Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė įmonės skundą ir  paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 metų sprendimą, kuriuo VMI veiksmai buvo pripažinti pagrįstais.

„Atsakovas (VMI – BNS) bei mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos tinkamai taikė (...) teisės aktų nuostatas, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą“, – rašoma LVAT nutartyje.

„Baltic Energy Group“ teismo prašė panaikinti VMI 2020 metų kovo sprendimą, kuriuo atsisakyta jai grąžinti 53 tūkst. PVM permoką. Įmonė aiškino, kad pateikė visas PVM deklaracijas už laikotarpį, kai susidarė permoka – 2015-2016 metais.

VMI 2020 metų kovą nusprendė grąžinti 28,5 tūkst. eurų skirtumą už 2017-2019 metus, bet negrąžinti 53 tūkst. eurų skirtumo už 2015-2016 metus. Sprendimą VMI motyvavo tuo, kad yra suėjęs Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas senaties terminas.

Tuo metu „Baltic Energy Group“ teigė, jog pirminis jo lūkestis buvo toks, kad, pradėjus generuoti pajamas iš veiklos ji turės galimybę valstybės biudžetui įskaityti mokėtiną PVM su permoka, todėl ji neprašė sugrąžinti permokos tam tikrą laiką. Tokiu būdu, anot bendrovės, buvo siekta išvengti papildomos administracinės naštos.

„Nepasitvirtinus pirminėms prognozėms dėl bendrovės veiklos pradžios ir veiklos pradžią perkėlus į ateitį, tapo objektyviai neįmanoma įskaityti valstybės biudžetui mokėtiną PVM su turima permoka“, – rašoma teismo nutartyje.

Dėl to 2020 metų sausį įmonė paprašė VMI grąžinti 81,6 tūkst. eurų PVM skirtumą už laiką nuo 2015-ųjų iki 2019 metų pabaigos.

Anot „Baltic Energy Group“, VMI nepagrįstai susiaurino Mokesčių administravimo įstatymo taikymo sritį, teigdama, kad tik prašymo pateikimas gali liudyti apie mokesčio mokėtojo siekį sugrąžinti ar įskaityti mokesčio permoką.

VMI teigimu, mėnesinis PVM deklaracijų teikimas, mokestinių prievolių likučių suderinimas yra veiksmai, kurie parodo mokesčių mokėtojo žinojimą apie permoką, tačiau jie negali būti laikomi veiksmais, kuriais buvo siekta susigrąžinti permoką.

LVAT vertinimu, vien grąžintino mokesčio skirtumo nurodymas mokesčio deklaracijoje pats savaime negali būti pripažintas veiksmu, reiškiančiu, kad mokesčio mokėtojas siekia jį susigrąžinti.

Šį aspektą komisijai aptariant su A. Skardžiumi, parlamentaras neigė galimas sąsajas su Lietuvos jūros vėjo jėgainių parką plėtojančia 2007 metais gruodžio 7-ąją įsteigta „Baltic Energy Group“.     

Komisijos duomenimis, „Baltic Energy Group“ 2009 metų balandį delegavo A. Skardžių, kaip konsultantą, į darbo grupę, kuri turėjo parengti projektą, susijusį su atsinaujinančiais ištekliais.

A. Skardžius tokio fakto neprisiminė ir tikino, kad su šia įmone jo niekas nesieja. „Nei darbiniai, nei asmeniniai santykiai“, - teigė jis.

„Gal ji („Baltic Energy Group“- BNS) buvo asociacijos narė?“ - spėjo A. Skardžius, o vėliau žurnalistams iškėlė versiją, kad ši įmonė su kitomis bendrovėmis galimai kūrė Atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją, kurios prezidentu jis tapo.

Komisijos vadovas Vitalijus Gailius atkreipė dėmesį, kad asociacija buvo įkurta vėliau, nei „Baltic Energy Group“ 2009 metų liepą įgaliojo A. Skardžių dirbti atsinaujinančių išteklių gavybos strategiją kūrusioje komisijoje.

„Baltic Energy Group“ protegavimo požymių Antikorupcijos komisija įžiūri, nes 2016 metais Seimui svarstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas dėl vėjo energetikos plėtros Baltijoje, A. Skardžius galimai rūpinosi, kad ši bendrovė neprarastų pirmenybės gauti plotą jūroje statyti vėjo jėgaines po to, kai Vyriausybė 2016 metų gegužę pritarė Energetikos ministerijos parengtiems pakeitimams dėl vėjo energetikos jūroje.

Pataisos numatė, kad konkursus išduoti leidimą naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją organizuotų tik Vyriausybė, bei nustatytų reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti asmenys, sieksiantys gauti tokius leidimus. Siūlyta per trejus metus atlikti tyrimus ir iki 2020 metų apsispręsti, kuriose vietose jūroje leisti statyti vėjo jėgaines.

Vyriausybė prašė pataisas svarstyti ypatingos skubos. Tuometinis energetikos ministras Rokas Masiulis tada tikino, kad negalima gaišti: „Šie tyrimai truks ilgai, mes matome, kad iki 2020 metų tai gali trukti ir mes tiesiog prarastume per daug laiko, jeigu lauktume energetikos strategijos, kad ir pusę metų“.  

„Dabar tai, kas buvo prasidėję atsinaujinančiame ūkyje, buvo chaosas. Tos įmonės, kurios buvo greitesnės, pradėjo tirti plotus Baltijos jūroje, plotas yra ribotas, todėl valstybė turi vienaip ar kitaip įvesti kontrolę. Valstybė ištirs tuos plotus ir vėliau paleis konkurso būdu ir tas, kas pasiūlys valstybei geriausias sąlygas, tas laimės. Kitu atveju, jeigu mes leistume privačioms kompanijoms, ypač toms, kurios dabar tuos plotus pradėjo nagrinėti, tai tada, kas išnagrinėjo plotą, įgauna į jį teisę ir niekas kitas to negali daryti. Tada yra neteisybė, nes kelios didžiausios ir vikriausios įmonės užsiimtų tuos plotus“, - kalbėjo R. Masiulis.

A. Skardžius per Seimo plenarinį posėdį, kuriame buvo pristatomos pataisos dėl vėjo jėgainių statybos griežtinimo, aiškino, kad „privatus verslas, savo lėšomis atliekantis poveikio aplinkai vertinimą (PAV), (...) mes kiekvienas galime tą dalyką daryti. Atlieka Lietuvos mokslininkai, tai Klaipėdos universiteto mokslininkai (...). Tai dabar už valstybės pinigus mes kartosime šitą darbą.“

Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Jurgis Razma prognozavo, kad A. Skardžius tada manė, kad PAV atliekančioms įmonės išliks pirmenybė be konkurso gauti jūroje plotus vystyti vėjo jėgaines.

Pakeitimai Seimui buvo pristatyti birželio 7-ąją, buvo prašoma juos priimti kuo skubiau. Tačiau A. Skardžius pasiūlė to nedaryti ir Seimas parėmė parlamentaro siūlymą.

Komisija nustatė, kad pataisų pristatymo parlamentarams išvakarėse, birželio 6-ąją, „Baltic Energy Group“ pateikė paraišką be konkurso gauti plotą jūroje statyti vėjo jėgaines.

V. Gailiaus paklaustas, ar skubos stabdymas „Baltic Energy Group“ buvo naudingas, A. Skardžiaus atsakė, kad „absoliučiai ne“.

Autorė: Sniegė Balčiūnaitė