Žemiški stebuklai

Šiek tiek daugiau nei aštuonerius metus skaičiuojantis kooperatyvas, įsikūręs Elektrėnų savivaldybės Lunkiškių kaime, pasak direktoriaus G.Migonio, šiuo metu vienija daugiau nei 40 narių. „Baltos avies“ nariai veisia galvijus ir augina juos iki tol, kol veršiukai atjunkomi nuo karvės žindenės (apie 6–8 mėnesius), tada jie perduodami kooperatyvui, kur penėjimo stotyje yra penimi iki reikiamo svorio. Dalį galvijų kooperatyvas nusiperka iš šalies. Pasak pašnekovo, dauguma jų penimų galvijų – angų veislės, nors yra ir šarolė, ir netgi pieninių holšteinų veislių augintinių. „Auginame, mokomės, bandome, žiūrime mėsos kokybę“, – pasakojo direktorius.

Anot G.Migonio, jų penėjimo stotyje galvijai auginami gana ekstensyviai, t. y. nenaudojant daug koncentratų – didelio kiekio perdirbtų grūdų ir sojų, kurių nemėgsta ir dėl GMO rizikos. „Pastebėjome, kad jei sudarome idealias sąlygas galvijui, nereikia nei antibiotikų, nei stebuklingų koncentratų, nei cheminių priedų, kuriuos dažnai perša įvairūs reklamuotojai, – teigė vyras. – Įsitikinome, kad, tik sutvarkius darbo kultūrą, tinkamai sudėliojus šėrimo grafikus ir, žinoma, mylint gyvulius, juos gerai prižiūrint, pasiekiami neįtikėtini rezultatai. Bet mes nedarome jokių stebuklų, tiesiog išnaudojame patį galvijo organizmo potencialą. Taip, mes juos labai mylime ir daug išleidžiame darbuotojų atlyginimams. Kiti optimizuoja ir 200 galvijų palieka vieną prižiūrėtoją, mes tokiam skaičiui paliekame du. Patys sau įrodėme, kad galvijai turi labai daug potencialo, tereikia mokėti juos auginti ir jie augs. Tą patį norime pasakyti ir kitiems.“

Parama padėjo tapti vieniems geriausių

G.Migonis sakė, jog kooperatyvo penėjimo stotis pastatyta naudojantis KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama. „Vietoj paprastos investicijos, atliktos taupant ir statant kažką ekonomiško, padaryta viena gražiausių penėjimo stočių Lietuvoje, – džiaugėsi pašnekovas. – Taip pat džiaugiamės galimybe šioje stotyje atlikti įvairius mokslinius tyrimus – tai yra, ji pritaikyta dažnam gyvūnų svėrimui, gerai jų priežiūrai.“ Kaip pasakojo direktorius, jų penimi gyvūnai visais metų laikais stovi lauke, specialiose apvaliose stoginėse be sienų. Į tai ir buvo daugiausia investuota gavus paramą.

Paramai – naujos taisyklės

Atkreipiame dėmesį, jog parama investicijoms į žemės ūkio valdas bus teikiama pagal naujas pereinamojo 2021–2022 m. laikotarpio taisykles.

Šiuo laikotarpiu paramos lėšos skiriamos atskirai šiems sektoriams:

• pieninei galvijininkystei – 27 mln. Eur;

• kiaulininkystei – 6,2 mln. Eur;

• paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą, – 6,2 mln. Eur;

• mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę,

avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, – 3,1 mln. Eur;

• sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei – 8 mln. Eur.

Dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Paramos intensyvumas – 50 proc., kai kuriais atvejais jis gali būti didinamas dar 20 proc. punktų.

Didžiausia paramos suma projektui – 300 tūkst. Eur, 2014–2020 m. laikotarpiu, įskaitant pereinamąjį – 2021–2022 m., – 900 tūkst. Eur, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 m. laikotarpiu, įskaitant pereinamąjį – 2021–2022 m., negali viršyti 1,3 mln. Eur.