Gelbėtojai po 10 milijonų kubinių metrų purvo pražuvusių žmonių ieško metalo detektoriais, antradienį įvykio vietoje Erzindžano provincijoje sakė vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya.

Manoma, kad žmonės buvo palaidoti automobilyje, sunkvežimyje ir konteineryje, pridūrė A. Yerlikaya.

Tiksli antradienį Erzindžano provincijos Iličo rajone įvykusios nuošliaužos priežastis kol kas nenustatyta.

Aukso kasyklos operatorė „Anagold Madencilik“ ir vyriausybės atstovai išsklaidė aplinkos apsaugos aktyvistų nuogąstavimus, kad cianidas ir sieros rūgštis gali patekti į netoliese esančią Eufrato upę – vieną iš didžiausių upių Turkijoje.

Bendrovė trečiadienį daugiau komentarų nepateikė.

Paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti didelė į slėnį šliaužianti ir jį užpildanti žemių krūva.

Cianidai naudojami išgauti auksą iš uolienų ir yra itin nuodingi, trečiadienį naujienų agentūrai dpa sakė Leobeno universiteto profesorius Michaelis Tostas.

Tuo tikslu uolienų masės pirma išvalomos, po to apdorojamos cheminėmis medžiagomis – šis procesas vadinamas rūdos išplovimu krūvomis.

„Sprendžiant iš įvykio vietos vaizdų, čia greičiausiai buvo krūvomis plaunama rūda. Cianido išsiskyrimas taipogi gali tapti problema“, – pasakė M. Tostas.

Kalbėdamas apie galimas nuošliaužos priežastis, M. Tostas pasakė, kad ją ir paskiau įvykusią purvo nuošliaužą galėjo sukelti stiprios liūtys ar žemės drebėjimas.

„Paprastai formuojant tokias krūvas derėtų į tai atsižvelgti. Tokia krūva – techninė struktūra. Čia tai padaryti nepavyko.“

Atliekant tyrimą sulaikyti keturi bendrovės atstovai, trečiadienį pranešė teisingumo ministras Yilmazas Tunças.

Manoma, kad kasykloje Iličo rajone po žemėmis atsidūrė devyni darbininkai, transliuotojui „CNN Turk“ sakė A. Yerlikaya.

Ministras nurodė, kad gelbėjimo operacijoje iš viso dalyvauja 400 žmonių, pridurdamas, jog yra pradėtas šio įvykio tyrimas.

Šiuo metu stengiamasi nustatyti tikslias maždaug 14.28 val. (11.28 val. Grinvičo laiku) įvykusio incidento priežastis, pranešė kasyklos operatorius „Anagold Madencilik“.

Bendrovės internetinėje svetainėje nurodoma, kad už maždaug 500 km į rytus nuo sostinės Ankaros Erzindžano provincijos Iličo rajone esančioje kasykloje auksas išgaunamas nuo 2010 m. gruodžio.

Transliuotojo „CNN Turk“ paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti didelė slėnį užpildžiusi žemės krūva.

Dėl prastų saugos priemonių, nelaimingi atsitikimai, per kuriuos žūsta žmonės – dažnas reiškinys Turkijos kasyklose.

Nelaimė įvyko šeštadienį, Vakarų Sumatros provincijoje Pietų Soloke, kai 12 žmonių ieškojo aukso apleistoje kasykloje.

Šioje teritorijoje yra keletas apleistų kolonijinio laikotarpio kasyklų.

„Aštuoni vyrai ir viena moteris kasinėjo, kuomet juos prispaudė nuošliauža. Šį rytą mes išgabenome jų palaikus“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė rajono atstovas spaudai Firdausas Firmanas (Firdosas Firmenas).

Kiti trys žmonės, kurie buvo sargyboje, pranešė apie nelaimę vietos pareigūnams, kai nesulaukė į kasyklą nuėjusių asmenų.

Be tinkamos įrangos ar apsauginių priemonių aukso ieškoję žuvusieji buvo vietos ūkininkai.

Gelbėjimo operaciją apsunkino vietovės ypatumai ir lietingas oras.

„Visos aukos rastos, daugiau žuvusiųjų nėra“, – informavo F. Firmanas ir pridūrė, kad įvykį tiria policija ir vietos nelaimingų atsitikimų tyrimo agentūra.

