Netikėtas pristatymas

Vasario 7 d. Kaune surengtas išvažiuojamasis Seimo Ekonomikos komiteto posėdis. Politikai Geležinkelio stotyje susitiko su „Lietuvos geležinkelių“ ir Kauno miesto savivaldybės atstovais.

Pagrindinė susitikimo tema – „Rail Baltica“ europinės vėžės plėtra Kaune ir apylinkėse. Tačiau šio posėdžio metu pristatyta ir dar viena netikėta idėja.

Architektas Gintaras Balčytis susirinkusiems pristatė idėją, kad Tunelio gatvėje, virš bėgių, būtų galima statyti kelių aukštų automobilių aikštelę. Ji esą reikalinga tiek plečiant „Rail Baltica“, tiek miesto reikmėms, ypač didelių renginių stadione ar Dainų slėnyje metu.

Kai vėliau „Kauno diena“ kalbino architektą, šis teigė, kad kalbant su Kauno konservatoriais užsiminta, jog reikėtų  paieškoti vietų, kur būtų galima statyti automobilių aikštelę, kaip išnaudoti esamas erdves aplink Ąžuolyną. Tuomet jam kilo idėja, kad būtų galima tokiam objektui panaudoti būtent Tunelio gatvę, tiksliau, vietą virš geležinkelio linijų.

Pristatymą apie parkavimą virš bėgių išklausę LTG ir Kauno miesto savivaldybės atstovai kol kas labai atsargiai vertina tokią idėją, nes neaiški tokio projekto nauda.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Be to, savivaldybės atstovai stebėjosi, kad Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu iš viso atsirado tokia idėja, nes posėdžio dalyviai iš anksto tikėjosi dėlioti „Rail Baltica“ plėtros taškus.

„Komentuoti tokias idėjas sudėtinga ir neaišku, ar verta. Komitete apie visa tai pirmą kartą išgirdau ir pats, ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, ir komiteto nariai. Jeigu teritorijos savininkui [„Lietuvos geležinkeliams“] atrodo logiška tokią idėją planuoti „Rail Baltica“ kontekste, tuomet jis ir turėtų analizuoti, ar tai iš viso realu. Savivaldybė demokratinėje valstybėje neturi teisės nuspręsti, kas turi būti statoma privačioje nuosavybėje, jei tai atitinka teisės aktus“, – apie tai, kad miestas net ir norėdamas neturėtų galių ką nors statyti teritorijoje, kurią valdo ne savivaldybė, kalbėjo Ekonomikos komiteto posėdyje kartu dalyvavęs Kauno vicemeras Andrius Palionis.

„Idėja statyti kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelę virš geležinkelio linijos, einančios ties Tunelio gatve, yra svarstytina, tačiau, prieš priimant sprendimus, reikia įvertinti realų tokios aikštelės, joje galimų stovėjimo vietų poreikį ir atlikti tokio projekto kaštų ir naudos analizę“, – „Kauno dienai“ komentavo Domas Jurevičius, laikinai einantis LTG ryšių su visuomene vadovo pareigas.

Vieta: idėjos autorius automobilių aikštelę Tunelio gatvėje numatė virš bėgių, tarp esamų pėsčiųjų tiltų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Politinis populizmas?

Po Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio socialiniame tinkle „Facebook“ Seimo nariai pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose matyti, kad susitikime dalyvavo ne tik komitete esantys Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, bet ir Kauno konservatoriai. Pastarieji įnirtingai ragino kuo skubiau plėtoti daugiaaukštės aikštelės virš bėgių idėją.

„Posėdyje dalyvavę „Lietuvos geležinkelių“ atstovai įvertino idėją kaip vertą dėmesio. Tokia aikštelė reikalinga ne tik Kauno geležinkelio stočiai, bet ir Dainų slėniui, Dariaus ir Girėno stadionui.  Manau, nieko nelaukę Kauno miesto savivaldybė ir LTG turi užsakyti urbanistinę galimybių studiją dėl šios aikštelės projektavimo ir statybos galimybės“, – skelbė Kauno opozicijos lyderis Paulius Lukševičius.

Vasario 13 d. vyko Kauno tarybos posėdis, kuriame tvirtintas šių metų biudžetas. Kauno konservatoriai siūlė koreguoti jo projektą ir, tarp kitų pasiūlymų, skirti lėšų daugiaaukštės automobilių aikštelės idėjai Tunelio gatvėje vystyti.

„Kaunas susiduria su parkavimo problema, todėl teikėme siūlymą atlikti galimybių studiją, ar toks dalykas iš viso įmanomas“, – dienraščiui bandė aiškinti P. Lukševičius.

Tiesa, kyla klausimų, kuo susijęs Seimo Ekonomikos komiteto posėdis, Kauno miesto savivaldybės biudžetas, jei minimos teritorijos valdytojas yra LTG. Juk jei būtų įgyvendinta automobilių aikštelės idėja, būtent LTG turėtų rūpintis projekto vystymo klausimais. Gal tikėtasi gauti finansavimą iš skirtingų šaltinių?

Nežino: „Lietuvos geležinkeliai“ norėtų įvertinti, ar tikrai toks objektas reikalingas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Architekto vizija

Architektas G. Balčytis „Kauno dienai“ sakė, kaip toks objektas galėtų atrodyti, kiek automobilių tilptų.

