Žinoma, nereikia ignoruoti mus pasiekiančių prastesnių ekonominių naujienų iš Lietuvai svarbių valstybių. Tačiau bent jau 2019 metais euro zonos, šiaurės šalių, rytų kaimynių ekonomika augs, o recesijos tikimybė jose ir toliau yra nedidelė. Atsižvelgę į lėtesnes euro zonos ūkio plėtros 2019 metais perspektyvas, prieš dvi savaites paskelbtoje SEB grupės ekonomistų apžvalgoje „Nordic Outlook“ pabloginome Lietuvos ekonomikos augimo prognozę artimiausiais metais. Tikimės, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,9 proc., o kitąmet – 2,4 procento.
Lietuva nėra saugus uostas Europoje
Prognozuoti šių metų Lietuvos ekonomikos plėtros tempą sudėtinga dėl to, kad šiuo metu yra didelė stiprios Lietuvos vidaus rinkos ir trapaus ekonomikos augimo Europoje priešprieša. Sausio mėnesio pasitikėjimo rodikliai rodo, kad Lietuvoje ir verslo, ir gyventojų lūkesčiai neprastėja ir yra net šiek tiek geresni negu prieš metus. Tačiau suprantame, kad Lietuva negali būti ilgai saugus uostas Europoje, kurį aplenkia suaktyvėję skersvėjai. Pavyzdžiui, likus mažiau negu dviem mėnesiams iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rizika, kad įvyks kietasis „Brexit“ scenarijus, sparčiai auga, o pasekmės, nors iš pirmo žvilgsnio neatrodo baugios Lietuvai, gali išsirutulioti į kamuolinį žaibą, kurio kelias neprognozuojamas. Kita vertus, nereikia nuvertinti ir tikimybės, kad dauguma išorės rizikos veiksnių nepasitvirtins, tad atsivertų kelias Lietuvos ekonomikai šiemet augti smarkiau, negu prognozuojame.
Nors tikimės, kad šiemet darbo užmokestis prieš mokesčius didės truputį lėčiau – 7 proc., tačiau dėl padidinto neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir jo taikymo išplėtimo darbo užmokestis į rankas veikiausiai didės beveik 10 procentų. Pavyzdžiui, asmuo, kurio bruto darbo užmokestis 2018 metais buvo 900 eurų, vien dėl praėjusiais metais patvirtintų mokesčių pokyčių šiais metais gaus 3,4 proc. didesnes pajamas į savo sąskaitą (darant prielaidą, kad jis pensijai kaupė ir kaups maksimaliai). Jeigu tokias pajamas gaunantis asmuo neskirdavo savo 2 proc. pajamų pensijai kaupti ir to toliau nedarys, jo pajamos šiemet augs dar sparčiau. Tokie namų ūkių pajamų pokyčiai yra palankūs ir mažmeninei prekybai, ypač jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad šiemet vidutinė metinė infliacija bus 2,5 proc., arba tokia pat kaip ir pernai.
Šių metų pradžia gali būti vangesnė prekybos sektoriui dėl padidėjusių gyventojų išlaidų elektrai, dujoms ir šilumos energijai, tačiau padidėjusios pensijos, kitos socialinės išmokos padės iš dalies neutralizuoti šių išlaidų augimą. Todėl didžiausias nežinomasis čia yra taupymo norma, t. y. ar gyventojai, gaudami didesnes pajamas, daugiau skirs taupymo reikmėms, ar išleis trumpalaikio ar ilgalaikio naudojimo prekėms įsigyti. Beje, per 2018 metus namų ūkių indėliai kredito įstaigose padidėjo daugiau negu 12 proc. (turimos paskolos didėjo 8 proc.) ir tai rodo, kad reali taupymo norma Lietuvoje turėtų būti teigiama.
Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius auga kaip ant mielių
Darbo rinkoje šiais metais neigiamų pokyčių nesitikime – SEB banko atliekamos apklausos rodo, kad daugiau ir didelių, ir vidutinių bei mažų įmonių šiais metais ketina didinti , o ne mažinti darbuotojų skaičių, todėl, jeigu ekonominė padėtis eksporto rinkose labai neblogės, vidutinis nedarbas 2019 metais turėtų sumažėti iki 6,1 procento. Dirbančių užsieniečių skaičių šiemet ir toliau didins transporto įmonės, tačiau planus gali sujaukti Europos Parlamente kelią besiskinantis ir mūsų transporto įmonėms nepalankus mobilumo paketas. Praėjusiais metais užsieniečiams iš trečiųjų šalių išduota 45,8 tūkst., arba 58 proc.
daugiau, nacionalinių vizų. Be to, išduoti 23 tūkstančiai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Panašios tendencijos ir kitose aplinkinėse šalyse. Pavyzdžiui, į Estiją 2018 metais atvyko laikinai dirbti beveik 20 tūkstančių darbuotojų, daugiausia ukrainiečių.
2018 metais padaugėjo diskusijų, kokio dydžio Lietuvoje turėtų būti viešasis sektorius ir kokio dydžio finansavimą jis turėtų gauti. Įprasta, kad viešojoje erdvėje daugiausiai dominuoja prieštaringi pasiūlymai: vieni teigia, kad viešasis sektorius yra neefektyvus ir biudžeto dydis yra daugiau negu pakankamas, kiti, kad viešojo sektoriaus problemas būtent ir sukelia palyginti mažas biudžetas ir jį reikia didinti didinant mokesčių pajamas (keliant mokesčių tarifus). Tiesa, kaip visada, slypi per vidurį. Dar prieš pusantrų metų Tarptautinis valiutos fondas parodė, kad trečią nuo galo ES Lietuvos biudžeto dydį lemia šešėlinės ekonomikos mastas, kuris Lietuvoje nors ir mažėja, bet per lėtai. Mokesčių tarifų dydžiai ir įvairios lengvatos turi mažesnę įtaką palyginti nedidelėms biudžeto pajamoms.
Kai kuriems gyventojams nemokėti mokesčių vis dar atrodo normalu
Ir čia mes vėl susiduriame su pagrindine problema – pasitikėjimo valdžia ir valstybės sektoriumi trūkumu. Gyventojai netiki valdžios sektoriaus gebėjimu dirbti efektyviai ir kurti pridėtinę vertę. Tokia nuomonė yra lyg sunkus inkaras visiems, dirbantiems valstybės sektoriuje. Kol pasitikėjimas valdžios sektoriumi yra menkas, tol klesti šešėlinė ekonomika. Kai kuriems gyventojams nemokėti mokesčių vis dar atrodo normalu. Nuolat kalbame apie būtinas reformas viešajame sektoriuje, bet taip pat reikia suprasti, kad pokyčiai neišvengiami be mažesnių ar didesnių klaidų. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojų klaidos visada vertinamos žvelgiant į jas per didinamąjį stiklą. Nesistebėkime, kad dėl to vis dar trūksta iniciatyvių darbuotojų valstybės sektoriuje, ypač jei atlyginimai dažnai privačiame sektoriuje yra kur kas didesni.
Kaip stiprus imunitetas mažina tikimybę užsikrėsti virusais, sklandančiais ore, taip ir subalansuota valdžios politika, atsakingas verslo ir gyventojų elgesys mažina tikimybę Lietuvai skaudžiau pajusti lėtėjančios euro zonos ekonomikos ir tokių galimų veiksnių kaip kietasis „Brexit“ pasekmes. Krizės laukti nereikia, jai reikia būti pasiruošus visada.
