Istorinė jungtis
V.Sinkevičius Baltijos jūrą supančių šalių ministrus rugsėjo 27–28 d. kvietė atvykti į Palangą, kur politikai turėjo susitarti dėl veiksmų, kaip sumažinti Baltijos jūros taršą. Tačiau, dėl Europą apėmusios sudėtingos epidemiologinės padėties, konferencija persikėlė į virtualiąją erdvę. Jos metu ekspertai diskutavo apie tai, ko trūksta, kad Baltija iš esmės būtų švari. Be to, ES Baltijos jūros regiono aplinkos, jūrų ekonomikos ir žemės ūkio ministrai susitarė dėl dokumento, įtvirtinančio ne tik pasiryžimą, bet ir veiksmus, kaip visa tai pasiekti.
Mūsų protėviams Baltijos jūra buvusi ir maitintoja, ir nuo priešų skirianti kliūtis. "Visgi Baltijos jūra, mano galva, lietuvio sąmonėje atsirado tik tarpukariu, kai jūra tapo valstybės ekonominio stiprumo ir gyvybingumo garantu", – savo požiūrį atskleidžia V.Sinkevičius.
"Žvelgdamas į Lietuvos istoriją geografas Kazys Pakštas sakė: "Ne toje vietoje Vytautas žirgą plukdė... Mūsų ekspansija turi eiti ne Pripečio pelkių ir ne gudiškųjų smėlio plotų kryptimi. Mūsų kelias veda į Vakarus, į vandenis. Pajūrio viena pėda brangesnė už šimtus hektarų tolimojo užnugario", – citata dalijasi jis.
Praėjus metams nuo šios minties pasirodymo "Romuvoje", įvyko Klaipėdos sukilimas, po kurio Lietuva įgavo platesnius jūros vartus. Pasak komisaro, šiandien Baltija – tai verslo galimybės tiek uoste dirbančioms, tiek per jį savo produkciją gabenančioms įmonėms. "Dažnai Baltijos jūrą vertiname kaip duotybę, bet ji tokia nėra", – supranta V.Sinkevičius.
Todėl Baltijos taršos mažinimo iniciatyvą jis laikąs vienu svarbiausių savo kadencijos EK darbų.
Dažnai Baltijos jūrą vertiname kaip duotybę, bet ji tokia nėra.
Bendra atsakomybė
Baltijos jūra – tai devynios ją supančios valstybės, kuriose iš viso gyvena 85 mln. žmonių. 200 įtekančių upių, su kurių vandenimis į jūrą dažnai atplukdomos ir žemės ūkyje naudojamos, dėl perviršio į gruntinius vandenis patenkančios tokios medžiagos, kaip natris ar fosforas. Baltijos jūra transportuojama iki 15 proc. visų pasaulio krovinių, o vienu metu plaukioja apie 2 tūkst. laivų. Čia yra apie 200 uostų.
"Akivaizdu, kad viena valstybė negali išspręsti visos jūros klausimo, todėl deklaraciją derinome su Baltijos jūros regiono valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos – aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais. Ja įsipareigojama imtis konkrečių veiksmų tam, kad Baltijos jūros tarša būtų sustabdyta", – sako V.Sinkevičius.
"Tai yra aukšto lygio politinė deklaracija, kurios esmė yra įsipareigojimas, kad ES šalys narės tinkamai įgyvendins reglamentus ir direktyvas, o ypač – konkrečias su jūros tarša susijusias jų nuostatas. Taip pat, kad regione sieks tikslų, kuriuos iškelia Europos žaliasis susitarimas, ES Bioįvairovės strategija (skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, ją saugant ir atkuriant) ir Nuo lauko iki stalo strategija (apimanti visus etapus, sukuriančius galutinį produktą, kuris pateikiamas vartotojams, vidaus rinkai ir eksportui). Visa pagerintų ir Baltijos jūros būklę", – tęsia jis.
Eurokomisaras neatmeta, kad ateityje dėl situacijos Baltijos jūroje gerinimo bus kalbamasi ir su Rusija. "Šios deklaracijos tikslas buvo sutarti su šalimis narėmis, kad šios tinkamai įgyvendintų ES teisinę bazę. Tačiau dėl bendrų veiksmų neišvengiamai turėsime kalbėtis ir su kitomis šalimis. Su ministrais sutarėme, kad vėliau apie Baltijos jūros taršos problemas kalbėsimės ir su trečiosiomis šalimis, ne išimtis – ir Rusija. Norint pasiekti užsibrėžto tikslo – švaresnės ir sveikesnės Baltijos jūros – tai reikalinga", – sako jis.
"ES turi reikalingus svertus, leisiančius gerinti Baltijos jūros būklę. Turime partnerius, tokius kaip HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, vadovaujanti Baltijos jūros regiono jūrinės aplinkos apsaugos konvencijai), su kuriais siekiame tokių pačių tikslų. Šiame formate dalyvauja ir Rusija", – priduria V.Sinkevičius.
Dėl eutrofikacijos Baltijos jūroje atsirado plotai, kuriuose trūksta deguonies, todėl vadinamosios negyvos jūros zonos per pastarąjį šimtmetį išaugo dešimt kartų.
