Avarija Kėdainių rajone esančioje Dotnuvoje įvyko 2017 metų birželio mėnesį, jos metu susidūrė du lengvieji automobiliai, nukentėjo vieną jų vairavusi moteris.

Pagal iškvietimą atvykusi tuometinė Kėdainių policijos komisariato tyrėja Rūta Stankutė leido iš avarijos vietos pasišalinti jos kaltininkui – to paties komisariato pareigūnui Lukui Tamošaičiui, nepatikrinusi jo blaivumo.

Vėliau R. Stankutė netinkamai vykdė savo pareigas, nefiksavo liudytojų parodymų bei kitų svarbių įvykio detalių.

Į teismą kreipusis moteris iš Kauno apskrities policijos prašė priteisti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, trečiuoju asmeniu byloje buvo patraukta ir R. Stankutė.

Nukentėjusioji/LNK archyvo nuotr.

Anot ieškovės, neteisėti R. Stankutės veiksmai buvo konstatuoti kituose teismo procesuose, tad policija privalo atlyginti jų sukeltą neturtinę žalą.

„Priteistina suma yra minimali, visas pasitikėjimas policija dingo ir jo nebeatsiras. Policijos pareigūnai, kurie turėjo ginti jos interesus, daro nusikalstamas veikas, neapsaugojo įvykio vietos, ieškovė buvo apvogta, trečiasis asmuo kalbėjo su kaltininku, tačiau jo nesulaikė, nepatikrino tuo metu buvusio blaivumo laipsnio, nenustatytas automobilio greitis, nepranešė apie eismo įvykį“, – teigiama teismo pranešime.

Kauno apylinkės teismas nustatė, kad R. Stankutė, siekdama pridengti eismo įvykį sukėlusį kolegą, tyčia neatliko jai priskirtų tarnybinių pareigų – „atvykusi į eismo įvykio vietą, turėdama pareigą išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, neatliko būtinų pirminių tyrimo veiksmų, neapklausė eismo įvykio liudytojų, tiesiogiai jai nurodžiusių eismo įvykio kaltininką – automobilio „Audi A5“ vairuotoją L. Tamošaitį“.

Priteistina suma yra minimali, visas pasitikėjimas policija dingo ir jo nebeatsiras.

Taip pat teismas pažymi, kad buvusi pareigūnė „nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų sulaikytas ar būtų užkirsta galimybė jam pasišalinti, taip sudarė sąlygas jam išvengti blaivumo patikrinimo, daiktinių įrodymų paėmimo, po to tarnybinėse patalpose į tarnybinę ataskaitą surašė neteisingus duomenis apie eismo įvykį, tyčia neinformavo operatyvaus padalinio pareigūnų, kad eismo įvykyje dalyvavo policijos pareigūnas“.

Anot teismo, R. Stankutės priešingi tarnybos interesams veiksmai neabejotinai padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiajai.

„Ji, būdama nukentėjusi L. Tamošaičio sukeltos avarijos metu, patyrusi sveikatos sužalojimų, turėjo teisėtą lūkestį į jos, kaip nukentėjusiosios, pažeistų teisių gynimą, tačiau tai buvo apsunkinta dėl neteisėtų policijos pareigūnės R. Stankutės veiksmų“, – pabrėžiama pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad L. Tamošaitis kaltuoju buvo pripažintas tik teisme, praėjus dvejiems metams nuo eismo įvykio, o jame nukentėjusi moteris taip pat tik tuomet oficialiai pripažinta nukentėjusiąja.

Policijos nuotr.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes.

„Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, institucijos turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį, padarinius, ieškovei sukeltus dvasinius išgyvenimus (padaryta didelė neturtinė žala ieškovei), Lietuvos policijos vardo diskreditavimą, keliamus aukštesnius reikalavimus policijos pareigūnams, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 14 tūkst. eurų neturtinę žalą“, – rašoma pranešime.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors prieš įvykyje dalyvavusius pareigūnus buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie „iliustravo Lietuvos policijos problemas bei ženkliai sumažino pasitikėjimą Lietuvos policija“, tačiau teisėsaugos institucija ne tik nebandė savo iniciatyva atlyginti neturtinę žalą ar dėl jos tartis, tačiau ir toliau neigė atsakomybę, nepateikdama jokių įrodymų.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublika ir šiuo atveju, Lietuvos policija, modeliuodami policijos pareigūnų atranką, priimdami žmones dirbti, apmokydami juos, prisiima ir atsakomybę už jų veiksmus“, – pabrėžiama nutartyje.

Teismo teigimu, šiuo atveju priteista neturtinė žala atlieka ir prevencinę funkciją, kad policija atliktų visus būtinus veiksmus, jog tokie ar panašaus pobūdžio pareigūnų veiksmai nesikartotų ateityje.

