Pasirinkimo motyvai

Draudimo bendrovės "If" apklausoje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai. Jų teirautasi, kaip dažnai keičia automobilį į kitą ir kodėl tai darė pastarąjį kartą.

Paprašius įvardyti priežastį, visų trijų šalių piliečių dažniausias pasirinkimas buvo toks pat – įgrisusį automobilio remontą dažniausiai nurodė ir Lietuvos (35 proc.), ir Latvijos (34 proc.) bei Estijos (30 proc.) vairuotojai.

Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų lietuvių automobilį keitė dėl neįvardytų priežasčių, beveik tiek pat respondentų (24 proc.) turėjo pasirinkti kitą transporto priemonę pasikeitus šeimos poreikiams.

Kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) Lietuvos vairuotojų nusprendė automobilį keisti, nes senasis tiesiog atsibodo, o beveik kas dešimtas (9 proc.) rinkosi pigesnį ar varomą pigesniais degalais transportą dėl sudėtingos ekonominės padėties.

20 proc. respondentų teigė savo automobilį keičiantys tik tada, kai šis nustoja važiuoti.

Estai elgiasi kitaip

Draudimo bendrovės "If" transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys sakė, kad tarp trijų Baltijos šalių kiek išsiskiria estai, kurie dažniau (8 proc.) automobilį keitė pasibaigus išperkamosios nuomos įsipareigojimams ir rečiau tai darė dėl to, kad šis atsibodo (15 proc.).

Atitinkamai tik 1 proc. Lietuvos ir tik 2 proc. Latvijos gyventojų  į kitą automobilį persėdo pasibaigus senajai išperkamosios nuomos sutarčiai.

Specialisto teigimu, šią statistiką nesunkiai paaiškina kiti skaičiai.

"31 proc. apklausos dalyvių Estijoje teigė važinėjantys iki penkerių metų senumo automobiliais, kitose Baltijos šalyse šie skaičiai buvo gerokai žemesni – 17 proc. Latvijoje ir tik 15 proc. Lietuvoje", – atskleidė D.Dilys.

Važiuoja, kol sugenda

Anot D.Dilio, aktyviausias transporto priemonių keitimo intervalas būna praėjus 4–6 metams nuo jų įsigijimo.

Tai parodė ir apklausos rezultatai, atskleidę, kad turimą automobilį į kitą kas 4–6 metus keičia 35 proc. Lietuvos gyventojų, o dar 27 proc. tai daro pavažinėję automobiliu 7–10 metų.

20 proc. respondentų teigė automobilį keičiantys tik tada, kai šis nustoja važiuoti, o kas dešimtas (10 proc.) nurodė tai darantis kas 2–3 metus.

"Šiuo aspektu mes nelabai išsiskiriame Baltijos šalių kontekste – tiek estai, tiek latviai automobilį keičia panašiais intervalais. Visose trijose šalyse žymi respondentų dalis nurodė važiuojanti tol, kol automobilis rimčiau sugenda – šis atsakymas koreliuoja ir su apklausoje dažniausiai minėta priežastimi, kodėl renkamasi transporto priemonę keisti kita", – komentavo D.Dilys.

Draudimo vingrybės

Jis pažymėjo, kad Lietuvoje kasmet įvykdoma beveik 250 tūkst. asmeninių automobilių pardavimo sandorių. Specialisto teigimu, parduodant automobilį kitam savininkui vis dar pasitaiko nesusipratimų dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo perleidimo.

Kartais klaidos padaromos dėl nežinojimo, tačiau kartais jos gali kilti ir dėl piktos valios.

"Parduodant privalomuoju draudimu apdraustą automobilį senasis ir naujasis savininkai turi susitarti dėl dviejų galimų scenarijų. Vienu atveju galiojantis draudimas gali būti perrašomas naujajam automobilio savininkui, kuris turi per 15 kalendorinių dienų kreiptis į draudimo polisą išdavusią bendrovę, kad būtų iš naujo įvertinta jo rizika ir sudaryta nauja sutartis.

Kitu atveju automobilio pardavėjas turėtų nutraukti draudimo sutartį ir transporto priemonę parduoti neapdraustą, o pirkėjas pasirūpinti nauju draudimu. Tokiu atveju senajam savininkui grąžinama nepanaudota draudimo įmoka arba jis ją gali panaudoti kitiems draudimams įsigyti", – paaiškino D.Dilys.

Draudimo bendrovės atstovo teigimu, dažniausiai pasitaikanti klaida, kai sandorio dalyviai šio klausimo neaptaria ir automobilį įsigijęs pirkėjas, dažniausiai to net nežinodamas, į gatvę išrieda automobiliu, neturinčiu teisės dalyvauti eisme.

