Kada prireikia kraujo?

Dažniausiai sveiko žmogaus kraujo prireikia po įvairių fizinių sužalojimų, traumų, taip pat sergantiems anemija, įvairiomis inkstų ligomis ar vėžiu. Kai kuriems pacientams, sergantiems labai sunkiomis kraujo vėžio atmainomis, gali būti reikalingas net kraujodaros kamieninių ląstelių persodinimas, kurio metu visiškai sunaikinama sena kraujodaros sistema ir sulašinamos iš donoro surinktos kraujodaros kamieninės ląstelės.

„Pacientams, kuriems atliekama kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, tenka susidoroti su ilgu ir nemaloniu gydymo procesu. Vien laukiant, kol organizmas pripažins naują kraują, tenka atlikti itin daug perpylimų, kurių skaičius kartais viršija net 150. Svarbu paminėti, kad tai ne tik padeda užtikrinti esmines organizmo funkcijas, bet ir gelbsti gyvybę“, – pažymi gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė.

Išskirtiniai: žmonės, kurių kraujo grupė universali (O RhD), gali aukoti kraujo ir kitos kraujo grupės asmenims. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Kas gali paaukoti?

Gydytoja pasakoja, kad vos iki pusvalandžio trunkanti donoro kraujo paėmimo procedūra turi gausybę aspektų. Visų pirma, labai svarbu, kad paciento ir donoro kraujo grupės sutaptų, taip pat būtina nustatyti kraujyje esančius antikūnus. Hematologė įvardija, kad egzistuoja ir viena universali kraujo grupė – O RhD. Žmonės, kurių kraujo grupė universali, gali aukoti kraujo visiems kitos kraujo grupės asmenims. Tai itin praverčia tais atvejais, kai reikia skubiai atlikti kraujo perpylimo procedūrą ir nėra pakankamai laiko nustatyti paciento kraujo grupę.

„Dažniausiai kraujo donoro lytis didelės reikšmės neturi, visgi moterų kraujui įtakos gali turėti buvę nėštumai. Kartais vaisiaus kraujo ląstelės gali pasiekti mamos kraujotaką, o ji šias ląsteles atpažįsta kaip svetimas. Tokiu atveju mamos organizme susidaro antikūnų, organizme išliekančių visą likusį gyvenimą. Pačiai moteriai šie antikūnai kasdienybės visiškai nepakeičia, tačiau naudojant tokį kraują pacientui, padariniai kartais gali būti žalingi. Vis dėlto, net ir tokioje situacijoje galima įžvelgti donorystės naudą – kadangi šių ląstelių nelieka donuotų eritrocitų masėje, ją taip pat galima naudoti pacientų gyvybei gelbėti“, – paaiškina A. Dapkevičiūtė-Purlienė.

Kasmet kraujo ir jo komponentų perpylimas visame pasaulyje padeda išsaugoti milijonus gyvybių – vienas kraujo donoras gali išgelbėti net trijų žmonių gyvybę.

Specialistė pamini dar vieną ryškesnį skirtumą tarp skirtingų kraujo donorų lyčių – vyrų organizme dažniausiai aptinkami didesni hemoglobino ir feritino kiekiai, kadangi nemažai geležies dalių moterys netenka menstruacijų metu. Dėl šios priežasties kraujo donorais dažniau tampa būtent vyriškos lyties atstovai – per metus moterims rekomenduojama neviršyti 4 kraujo donorystės kartų, vyrams – 5 kartų, kad neišsektų geležies atsargos organizme.

Naudinga ir donorui

A. Dapkevičiūtė-Purlienė paaiškina, kad kraujo donorai procedūros metu neretai sužino daug naudingos informacijos apie savo organizmo būklę. Pavyzdžiui, visada nustatoma ABO kraujo grupė, Rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas ir hemoglobino kiekis kraujyje. Šie rodikliai padeda darbuotojams suprasti, ar asmuo tuo metu gali būti donoru. Atliekant kraujo patikrą patikrinamas ir donoro užsikrėtimas infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip sifilis, ŽIV, hepatitai B ir C, parvovirusinė infekcija. Tai itin naudinga būsimam donorui, nes kartais pradinėse ligos stadijose asmuo apie ligą gali nežinoti.