Didžiausi teršėjai
Naujausiais mokslininkų vertinimais, 97 proc. Baltijos jūros kenčia nuo eutrofikacijos (vandens telkinio biologinio produktyvumo augimo dėl padidėjusios maistingųjų medžiagų – azoto ir fosforo junginių – prietakos). 12 proc. šios jūros vertinama kaip blogiausios būklės. Dėl eutrofikacijos Baltijos jūroje atsirado plotai, kuriuose trūksta deguonies, todėl vadinamosios negyvos jūros zonos per pastarąjį šimtmetį išaugo dešimt kartų.
Baltijos jūra – viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Tai lemia ir natūralūs veiksniai: jos seklumas, ribotas ryšys su vandenynu, lėta vandens apytaka – Baltijos vandenys atsinaujina tik kas 30 metų, – žemos vandens temperatūros. "Bet tuo pat metu labai didelę įtaką daro ir žmogaus veikla: perteklinis maistinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, teršalai, jūros dugno ardymas, žvejyba, šiukšlės, povandeninis triukšmas", – priduria V.Sinkevičius.
Jis akcentuoja, kad jūrų tarša nėra tik šiukšlės, kurias žmonės išmeta į jas ar palieka paplūdimiuose. Svarbi priežastis – ekologiniai iššūkiai sausumoje.
"Siekdami spręsti eutrofikacijos problemą konferencijoje sutarėme visomis turimomis priemonėmis mažinti Baltijos jūros taršą maistinėmis medžiagomis. Perteklinis tokių medžiagų, kaip azoto, fosforo ar kalio, naudojimas daro žalą Baltijos jūros ekosistemoms. Kadangi tai daugiausia susiję su žemės ūkio keliama tarša, naujasis susitarimas taip pat padės puoselėti tvarų ir efektyvų ūkininkavimą, o EK prie to prisidės. Nauja ES daugiametė perspektyva, Teisingos pertvarkos mechanizmas ir "Kitos kartos ES" programa suteiks finansines galimybes ūkiams orientuotis į mažiau taršų ūkininkavimą", – detalizuoja V.Sinkevičius.
"Taip pat konferencijoje nutarta imtis aktyvesnių veiksmų, sumažinsiančių šiukšlių patekimą į Baltijos jūrą. Pradedant visišku Vienkartinio naudojimo plastikų direktyvos įgyvendinimu, baigiant ES teisinėje bazėje nustatytų pakuočių ir pakuočių atliekų taisyklių laikymusi", – priduria jis.
Netvari žvejyba
Deklaracijoje didelis dėmesys skiriamas ir netvariai žvejybai. "Ji daro kitokį poveikį jūrų ekosistemoms, pavyzdžiui, žvejybiniai tinklai darko jūros dugną, trikdydami jūros dugno buveines, o tai mažina atsparumą aplinkos pokyčiams. Žvejams tai reiškia ir socialinės bei ekonominės gerovės prastėjimą bei pažeidžiamumą", – akcentuoja V.Sinkevičius.
"Todėl sutarėme siekti, kad žuvininkystė Baltijos jūroje būtų tvaresnė ir mažiau žalinga ekosistemoms. Tam būtina siekti Bendrosios žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimo. Kalbant apie žuvininkystę, noriu pabrėžti, kad kalbame ne tik apie priegaudos mažinimą, bet ir apie jūros dugno ekosistemų apsaugą. Šalys narės pritarė itin svarbiai priemonei – mažinti žvejybos įrangos, darančios žalą jūros dugnui, naudojimą", – tęsia eurokomisaras.
Visi šie įsipareigojimai neabejotinai darys įtaką deklaraciją pasirašiusių valstybių gyvenimui, jų atskirų sektorių ekonomikai. V.Sinkevičius supranta, kad keisti gyvenimo būdą niekada nėra lengva. "ES požiūrio pokyčiai ir dideli tikslai, įnešami Nuo lauko iki stalo, Bioįvairovės strategijomis ir šios konferencijos deklaracija, gali būti kvestionuojami. Tačiau, manau, kad laikas permąstyti savo veiklą ir įsipareigoti gamtai yra labai tinkamas. Visi aiškiai matome ir patiriame, kad esame tos pačios gamtos dalis ir tiek pat pažeidžiami kaip mūsų jūros ir žemė", – šalių atsakomybės tikisi V.Sinkevičius.
"Paprastas pavyzdys – šiandien mūsų žvejai yra labai sudėtingoje situacijoje, nes Baltijos jūroje tiesiog nėra ko žvejoti. Žuvininkystės sektorius – bene vienintelis anksčiau buvo kaltinamas dėl išteklių nykimo, o paskutiniu metu net ir žymiai sumažinus kai kurių išteklių žvejybą tapo akivaizdu, kad problema nėra tik žvejyba. Pavyzdžiui, menkės Baltijos jūroje išnyko ne dėl žvejybos kiekių, o daugiausiai dėl eutrofikacijos", – tikina V.Sinkevičius.
Pasak jo, politinė valia spręsti minimas problemas atsiranda ne tik pačioje EK. Būtent už žuvininkystę atsakingi Baltijos jūros valstybių ministrai kartu su EK praėjusiais metais pateikė bendrą pareiškimą, kad pagrindinių veiksnių, darančių įtaką Baltijos jūros būklei, poveikį reikia skubiai mažinti.