Tiesa, architektas su dienraščio skaitytojais nenorėjo pasidalyti idėjos kompiuteriniu vaizdu, motyvuodamas tuo, kad geriau tegu politikai jį atsiunčia, nes tai esą jų iniciatyva. Todėl iliustracijų paprašėme P. Lukševičiaus ir jis „Kauno dienai“ jas persiuntė.

„Kadangi bus tvarkoma „Rail Baltica“ ir Kaune bus svarbus eismo mazgas, važiuojantys iš Varšuvos ar Helsinkio, norėdami patekti į Vilnių, turės Kaune persėsti. Tad Kaunas taps neabejotinai svarbiausiu magistraliniu tašku Lietuvoje. Pagalvojau, kad turimą infrastruktūrą būtų galima išnaudoti ne tik geležinkeliams, bet ir miestui.

Tunelio gatvėje automobilių aikštelė galėtų atsirasti virš bėgių, erdvėje tarp esamų pėsčiųjų viadukų.

Šovė mintis, kad didelių svetimkūnių tokioje erdvėje negali būti, nes aplink daug medžių, gamtos. Statyti didelę aikštelę nei ties Vytauto parku, nei Ąžuolynu nėra vietos, todėl pagalvojau, kad jei jau yra geležinkelio tunelis, kodėl šalia virš bėgių negalėtų būti ir automobilių aikštelė“, – kaip kilo idėja aikštelę pakelti virš geležinkelio, kalbėjo G. Balčytis.

Jis tikino, kad Tunelio gatvėje automobilių aikštelė galėtų atsirasti virš bėgių, erdvėje tarp esamų pėsčiųjų viadukų, kurie sujungia Žaliakalnį ir Aukštuosius Šančius. Vienas pėsčiųjų tiltas jau sutvarkytas, kito taip pat laukia remontas, tad esama infrastruktūra tarsi būtų integruota į daugiaaukštę parkavimo aikštelę.

„Esami pėsčiųjų viadukai galėtų būti tarsi jungtis iš automobilių aikštelės patekti į miestą, papildomų pėsčiųjų takų nereikėtų daryti, nes nuo viadukų takai ir taip veda link stadiono ar Dainų slėnio“, – pridūrė idėjos autorius.

Architektas įsitikinęs, kad ši vieta strategiškai labai patogi, nes iš aikštelės pėsčiųjų tiltais patogu pasiekti Dariaus ir Girėno stadioną, Sporto halę ar Dainų slėnį. Be to, visai šalia ir Stoties turgus, kuriam ruošiamasi statyti naują paviljoną. Pasak idėjos autoriaus, net ir „Žalgirio“ areną pasiekti pėsčiomis netoli, tad masinių renginių metu aikštelė būtų ypač patraukli.

Idėja: architekto nuomone, aikštelė virš bėgių galėtų būti statoma ant kolonų, joje tilptų iki 1 tūkst. automobilių. / G. Balčyčio vizualizacija

„Paskaičiavau, kad einant pėsčiomis nuo viaduko iki stadiono galima nueiti per 11 minučių, iki Dainų slėnio – per 5 minutes. Tai šimtus kartų geriau, nei įrengti automobilių aikštelę Ąžuolyne. Ji galėtų tarnauti ir stoties poreikiams, nes pasaulyje ties greitaeigiais bėgiais yra vietų, kur nuomojami automobiliai, todėl, manau, aikštele tikrai naudotųsi ir tie, kurie paliktų automobilį, greituoju traukiniu nuvyktų į Varšuvą ar Vilnių ir pasivaikščioję grįžtų. Be to, planuojama visiškai naujai pertvarkyti Stoties turgų, o ta vieta neturi aikštelės, tad šis objektas galėtų būti skirtas didelei teritorijai“, – pasirinktos vietos tinkamumą argumentavo G. Balčytis.

Skaičiuojama, jei aikštelė Tunelio gatvėje atsirastų virš bėgių tarp esamų pėsčiųjų viadukų, viename aukšte galėtų tilpti apie 500 automobilių, o jei būtų statoma kelių aukštų – tilptų ir 1 tūkst. Pasak architekto, pasaulyje galima rasti pavyzdžių, kai erdvė virš geležinkelio linijos išnaudojama ir kitiems visuomenės poreikiams, kai virš bėgių įrengiami biurai, stotys ar kita infrastruktūra.

„Ši vieta niekam netrukdo, ji nesusieta su parkais ar medžiais, nereikia naudoti aplinkinių teritorijų, tad niekam nedarytų neigiamo poveikio. Įvažos ir išvažos turėtų būti iš Tunelio gatvės, gal joms reikėtų papildomų estakadų, bet čia yra tolesnis studijos etapas. Pati aikštelė būtų tarsi ant kolonų, kurios pastatytos ties bėgiais. Mano nuomone, tai nebūtų labai sudėtingas inžinerinis statinys. Be to, važiuojant Tunelio gatve tikrai nebūtų pojūčio tarsi važiuotum tikru tuneliu, nes aikštelė būtų statoma ant kolonų, jos nesudaro vientisos sienos“, – kalbėjo G. Balčytis.