos toliau kilo. Tai – unikalus reiškinys, dėl kurio vystytojams tenka sukti galvas kaip paskatinti pardavimus“ – sakė Remigijus Pleteras, daugiabučių plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas.

Pasak jo, šiandien tie laikai, kai butai buvo parduodami dar nepastatyti, jau praeityje.

„Šiandien daugumos vystytojų tikslai yra parduoti jau pastatytus ar šiuo metu statomus namus. Didesni gali projektus įšaldyti ir laukti geresnių laikų, tačiau mažesniems reikia pardavimų tolesnei plėtrai, todėl rinka pildosi įvairiais pasiūlymais, akcijomis ir nuolaidomis“, – sakė R. Pleteras.

2024-ieji bus NT kainų augimo metai.

 

Eksperto teigimu, dauguma jų – tai „kosmetiniai“ pasiūlymai, tokie kaip skalbimo ar indų plovimo mašina dovanų. Kartais – su nuolaida parduodami parodiniai butai, kurių vertė pardavimų pradžioje įprastai būna išpūsta dėl pilnos apdailos ir baldų, kurie sukuria gražų vaizdą.

„Bonava Lietuva“ vadovas pripažįsta, kad jo vadovaujama bendrovė rinkai taip pat pateikė patrauklių pasiūlymų.

„Šiuo metų viename mūsų projekte Vilniuje naują būtą su pilna apdaila galima įsigyti už mažiau nei šimtą tūkstančių eurų“, – sakė R. Pleteras.

Už 99 tūkst. eurų siūlomi kiek daugiau nei 29 kv. metrų būstai su papildoma beveik 6 kv. metrų terasa A energetinės klasės name. Butuose suprojektuotos bendros virtuvės ir svetainės erdvės, atskiros miegamojo zonos, atskiri holai bei vonios kambariai.

„Šiai dienai tai – bene mažiausia kaina sostinės rinkoje už visiškai įrengtą tokios kvadratūros būstą pirminėje rinkoje“, – teigė R. Pleteras ir pridūrė, jog tokia kaina yra patraukli tiek asmenims, ieškantiems pirmojo būsto sostinėje, tiek siekiantiems investuoti.

„Tai – suma, kurią investuojantys dažnai gali sumokėti be banko paskolos ir tikėtis solidžios grąžos iš nuomos. Taip pat tai – patraukli suma karjerą pradedantiems asmenims, nes pradinis įnašas nėra didelis lyginant su tuo, kas siūloma rinkoje, o banko paskolos įmoka net šiomis dienomis būtų mažesnė nei tokio būsto nuomos kaina“, – aiškino R. Pleteras.

Ekspertas sako, kad remiantis ekonominėmis prognozėmis, tarp jų ir Lietuvos banko, ir Europos Centinio Banko, atlyginimai šalyje šiemet ir toliau kils, nebedidės palūkanų normos, toliau mažės infliacija.

„Visa tai suponuoja geresnį būsto įperkamumą, ypač patraukliomis kainomis, o rinkos atsigavimas prognozuojamas antroje metų pusėje“, – sakė „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras bei pridūrė, kad ir 2024-ieji bus NT kainų augimo metai.

„Neseniai grįžau iš užsienio, pagal „Erasmus“ programą buvau išvykęs į Kroatiją, tai kainos [Lietuvoje] padidėjo gerokai, skirtumas yra ženklus. Kroatijoje kainos pusantro karto didesnės nei buvo Lietuvoje prieš išvykstant. (...) Pamažu stengiuosi taupyti, atsisakau prekių, kurios nėra būtinos, pavyzdžiui, saldumynų“, – juokėsi Vilniuje kalbintas praeivis.

Kai kuriems išaugusi infliacija įtakos nedaro.

„Atvirai pasakius, nekreipiu dėmesio. Yra, kaip yra, tai ką aš dabar padarysiu? Leidžiu tiek, kiek galiu, moku skaičiuoti pinigus“, – kalbėjo taksi vairuotojas.

„Jaučiasi [infliacija], bet kaip ir nelabai svarbu. Gyvenk ir žvenk. Jei kažkas sunkiau, reikia tiesiog labiau pasistengti“, – savo požiūrį dėstė praeivis.

„Taip, pajutome kainų augimą. Paprasčiausi produktai, pavyzdžiui, pienas, tikrai labai pabrango ir šildymas brangiau. Visas susideda. Laisvalaikio kol kas neribojame, vasara. (...) Dabartinė situacija gąsdina, nes karas Ukrainoje ir baisu, kad kuo toliau, tuo bus blogiau“, – nerimavo kalbinta moteris.