Neteisėtos ir nelicencijuotos kasyklos yra paplitusios visoje mineralų turtingoje Indonezijoje. Jose dažnai įvyksta panašios nelaimės.

2019 metų pradžioje mažiausiai 16 žmonių buvo palaidoti gyvi, kai Bolang Mongondau apskrityje Šiaurės Sulavesio provincijoje sugriuvo kasykla, o keliais mėnesiais anksčiau per panašų incidentą žuvo penki aukso ieškotojai.

Iki šiol rasti 30 žmonių kūnai. „Kol kas nežinoma, kiek kalnakasių buvo kasykloje“, – sakė ministras. Nelaimės metu darbininkai buvo septyniolika metrų po žeme.

Nelaimė įvyko dar penktadienį netoli sienos su Uganda. Tai nuošalus regionas, todėl gelbėtojams ne iš karto pavyko jį pasiekti.

Kongo Demokratinė Respublika yra turtinga tokių gamtinių išteklių, kaip varis, kobaltas, auksas ir deimantai. Panašių nelaimių šalies kasyklose vis pasitaiko.

„Buvo suimti aukso kasybos bendrovės „Sissim“ vadovas bei kasyklos vadovas ir brigadininkas“, – sakoma įtakingo Tyrimų komiteto pranešime.

Pranešime teigiama, kad suimtieji buvo nugabenti apklausai į Krasnojarską.

Be 15 žuvusiųjų, šeši žmonės šeštadienį buvo paskelbti dingusiais be žinios sugriuvus Seibos upėje pastatytai užtvanka, o vandeniui užtvindžius namelius, kuriuose gyveno darbuotojai.

Tyrimų komitetas pranešė, kad bendrovės patalpose buvo atliktos kratos.

„Pažeidimai, padaryti kasybos metu“, laikomi pagrindine nelaimės priežastimi, sakoma Tyrimų komiteto pranešime.

Pareigūnai teigė, kad užtvanka buvo pastatyta pažeidžiant saugos taisykles, ir tvirtino, kad valdžios institucijos net nežinojo apie jos egzistavimą.

Pradėta paieškos operacija, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų nebuvo galima pasitelkti aviacijos, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Tragedija vėl atkreipė dėmesį į kasybos praktiką Rusijoje, kuri turi vienas didžiausių aukso atsargų pasaulyje.

Praėjusiais metais Rusija – daugiausia didelės jos įmonės – iškasė beveik 300 tonų aukso.

Taip pat aukso ieškoma upių sąnašose rankiniu būdu, naudojant metodus, kurie, aplinkosaugininkų teigimu, smarkiai kenkia upių ekosistemoms.

„Naujausiais duomenimis, medikai suteikė pagalbą 16 nukentėjusiųjų. Devyni iš jų yra Kuragino ligoninėje. Keturi yra sunkios būklės ir bus sanitarine aviacija nuskraidinti į ligoninę Krasnojarske. Jie patyrė lūžių, pneumotoraksą. Likusių būklė vidutinio sunkumo“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

„Dar ne visi nukentėjusieji buvo hospitalizuoti Kuragino ligoninėje – jie gabenami palaipsniui, sraigtasparniu. Šiuo metu jų būklė stabilizuojama, kad galima būtų juos nugabenti“, – pridūrė jie.

Pasak ministerijos, dar keliems žmonėms buvo suteikta pirmoji pagalba įvykio vietoje; jie atsisakė hospitalizacijos.

Nelaimė Kuragino rajone prie Seibos upės įvyko 2 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku. Griuvus užtvankai, vanduo gyvenvietėje užliejo du laikinus darbininkų bendrabučius vagonėliuose.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, žuvo 15 žmonių.

Regiono gubernatorius Aleksandras Usas per televiziją sakė, kad toje laikinoje gyvenvietėje į pietus nuo Krasnojarsko gyveno maždaug 80 žmonių. Pasak gubernatoriaus, prie užtvankos griūties galėjo prisidėti rajone lijęs lietus.

Nelaimės padarinius likviduoja maždaug 270 pareigūnų, į įvykio vietą išsiųstos papildomos gelbėtojų pajėgos iš kaimyninių regionų.