„Tinklapis ir pati sistema veikia be trikdžių, viskas išbandyta, veikia, žmonės jau gali pildyti dokumentus. Pakankamai paprasta, nesudėtinga sistema. Konkretaus skaičiaus negaliu pasakyti, nes duomenys nėra realiu laiku fiksuojami. Turime palaukti tam tikrą laiką, nes iš įvairių miestų per serverius kol suplauks, turbūt galėsime įvertinti dienos pabaigoje“, – sakė K. Mažeika.

Pasak ministro, žmonėms, kurie nori prisidėti prie oro taršos mažinimo ir turi tikslų pasikeisti automobilį, tai gali būti „didžiulė paskata“.

„Ta galimybė bus iki Naujųjų metų. Toliau vertinsime priemonės efektyvumą ir bus priimti sprendimai. Tikslas yra atsikratyti senų automobilių. Esame viena seniausių automobilių parkų turinčių valstybių, viena daugiausiai dyzelinių automobilių turinčių valstybių. Bet kuri priemonė, kuri padės žmonėms atsikratyti seno automobilio ir įsigyti mažiau taršų, visos jos yra sveikintinos ir jas reikia remti“, – teigė K. Mažeika.

Kaip ELTA jau rašė, mažiau taršių transporto priemonių įsigijimo skatinimui Aplinkos ministerija nuo lapkričio 1 d. siūlo 1 tūkst. eurų kompensacinę išmoką.

Išmokas būtų galima gauti įsigyjant M1 klasės transporto priemonę, kurios bendras išmetamas anglies dioksido CO2 kiekis ne didesnis kaip 130 g/km. Automobilio pirmosios registracijos data ES turėtų būti 2013 m. sausio 1 d. arba vėlesnė, jis varomas vien tik benzinu, dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra arba, be benzino, dar ir dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra. CO2 kiekio ir pirmosios registracijos datos kriterijai netaikomi elektromobiliams.

Kaip teigiama ministro įsakyme, pareiškėjas gali gauti kompensaciją, jei įsigyja ir savo vardu įregistruoja mažiau taršų automobilį arba lizingo būdu įsigyja (tampa automobilio valdytoju) mažiau taršų automobilį.

Kaip rašoma dokumente, pareiškėjas gali gauti tik vieną kompensacinę išmoką, automobilis su tuo pačiu VIN numeriu gali būti kompensuojamas tik vieną kartą. Kompensacinė išmoka išmokama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo datos.

Jei priežiūra brangesnė nei naujo automobilio įnašas

Kaip ir visi daiktai, automobiliai dėvisi ir turi savo gyvavimo laiką. Kol gedimai nepradeda per dažnai tuštinti jūsų piniginės, tol nevertėtų automobilio „nurašyti“.

Pasak autoserviso „Melga“ vadovo Algirdo Bartkevičiaus, brangiausiai kainuoja variklio arba atskirų jo mazgų, pneumatinės pakabos, vairo kolonėlės, automatinės pavarų dėžės, elektros įrangos remontas. Šių gedimų galima būtų išvengti periodiškai atliekant automobilio patikrą. Taip pat periodiškai reikia keisti automobilio paskirstymo diržą, sankabą bei smagratį.

Ekspertai siūlo susirūpinti, jei jūsų automobilį pernelyg dažnai pradėjo „kankinti“ įvardinti ar kiti, didesni gedimai. Tai – rimtas signalas, kad atėjo metas jį keisti.

Vaidotas Rimeikis, kompanijos „Mokilizingas“ komercijos vadovas, pataria prieš pradedant dairytis naujo automobilio paskaičiuoti, kiek pinigų skiriate remontui: „Šiemet, pildant pajamų deklaraciją, atsirado galimybė susigrąžinti dalį pinigų už automobilio remonto darbus. Tačiau net ir tokiu atveju gali paaiškėti, kad automobilio remontui per metus išleidžiate daugiau nei verta jūsų transporto priemonė“. V. Rimeikis pastebi, kad į remonto išlaidas vertėtų įskaičiuoti ir, pavyzdžiui, savo sugaištą laiką kelionėms iki autoserviso, išlaidas pakaitinio automobilio nuomai bei kitiems su tuo susijusiems rūpesčiams.

„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad nauji automobiliai yra gerokai efektyvesni ir ekonomiškesni. Keičiant seną automobilį į naują, galima ir sutaupyti – ypač jeigu automobilis yra dažnai eksploatuojamas ir su juo nuvažiuojami didesni atstumai. Tokiu atveju sutaupyti kurui skirti pinigai gali padengti dalį mėnesinės automobilio įmokos“, – pastebi V. Rimeikis.

Keičiant seną automobilį į naują, galima ir sutaupyti – ypač jeigu automobilis yra dažnai eksploatuojamas ir su juo nuvažiuojami didesni atstumai.