Šis teismo nuosprendis per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui. 

Bylos duomenimis, Rūta Stankutė praėjusių metų birželio 13 dieną pagal gautą budėtojo nurodymą apie 19 val. nuvyko į autoavarijos vietą Kėdainių rajone, Dotnuvoje.

Įvykio vietoje ji pamatė autoavarijoje dalyvavusį kolegos Luko Tamošaičio naudojamą automobilį „Audi A5“, kitame apvirtusiame automobilyje – sunkiai sužalotą jos vairuotoją.

Prokurorai teigia, kad iš įvykio situacijos policininkė suprato, jog įvykio kaltininkas yra L. Tamošaitis ir jis šiuo eismo įvykiu padarė nusikalstamą veiką, tačiau su juo susitarė slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir jo kaltę.

Kaltinime teigiama, kad R. Stankutė tyčia nefiksavo įvykio liudytojų parodymų, kurie jai ten pat rodė į L. Tamošaitį kaip asmenį sukėlusį automobiliu eismo įvykį, tyčia nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų sulaikytas įvykio vietoje ar užkirsta galimybė jam pabėgti ir taip sudarė sąlygas įtariamajam pasišalinti iš įvykio vietos, išvengti būtinų pirminių tyrimo veiksmų atlikimo – blaivumo tikrinimo ir nustatymo, jo parodymų fiksavimo.

Grįžusi į darbo vietą, R. Stankutė tarnybinėje ataskaitoje dėl eismo įvykio, prokurorų teigimu, sąmoningai surašė neteisingus duomenis, kad atvykus į avarijos vietą „Audi A5“ vairuotojas buvo pasišalinęs, kad avarijos vietoje reikšmingos informacijos apie įvykį negauta bei tyčia neinformavo operatyvaus padalinio pareigūnų, jog avariją sukėlė policijos pareigūnas L. Tamošaitis, vairuodamas jam priklausantį automobilį.

Moteris su jai pateiktais kaltinimais piktnaudžiavimu nesutinka, žurnalistams prieš posėdį sakė buvusios pareigūnės advokatas Kęstutis Jonaitis.

„Mes galime kalbėti apie drausminę atsakomybę ir jos laipsnį“, – sakė advokatas.

Ikiteisminio tyrimo metu ji parodymų nedavė.

Posėdžio metu advokatas teigė, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, o nurodytos kaltinimo aplinkybės neatitinka byloje surinktų duomenų. Jo teigimu, kaltinimas grindžiamas parodymais, kurie vėliau paneigti bylos medžiagos, yra nurodytas bendrininkavimas su kitais asmenimis, nors bendrininkavimas jai nėra inkriminuojamas.

„Kaltinimas suformuotas taip, kad du asmenys, vykdytami tarpusavio susitarimą: vienas ėmėsi veiksmų pabėgti, o kita bendrininkė – sudarė sąlygas tai įvykdyti. Dar vėliau sudarė sąlygas slapstytis. (...) Neįmanoma gintis nuo kaltinimų, kurie nėra inkriminuojami kaltinimo akte, neaprašant bendrininkavimo rūšių“, – kalbėjo K. Jonaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad L. Tamošaičiui šioje byloje nėra pateikti jokie įtarimai, nors, advokato teigimu, jo galimi nusikaltimai minimi kaltinamajame akte.

„Prašau baudžiamąją bylą perduoti prokurorui“, – pareiškė kaltinamosios gynėjas.

Prokuroras Ričardas Gailevičius nesutiko su išsakytais argumentais.

„Manau, kad gynėjas, reikšdamas tokį prašymą labiau pasisakė apie įrodymus ir jų vertinimą, ir manau, kad ikiteismino tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes. (...) Pagrindo grąžinti baudžiamąją bylą papildyti, aš nematau“, – sakė prokuroras.

Teismas sprendimą dėl advokato prašymo skelbs kovo 9 dieną. Kol prašymas nagrinėjamas, byloje padaryta pertrauka.

Dėl šio įvykio iš tarnybos atleisti keturi policininkai: įtariamas avarijos kaltininkas, kartu su juo vykusi policininkė ir du į kolegų avariją atvykę pareigūnai.

Anksčiau skelbta, kad L. Tamošaitis iš pradžių klaidino kolegas – nurodė, jog automobilį naudotis davė tėvui, o šis paskolino pažįstamam asmeniui, šis ir galėjo vairuoti transporto priemonę. Pareigūnai net buvo sulaikę neblaivų 53 metų vyrą. Alkoholio matuokliu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,24 promilės, taip pat paimtas kraujo mėginys. Jis pripažino vairavęs transporto priemonę. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad prie mašinos vairo sėdėjo policininkas.