Juk galime išgyventi, palyginus su karą išgyvenančiais žmonėmis. Mes padedame Ukrainai ir kartu kenčiame.

Kiti džiaugiasi, kad pas mus bent jau nėra karo, o pakilusias kainas ištverti galima, tereikia kantrybės.

„Situacija iš tikrųjų sudėtinga, bet žinant pasaulinę situaciją (karą Ukrainoje) nieko nepadarysi, kad kainos auga. Mes turime tam nusiteikti ir tam tikrą periodą išlaukti. Juk galime išgyventi, palyginus su karą išgyvenančiais žmonėmis. Galime gyventi ir nieko tokio. Mes padedame Ukrainai ir kartu kenčiame“, – sakė vilnietė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kainos pakilo visur: maisto parduotuvėse, prekybos centruose, drabužių, kosmetikos parduotuvėse, statybinių prekių parduotuvėse. (...) Kai ko daugiau, kai ko mažiau sunaudoji. Kitaip neįmanoma“, – kalbėjo praeivė.

Kainos labiausiai šoktelėjo kavinėse. Vakar buvau paprastoje kavinėje ir sumokėjau tiek pat, kiek moku prabangiame restorane Ispanijoje.

Rečiau Lietuvoje viešintys emigrantai taip pat stebisi iškilusiomis kainomis, o ypač viešojo maitinimo įstaigose.

„Aš gyvenu Ispanijoje ir atvažiuoju čia tik kartą per metus, tad matau, kad kainos pabrango. Susiveržti diržų netenka, bet žinant, koks Lietuvoje minimalus atlyginimas, yra skirtumas. Aš manau, kad žmonės tiesiog stengiasi daugiau dirbti. (...) Kainos labiausiai šoktelėjo kavinėse. Vakar buvau paprastoje kavinėje ir sumokėjau tiek pat, kiek moku prabangiame restorane Ispanijoje. Man atrodo, tai nėra logiška, bet vėlgi, jeigu egzistuoja, reiškia žmonės turi pinigų susimokėti“, – samprotavo moteris.

Užsienio turistai, kurie Lietuvoje lankosi ne pirmą kartą, taip pat pastebėjo, kad kainos čia pakilo.

„Turiu pripažinti, kad didelio dėmesio neatkreipiau, bet esu girdėjęs, kad lietuviai ne taip dažnai kažkur išeina, stengiasi nevalgyti mieste taip dažnai, kaip anksčiau. Aš pats dažniausiai renkuosi mažesnes vietas, kur kainos mažesnės. Aš atvykau iš Danijos, kur tikrai labai brangu. Neseniai buvau Londone, kur nuomos kainos – beprotiškos, bet man atrodo, kad Lietuva labai keičiasi“, – kalbėjo Danijos pilietis.

Kažkas kaltina pakilusias kuro kainas.

„Turbūt kuras už viską atsako ir generuoja visų kitų kainų kilimą. Kai yra biudžetas, kurį reikia skaičiuoti, tai tu jau esi įpratęs skaičiuoti ne dėl to, kad šiandien kažkas pabrango, bet nuolat. Sako, kad turi tie, kas moka skaičiuoti. Pandemija labai daug išmokė – atpratino nuo nereikalingų dalykų, parodė, kas yra nebūtina, tad dabar daug lengviau“, – komentavo vilnietė ir pridėjo, kad rečiau eina į restoranus, o grožio procedūras darosi pati arba kliaujasi draugėmis.

Benzinas JAV vis dar yra daug pigesnis nei Europoje. Tačiau jo kaina pastaraisiais mėnesiais augo drastiškai.

Degalų kaina JAV gegužę, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, augo 48,7 proc., rodo Darbo departamento duomenys. Energijos kainos yra vienas svarbiausių infliacijos, kuri JAV pasekė aukščiausią lygį per daugiau kaip 40 metų, veiksnių.

Iš viso vartotojų kainos gegužę, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 8,6 proc., penktadienį pranešė departamentas.

Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, dujų, daržovių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, mėsos ir jos produktų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros energijos kainų padidėjimas bei vandentiekos kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.

Per mėnesį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 5,3 proc. – daugiausia padidėjo pomidorų, melionų, vėlyvųjų baltagūžių kopūstų, gūžinių salotų kainos, taip pat pabrango kruopos, miltai, mėsos konservai, kiti valgomieji gyvuliniai riebalai, džiovintos daržovės.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų 0,8 proc. didėjimą lėmė kietojo kuro (15,8 proc.), gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui (2,6 proc.), elektros energijos (1,8 proc.) kainų padidėjimas bei šilumos energijos (9,6 proc.) kainų sumažėjimas.

