Baltijos–Amerikos laisvės fondo penktajam jubiliejui skirtame paminėti renginyje jis pristatė savo pranešimą „Kodėl Baltijos saugumas turėtų rūpėti Amerikai?“.
„Vienas didžiausių žmonijos pasiekimų bet kurioje pasaulio dalyje yra žmonių ir valdžios ryšys – ne kai stipresnis kontroliuoja silpnesnį, bet kai yra galimybė pasirinkti, kokioje santvarkoje gyventi, priimti sprendimus vadovaujantis sąžiningu demokratišku procesu, gyventi įstatymus gerbiančioje visuomenėje, saugoti asmens laisves. Nors JAV remiasi šiais idealais, daugiausia galimybių turime tada, kai šių vertybių laikosi visas pasaulis. Tai skatina bendruomenę, saugumą, prekybos partnerius, kitus žmones su idėjomis ir pastangomis, galinčius prisidėti prie didesnės bendruomenės“, – aiškino ambasadorius K. Volkeris.
Jis tvirtina, kad JAV gerovė priklauso nuo demokratijos, rinkos ekonomikos ir apskritai nuo saugumo visame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu Baltijos šalys yra tarsi vedlys: jei jos klesti, tuomet JAV ir visas pasaulis gali tikėti ateitimi. „Kodėl JAV turėtų rūpintis Baltijos šalių saugumu? Jei kokia nors šalis turi sunkumų, žinome, kad tik laiko klausimas, kada jų turėsime ir mes. Savo labui turime ginti laisvės pakraščius. Baltijos šalys yra įkvepiantis demokratinės raidos pavyzdys. Manau, svarbu, kad tie, kas dirba, toliau tęstų savo darbą. Blogiausia, kas gali nutikti, yra tai, kad žmonės gali pamiršti, laikytis nuošalyje, palikti šią pasaulio dalį iki galo neprijungtą prie transatlantinės ir demokratinės bendruomenės“, – sakė ambasadorius.
Kalbėdamas apie NATO vaidmenį, ambasadorius pažymi: „Tiesą sakant, didžiausia NATO saugumo problema esame mes patys. Jei neturime valios, pasitikėjimo ir galimybių laikytis savo vertybių, ginti žmonių, kurie laikosi tų pačių vertybių, ir kurti visiems atviros bendruomenės, keliame pavojų patys sau, nes tai atveria galimybių, kuriomis gali pasinaudoti kiti. Tai žinodami rengiamės kitą mėnesį Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Esu gana patenkintas tuo, kas vyksta. NATO priėmė sprendimų dėl JAV dalyvavimo Baltijos šalyse. Tai bus daugiašalės, operatyvios ir nuolatinės pastangos. Tai parodys, kad NATO nejuokauja, kad galime apsaugoti ir apsaugosime valstybes nares. Praėjus aštuoneriems metams nuo Albanijos ir Kroatijos prisijungimo prie organizacijos, NATO siekia, kad jos sąjungininke taptų ir Juodkalnija. Vis dėlto turiu pasakyti, kad man kelia nerimą keli dalykai. NATO nesiima aktyvių veiksmų, kad išspręstų krizes aplink savo teritoriją: Ukrainoje, Gruzijoje, Sirijoje, Libijoje, Afganistane ir pan. NATO viršūnių susitikimo pagrindinis tikslas yra dar kartą pabrėžti kolektyvinę gynybą ir taip atbaidyti bet kokią agresiją.“
Ambasadorius K. Volkeris yra pagrindinis JAV užsienio ir nacionalinio saugumo politikos ekspertas, turintis apie 30 metų patirtį valdžios, akademinio ir privačiojo sektorių pajėgumų srityje. Jis yra Vašingtone įsikūrusio Arizonos valstijos universiteto McCaino tarptautinės lyderystės instituto vykdomasis direktorius. Jis taip pat yra Džono Hopkinso universiteto Pažangiųjų tarptautinių studijų mokyklos Transatlantinių santykių centro vyresnysis mokslinis bendradarbis (nerezidentas), Atlanto Tarybos vyriausiasis patarėjas ir Provanso Ekso IAU koledžo (Prancūzija) patikėtinis. Kurtas Volkeris yra konsultantas tarptautinio verslo klausimams, „Capital Guardian Funds Trust“ direktorių tarybos narys, buvęs „BGR Group“ tarptautinės grupės vykdomasis direktorius. Jis dėstė transatlantinius santykius Džordžo Vašingtono universiteto Elioto tarptautinių santykių mokykloje.