Speciali komisija tirs, kaip šioje aukso gavybos artelėje buvo laikomasi saugumo technikos.

Tai naujausias smurto bangos, paprastai siejamos su džihadistų sukilimu, incidentas.

„Ginkluoti asmenys atakavo aukso kasybos vietą Dolmane... Žuvo maždaug 20 žmonių, daugiausia aukso kasėjų“, – sakė vienas šaltinis.

Penktadienio ataka buvo įvykdyta netoli tos vietos, kur įtariami džihadistai rugsėjo viduryje susprogdino du miestus jungiantį tiltą.

Ši Vakarų Afrikos šalis buvo įtraukta į puspenktų metų Sachelio regione vykstantį džihadistų sukilimą.

Dėl daugumos atakų būdavo kaltinamos grupės, susijusios su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“.

Nuo 2015 metų pradžios Burkina Fase per išpuolius žuvo daugiau kaip 585 žmonės, rodo naujienų agentūros AFP skaičiai.

Praėjusį savaitgalį per atakas šalies šiaurėje žuvo 17 žmonių, tarp jų karys.

Mažiausiai 13 asmenų buvo sužeisti.

Spėjama, kad dėl „nestabilaus grunto“ netikėtai kasykloje sulūžo apsauginiai balkiai, pranešė žinybos. Po žeme galėjo likti iki 60 žmonių.

Indonezijoje eksploatuojama daug nelegalių aukso kasyklų. Saugumo standartų čia praktiškai nepaisoma.

„Aštuoni iš istrigusių kalnakasių buvo išgelbėti... buvo ištraukti dar 24 kūnai, o gelbėjimo operacija tebesitęsia“, – pranešė Zimbabvės valstybinis transliuotojas ZBC.

Dvi nebenaudojamos kasyklos yra šalia Kadomos miesto, nutolusio apie 145 km į pietvakarius nuo sostinės Hararės.

Išgelbėtiems darbininkams buvo suteikta pagalba įvykio vietoje, o vėliau jie buvo nuvežti į ligoninę. Jų būklė stabili, pranešė ZBC.

Televizija parodė į improvizuotą kliniką gabenamus kelis vyrus peršlapusiais, purvinais rūbais.

Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše vienas išgelbėtasis žurnalistams sakė, kad vanduo šachtose pakilo iki kaklo, todėl kalnakasiai turėjo ištisas dienas stovėti, kol vandens lygis nuseko.

Penktadienį vyriausybė nurodė, kad dviejose šachtose gali būti 60–70 kalnakasių.

Vyriausybė taip pat paprašė padėti surinkti 200 tūkst. JAV dolerių, kad „galėtų išsiurbti vandenį, pamaitinti nukentėjusias šeimas ir gelbėtojų komandas, transportuoti ir palaidoti aukas“, sakė savivaldos ministras July Moyo (Džulajus Mojas).

„Atsižvelgdami į nelaimės mastą, kreipiamės į gyventojus, plėtros partnerius ir viso pasaulio įmones prašydami padėti pinigais ir priemonėmis“, – kalbėjo politikas.

Šiuo metu Zimbabvė išgyvena giliausią ekonomikos krizę per pastarąjį dešimtmetį.

Šalyje, kur oficialus nedarbo lygis siekia daugiau kaip 90 proc., yra plačiai paplitusi savavališka aukso kasyba. Šia veikla dažniausiai užsiimama seniai nebenaudojamose didelių įmonių kasyklose; ji daugeliui padeda gauti pajamų.

Zimbabvėje tokia kasyba nėra visiškai uždrausta, bet iš esmės ji nereguliuojama.

Ieškodami aukso, kaimo gyventojai 60 metrų gylio šachtą iškasė upės vagoje. Jie buvo šachtoje, kai įgriuvo jos sienos.

Kodėl šachta sugriuvo, nežinoma. Tačiau, anot žinybų, šachtoje buvę žmonės nebuvo profesionalūs kalnakasiai.

„Kaimo gyventojai dešimtmečius tuo užsiima nekontroliuojami vyriausybės“, - sakė provincijos vyriausybės atstovas Nikas Mohammadas Nasaris. Į nelaimės vietą nusiųsti gelbėtojai.