Per mėnesį keleivių vežimo oro transportu paslaugos padidėjo 11,4 proc., tačiau 1,9 proc. sumažėjo dyzelinių degalų, benzino (2,3 proc.), suskystintų dujų (0,5 proc.) kainos.

Dėl naujų pavasario ir vasaros sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos balandį padidėjo 5,1 proc.

Parlamentarų skaičiavimais, įvedus 9 proc. lengvatinį PVM tarifą maisto produktų kainos galėtų kristi iki 10 proc.

„Siekiant kuo labiau užtikrinti, kad maisto produktų kainos tikrai sumažėtų, kartu siūlėme Vyriausybei su Lietuvos verslo asociacijomis, prekybininkais pasirašyti Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą. Pasirašę šį memorandumą, prekybininkai turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad kainos tikrai sumažės ir be objektyvių, su infliacija susijusių, veiksnių nedidės. Taip pat memorandume numatyta, kad už jo nesilaikymą bus inicijuojamas PVM lengvatos maisto produktams panaikinimas“, - sakė L. Kasčiūnas.

Šalies gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų - beveik daugiausiai Europoje.

Kylančias maisto produktų kainas Lietuvos gyventojai įvardija kaip aktualiausią problemą.

Parlamentarai rekomenduoja pasižvalgyti į kaimynines valstybes. Pavyzdžiui, į Latvijos pasirinktą kelią - sumažinti mokesčius vienam maisto produktų segmentui ir, įvertinus rezultatus, taikyti arba netaikyti lengvatas kitiems segmentams ar visam maistui. Tačiau aišku viena, kad kylant būtiniausių prekių, o ypač - maisto prekių kainoms, reikia imtis veiksmų. Atsakomybė priimti ryžtingus sprendimus pirmiausia tenka valdančiajai daugumai, juo labiau kad opozicijos atstovai jau pateikė racionalių pasiūlymų.

„Kylančias maisto produktų kainas Lietuvos gyventojai įvardija kaip aktualiausią problemą. Per pastaruosius 5 metus kainos šalies vartotojams padidėjo 5,9 proc. Daugiausia šį padidėjimą lėmė brangę maisto produktai ir paslaugos. Jie per šį laikotarpį pabrango atitinkamai 12,2 ir 18,1 proc. Tikimės, kad Seimo Pirmininkas, įkvėptas mūsų siūlymų, sugebės pasiekti proveržį šioje srityje ir beliks pasidžiaugti, kad valdžia susivienijo žmonių labui“, - pabrėžė Ž. Pavilionis.

Lengvatiniai PVM tarifai maisto produktams taikomi ir kitose ES šalyse. Lenkijoje - 5 proc., Liuksemburge - 3 proc., Latvijoje 5 proc. mokestis taikomas daržovėms ir vaisiams.

Premjeras PVM mažinimui pritartų

„Vyriausybė svarsto įvairias priemones, kurios padėtų užtikrinti maisto produktų ir ne tik jų kainų mažėjimą. Bet kokie sprendimai turi būti gerai pamatuoti ir įvertinti, o pagrindinis siekis yra užtikrinti, kad ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu jie duotų naudą būtent vartotojams, pirkėjams – ne prekybos centrams ar kitiems“, – premjero komentarą BNS pardavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Viktoras Pranckietis interviu Žinių radijui trečiadienį pareiškė, kad siekiant sumažinti arba stabilizuoti kainas, galėtų būti sumažintas PVM būtiniausiems maisto produktams – duonai, mėsai ir pienui.

„Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms. (...) Tai kol kas būtų nauja iniciatyva“, – tvirtino Seimo vadovas.

Vėliau jis BNS sakė, kad tokį pasiūlymą teiks Vyriausybės vertinimui.

„Siūlysiu Vyriausybei, jeigu jie svarstys ir manys, kad galima pabandyti, tai susitiksiu su prekybos centrais“, – BNS trečiadienį sakė Seimo vadovas.

Lietuvoje ne vieną kartą siūlyta įvesti lengvatinį PVM vienai ar kitai maisto produktų grupei, tačiau iki šiol jie neįveikdavo Vyriausybės barjero. Tiek Finansų ministerija, tiek pats S. Skvernelis yra ne kartą pabrėžę, kad tai sumažintų biudžeto pajamas ir neužtikrintų kainų mažėjimo vartotojams.