„Duoti kraujo gali būti naudinga ir tiems, kurie serga hemochromatoze – tai būklė, kai organizme yra geležies perteklius. Duodami kraujo jie ne tik pagerina savo savijautą, bet ir padeda sveikti kitiems. Potencialiems donorams, prieš paimant kraujo, pamatuojamas kraujospūdis, pulsas, pacientas pasveriamas. Ši informacija labai praverčia įvertinant bendrą organizmo būklę ir anksčiau aptinkant širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų ar jų riziką, – apie kraujo aukojimo naudą donorams primena gydytoja. – Vis dėlto pastebime, kad dažniausiai kraujo donorus reguliariai lankytis kraujo centruose motyvuoja tai, kad yra daugiau kaip 25 proc. tikimybė, jog per visą gyvenimą mums patiems prireiks bent 1 kraujo transfuzijos. Todėl svarstant, kaip reikėtų pasielgti, vertėtų atsiminti, kad vieną dieną duodame mes, kitą dieną kraujo gali prireikti mums patiems ar mūsų mylimiausiems žmonėms.“

Neturi neigiamos įtakos

Gydytojai antrina ir NKC direktorius Daumantas Gutauskas. Pasak jo, kraujo donorystės prasmė yra neįkainojamai didelė. Kasmet kraujo ir jo komponentų perpylimas visame pasaulyje padeda išsaugoti milijonus gyvybių – vienas kraujo donoras gali išgelbėti net trijų žmonių gyvybę, o pati procedūra donorams visiškai saugi.

„Mūsų kraujo centruose nuolat stebimi ir vertinami donorų sveikatos rodikliai, o ilgametė patirtis liudija, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Noriu atkreipti dėmesį ir į vieną mitą. Dalis gyventojų mano, kad duoti kraujo nesaugu, esą galima užsikrėsti tam tikromis ligomis. Užtikrinu, kad tai netiesa. Kraujo centrai vieni pirmųjų iš medicinos įstaigų pradėjo dirbti tik su vienkartinėmis priemonėmis, visiškai atsisakydami daugkartinių sterilizuojamų priemonių“, – pasakoja D. Gutauskas.

Anot jo, centruose kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o visos medicinos priemonės – pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą, baigiant kraujo maišelių  sistema, kurioje integruota speciali sterili adata, naudojamos tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu. Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda.

Nepaisant to, kad dalis gyventojų vis dar bijo tapti kraujo donorais, nes tiki tam tikrais mitais apie kraujo donorystę, NKC direktorius džiaugiasi, kad aukojančių kraują kiekvienais metais yra vis daugiau. D. Gutauskas primena, kad dabar yra puiki proga padovanoti dovaną, kurios net nereikės pakuoti.

Per metus moterims rekomenduojama neviršyti 4 kraujo donorystės kartų, vyrams – 5 kartų, kad neišsektų geležies atsargos organizme.

„Tikiu, kad šis prieššventinis Kalėdų laikotarpis, kaip ir kiekvienais metais, daugumai yra labai įtemptas, tačiau galbūt dabar yra pats metas į savo kilnių darbų sąrašą įtraukti kraujo donorystę. Mūsų donorai, kurie kraujo aukoja jau ne vienus metus, tikina, kad donorystė jiems ilgainiui tapo tarsi pilietinė pareiga, be kurios nebeįsivaizduoja savo gyvenimo“, – prisidėti prie gerų darbų skatina D. Gutauskas.

Ką reikia žinoti prieš tampant kraujo donoru?

• Kraujo donoru gali būti tik pilnametystės sulaukęs asmuo, sveriantis ne mažiau kaip 50 kg.

• Kraujo duoti negalima, jei hemoglobino kiekis kraujyje moterims yra mažesnis nei 125 g/l, vyrams – mažesnis nei 135 g/l.

• Kraujo donorais negali tapti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B, hepatitu C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių, skrandžio, žarnyno, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos, šlapimo takų ir kitų sistemų ligomis.

• Kraujo negali duoti rizikos grupėms priklausantys asmenys: intraveninių narkotikų vartotojai, asmenys, dėl kurių seksualinės elgsenos kyla rizika užsikrėsti krauju plintančia sunkia infekcine liga. Taip pat nėščios moterys.

• Norint duoti kraujo, po persirgtos COVID-19 infekcijos turėtų praeiti bent 14 dienų nuo pasveikimo, o po patirtos operacijos vertėtų palaukti bent 4 mėnesius iki donorystės.

• Kraujo taip pat negalima duoti, jei per pastaruosius 4 mėnesius asmeniui buvo padaryta tatuiruotė.

• Privalu būti gerai pailsėjusiam, išgėrusiam bent 1,5 l skysčių, sočiai pavalgiusiam.

• Prieš duodant kraujo patariama nerūkyti, išvakarėse – atsisakyti alkoholinių gėrimų, itin aštraus, riebaus maisto.

• Po kraujo davimo procedūros likusią dieną pravartu praleisti ramiau: nesportuoti, nekelti sunkių daiktų, nevartoti stiprių alkoholinių gėrimų.