Anot V. Rimeikio, pirmiausia patartina pasikonsultuoti su finansų specialistu ir susidėlioti individualų biudžetą. Svarbiausia jame – įsivertinti senojo automobilio remonto ir naujojo kainos santykį. Pavyzdžiui, jei naujam automobiliui išleisite 10-20 proc. daugiau nei kasmet kainuoja senojo remontas, apsvarstykite, ar tikrai verta investuoti į nuolatos gendančią transporto priemonę, ar mėgautis komfortu vairuojant naująją.

Jei pasikeitė jūsų gyvenimo būdas

Keisti automobilį gali paskatinti pasikeitusi darbo vieta, šeimos pagausėjimas ar netgi naujo augintinio įsigijimas.

Pagausėjus šeimai pradedama dairytis naujo, patogesnio, didesnio ir neretai saugesnio automobilio. Ne paskutinėje vietoje ir bagažinės talpumas. Kadangi transporto priemonė perkama ne vieneriems metams, reikėtų pagalvoti, ar vaikams paaugus, jums bus patogu automobiliu transportuoti ne tik kūdikių vežimėlius, bet ir dviračius, paspirtuku bei didesnį lagaminų skaičių važiuojant atostogauti.

Ženklas keisti automobilį būtų pradėjus dirbti kitame mieste arba darbe, kuris reikalauja dažnų kelionių po Lietuvą, tada derėtų atsižvelgti ne tik į komfortą ilgesnių kelionių metu, bet ir ekonomiškumą. Pavyzdžiui, transporto priemonė labiau pritaikyta kelionėms mieste, o ne užmiestyje, gali būti labai neekonomiška.

Nepamirškite, kad užmiesčio keliuose greičiai taip pat būna didesni, tad būtinai atkreipkite dėmesį ir į automobilio saugumą, stabilumą. Jei mažesnis automobilis itin patogus mieste, važinėjant užmiesčio keliais patartina įsigyti didesnę, galingesnę, patvaresnę transporto priemonę.

Jei nesijaučiate gerai ir patogiai

Elementari, nors daugeliui, rodos, nepakankama priežastis įsigyti naują automobilį, jei jis jums tiesiog tapo nebepatogus. Taip pat, jei automobilio estetinis vaizdas jūsų nebetenkina, pavyzdžiui, bėgant laikui pradėjus rūdyti.

„Lietuvos klimato sąlygomis rūdijimas – viena dažniausių ir opiausių problemų. Prižiūrėtam, antikorozine danga padengtam automobiliui orai – nebaisūs. Tačiau jei automobilis nėra visiškai tvarkingas ar stipriai pažeistas korozijos, tenka remontuoti kėbulą, atsiranda ir papildomų gedimų“, – grėsmes vardina A. Bartkevičius.

Patogiam važiavimui taip pat svarbi tvarkinga, stabilumą kelyje užtikrinanti važiuoklė. Netvarkinga važiuoklė po kurio laiko pradeda gadinti kitas jungiančias dalis (stabdžius, amortizatorius), dėl to gali padidėti remonto išlaidos.

Jei automobilis jau per daug „patyręs“

Tam tikri automobilio gedimai ar kitos blogos „patirtys“ gali būti kritinės. Stipriai vandens, ugnies arba rimtesnės avarijos pažeisto automobilio remontuoti kartais tiesiog nebeapsimoka.

„Po tokių įvykių dažniausiai pasitaiko elektros įrangos gedimai, nes pažeidžiami laidai, variklio valdymo kompiuteris, atsiranda įvairių daviklių problemų. Jei automobilis skendo, greičiausiai ant kėbulo prasidės korozija, o salone gali atsirasti pelėsis“, – pasakoja A. Bartkevičius.

Eksperto teigimu, net ir be ekstremalių situacijų, rimtesnių remonto darbų poreikis atsiranda, kai rida viršija 200 tūkst. kilometrų. Atsižvelgti verta ir į tai, kad seniems automobiliams detales rasti įmanoma, tačiau sudėtinga – jų ilgesni pristatymo terminai, jos gali būti brangesnės.

Keičiant automobilį, V. Rimeikis pataria dėmesį atkreipti ir dar į keletą veiksnių.

„Visų pirma, aiškiai apsibrėžkite, kokio automobilio jums reikia. Tai priklauso ir nuo jūsų gyvenimo būdo, šeimos narių skaičiaus, ir nuo jūsų asmeninio biudžeto. Atsakykite sau, ar pirksite naują, ar naudotą automobilį, ar galite už jį sumokėti iš anksto, ar mokėsite dalimis, kokio dydžio pradinė įmoka ir kitus finansinius savo rodiklius“, – pataria V. Rimeikis.