Pernai vasarą mažinti PVM pagrindiniams maisto produktams – duonai, pieno produktams daržovėms – siūlė socialdemokratai, tačiau S. Skvernelis tuomet pareiškė, kad gyventojams kainos nesumažėtų, o pelną pasididintų prekybininkai. Jis ne kartą yra teigęs, kad prekybininkų apetitus gali suvaldyti tik didėjanti konkurencija.

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau tvirtino, kad PVM mažinimas yra vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, siekdama sumažinti maisto produktų kainas.

„Turbūt vienintelė tiesioginė priemonė yra PVM, kurį sumažinus maisto produktams, galėtų sumažėti maisto kainos, bet kitų tiesioginių svertų daryti įtakos rinkos kainoms rinkos ekonomikoje natūraliai nėra“, – neseniai BNS sakė N. Mačiulis.

Prekybininkų bei gamintojų atstovai taip pat yra teigę, kad sumažinus PVM maisto produktams, sumažėtų ir jų kainos vartotojams.

Šių metų vasarį politikams, prekybininkams bei gamintojams diskutuojant, kaip sumažinti brangstančio maisto kainas, konservatoriai siūlė pasirašyti memorandumą ir įsipareigoti nedidinti kainų.

Mažintų duonai, mėsai ir pienui?

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis svarsto, jog siekiant sumažinti arba stabilizuoti kainas, galėtų būti išbandytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas tam tikriems būtiniausiems maisto produktams.

„Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms. (...) Tai kol kas būtų nauja iniciatyva“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Seimo vadovas.

Anot jo, PVM galėtų būti mažinamas duonai, mėsai ir pienui.

„Siekis sumažinti kainas arba jas suvaldyti yra labai geras siekis. Tai yra žmonių interesas didžiulis“, – teigė V. Pranckietis.

Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms.

Prekybininkai ir profesinės sąjungos pirmadienį preliminariai sutarė, kad didieji mažmeninės prekybos tinklai nedirbtų per Kalėdas ir Velykas, tačiau dėl nedarbo sekmadieniais diskusijos nevyko. Svarstoma, kad dėl nedarbo per šventes profsąjungos ir prekybininkai gali susitarti kolektyvine sutartimi.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę savaitę pareiškė, kad siekiant pažaboti prekių ir paslaugų kainų augimą, mažmeninėje rinkoje žadama didinti konkurenciją, mažinant didžiųjų prekybos tinklų įtaką ir galbūt ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.

V. Pranckietis sako, jog prekybos tinklų nedarbo laiko ribojimas yra sveikintina iniciatyva.

Seimas birželio pabaigoje ėmėsi „tvarkiečių“ siūlomos Darbo kodekso pataisos, siūlančios nuo 2019 metų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.

Šių metų pirmąją Velykų dieną Lietuvoje nedirbo visos „Norfos“ ir „Lidl“ parduotuvės. „Maxima“ sutrumpino parduotuvių darbo laiką, kai kurios jų taip pat neveikė, tuo metu „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių darbo grafikas nesikeitė. Pirmąją 2017 metų Kalėdų dieną ir pirmą šių metų dieną nedirbo visos „Lidl“ parduotuvės, „Maxima“ parduotuvės dirbo trumpiau arba iš viso nedirbo.

Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti tik du sekmadienius per mėnesį, 2019 metais – vieną, o nuo 2020 metų darbas sekmadieniais bus uždraustas.

Paskutinį kartą lengvatinį PVM šiemet birželį Seime siūlyta taikyti Lietuvoje užaugintiems vaisiams, daržovėms ir uogoms.

Siūlymų lengvatinį PVM tarifą taikyti maisto produktams buvo ir daugiau. Pernai vasarą mažinti PVM pagrindiniams maisto produktams – duonai, pieno produktams daržovėms – siūlė socialdemokratai, tačiau premjeras Saulius Skvernelis tuomet pareiškė, kad gyventojams kainos nesumažėtų.

2017 metų sausį Vyriausybė posėdyje atmetė siūlymus nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM mėsai, žuviai bei kitiems būtiniausiems maisto produktams – tuomet Finansų ministerija skaičiavo, kad dėl sumažinto tarifo biudžetas netektų 135 mln. eurų pajamų.

Lengvatinis 9 proc. PVM dabar yra taikomas keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui, o 5 proc. tarifas – vaistams.

Standartinis PVM tarifas Lietuvoje siekia 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.