Bendruoju pagalbos telefonu apie nelaimę ties Rimkų geležinkelio stotimi pranešta 16.53 val. Pirmoji gaisrinė cisterna įvykio vietoje buvo jau po 9 minučių. Dar viena ugniagesių mašina atvyko 17.07 val., trečioji – 17.18 val.

Kaip pasakojo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas pasakojo, kad penkios nevaldomos cisternos pravažiavo pro Rimkų geležinkelio pervažą, buvo nukreiptos į aklikelį. Pirmoji jų pralaužė aklikelio užkardą ir nugriuvo. Antra cisterna tik nušoko nuo bėgių, bet liko ant ratų, kitos trys sustojo ant geležinkelio bėgių.

Tai buvo neeilinis įvykis. Jį priskirtume prie ekologinių avarijų.

Incidento metu buvo pažeista pirmosios cisternos sklendė, per atvirą angą pradėjo lietis dyzelinas. Viso cisternoje galėjo būti apie 66 tonos dyzelino.

„Darbus apsunkino tamsa, ugniagesiams ir geležinkeliečiams nesisekė užsandarinti atviros angos. Ugniagesiai naudojo specialias stabilizavimo pagalves, kurios sutvirtino cisterną, kad ji nepajudėtų iš vietos. Be to, ugniagesiai teritoriją aplinkui cisterną padengė priešgaisrinėmis putomis. Taip siekta sumažinti naftos produktų garavimą ir išvengti gaisro galimybės. 18.55 val. atvyko „Lietuvos geležinkelių“ techninės pagalbos traukinys su kranu ir priešgaisriniu vagonu. Tada ugniagesiai nelaimės likvidavimo darbus perdavė jiems“, – pasakojo V. Masiliauskas.

Ugniagesiai kastuvais suformavo pylimą aplink išsiliejusių degalų zoną, dyzeliną nuo žemės jie rinko į 200 litrų talpas.

Specialia įranga likę degalai buvo perpumpuoti iš pažeistos cisternos ir į atskirą talpą susiurbė į gruntą ištekėjusius degalus susimaišiusius su balų vandeniu.

Abu nuo bėgių nuvažiavę vagonai kranu atstatyti į vietą.

(Skaitytojo nuotr.)

Ugniagesiai apie 300 kvadratinių metrų apėmusią naftos produktais užterštą teritoriją nupurškė dispergentu, neutralizuojančius tokius teršalus. Manoma, kad iš pažeistos cisternos išbėgo apie penkios tonos dyzelino.

Ugniagesiai fiksavo darbų lokalizacijos laiką – 18.13 val. Paskutinės jų pajėgos iš Rimkų išvyko vidurnaktį. Iki pat to laiko jie budėjo pasirengę imtis priemonių, jei plykstelėtų gaisras.

Incidento likvidavimo darbams pasitelktos trys gaisrinės cisternos ir štabo automobilis, įvykio vietoje dirbo 15 ugniagesių.

Tuo metu du policijos ekipažai uždarė eismą Rimkų pervaža, transporto priemonės buvo nukreipiamos per Rimkų gyvenvietę.

„Tai buvo neeilinis įvykis. Jį priskirtume prie ekologinių avarijų. Pasisekė, kad darbui buvo geros oro sąlygos, nors buvo tamsu, dirbome sutartinai ir didesnės nelaimės pavyko išvengti“, – teigė V. Masiliauskas.

Kasmet pervažose įvyksta daugiau nei 10 eismo įvykių, žūsta žmonės. Dažniausi nelaimių kaltininkai – vairuotojai arba pėstieji.

Lietuvoje yra 545 pervažos ir kasmet jose žūsta žmonės. Pernai Lietuvos pervažose įvyko 16 įvykių, kuriuose žuvo 5 asmenys. Šiemet jau žuvo 1 žmogus. „Lietuvos geležinkelių“ atstovai sako kasmet modernizuojantys pervažas, šiuo metu trys dešimtys jų stebimos vaizdo kameromis, tačiau nelaimių nepavyksta išvengti.

„Lietuvos geležinkeliai“ kasmet sumoka kuro akcizo mokestį, kuris keliauja į biudžetą. Dalis tų mokesčių nukeliauja kelių bendrovėms, o geležinkeliai negauna nieko. Jei geležinkeliams tektų bent dalis tų akcizo mokesčių, galima būtų įrengti dviejų lygių sankryžas ir tokių įvykių nebūtų“, – tikina AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas.

Geležinkelininkai primena, kad kelių eismo taisyklės galioja ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems, todėl prieš pervažą įsižiebiantys garsinis ir šviesos signalai galioja ir pėsčiomis kertantiesiems geležinkelį. Nepaisantiems įspėjimų, gresia piniginės baudos, vairuotojai gali netekti ir pažymėjimo.