– Viena iš galimybių susiformuoti tokiam puolimui tai, mokslininkai teigia, kad galėjo būti nukentėjusi viena patelė, kuri kažkada tyčia ar netyčia užpuolė jachtą sumaišius ją su kažkokiu maisto objektu. Ir jinai skaudžiai nukentėjo ir perdavė savo patirtį kitiems gentainiams. Nes orkos, kaip ir žmonės, kaip tam tikros kitos banginių rūšys, sugeba savo elgseną ir patirtį perduoti palikuonims arba greta esantiems giminaičiams. Kita galima versija, kad orkos skirstosi į tokias dvi grupes – vienos, kurios gyvena pakrantėje ir minta smulkiais žinduoliais, o kitos labiau sutinkamos vandenynuose ir jos minta stambiais gyvūnais, dažniausiai puola įvairius banginius ir jų jauniklius. Tai pagal antrą versiją būtų galima teigti, kad galbūt orka galėjo supainioti arba tai galėjo būti kaip testas mokymuisi medžioti. Tai čia toks įdomus atvejis, nes šiaip kito paaiškino šiems gyvūnams, jų elgsenai mes neturim.
– O kokio dydžio laivams šie banginiai yra pavojingi? Mes girdime dabar apie nuskandintas jachtas. Ar tik jachtos gali nukentėti ar ir kitokie laivai?
– Jeigu mes žiūrėtume per antrą tą vadinąmą orkų grupę, kurios medžioja stambius gyvūnus, tai stambūs laivai jų nedomina. Jos turi labai gerą regėjimą, jos labai gerai atskiria daiktus. Tačiau jeigu pažiūrėtume į jachtą iš apačios, tai ji šiek tiek primena banginio pilvą. Tai šita vieta tampa tokia įdomi ir patiems mokslininkams patyrinėti, ir, be abejo, labai įdomi pačiai orkai. Nes jeigu primena maistą, tai laukinis gyvūnas, natūraliai, mėgina tą maistą pasiimt. Bet šituose nufilmuotuose vaizduose matoma, kad orka domisi jachta ne taip kaip maistu, nedaro tokio agresyvaus puolimo, kas yra būdinga joms, tarkim, pamačius banginio jauniklį. Tai šioje vietoje toks labiau kaip pažintinis būdas ir kelia tokį nemalonų jausmą, kad jos vis dėlto gali priimti kaip konkurencijos elgseną.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
.
– Tada kyla klausimas, kaip reikėtų elgtis, kai orkos puola laivą? Tikriausiai jų kažkaip nuvyti neįmanoma?
– Aš asmeniškai, būdamas jachtoje, pamėginčiau įsijungti kokį nors stiprų garsinį signalą ir, jeigu tiktai įmanoma, pabandyčiau įjungti kokį nors garso šaltinį ar daužymą į korpusą, kažką tokio, kad tai būtų nestandartinis, neįprastas joms garsas. Tai tada jos turėtų šiek tiek sunerimti ir atsiriboti nuo laivo. Bet žinot, tai yra protingas gyvūnas ir nežinant jo tikslo sunku suprognozuot, kaip jis toliau elgsis.
– Na, bet tada kyla klausimas, ar orkos gali būti pavojingos žmonėms? Juk mes tikrai nesame jų mitybos racione ir jų grobiu tikriausiai neturėtume tapti.
– Tikrai ne. Bet yra visą laiką vienas „bet“. Kiekviena orka yra individualybė, kaip ir žmogus. Mes negalime garantuoti už protingą laukinį gyvūną, kuris staiga gali pajusti agresiją. Labai daug yra atvejų žinoma, kada orkos sužalojo savo dresuotojus. Bet tai yra šiek tiek kitokia situacija. Ir yra pavyzdžių, kai Norvegijoje Lofoteno įlankoje buvo banglentininkų varžybos ir atplaukę dvi orkos neužpuolė žmonių. Tai aš visgi siūlyčiau žmonėms, kurie jaučia, kad juos puola orka, reikėtų stengtis nepakliūti į vandenį ir žiūrėti į tai kaip į konkrečią, labai rimtą grėsmę.
– Na, o kaip yra dėl pavojaus tiems, kurie maudosi vandenyne? Juk, tarkime, lietuviai mėgsta poilsiauti Atlanto vandenyno salose ir netoli to paties Gibraltaro, tai ir Marokas vienoje pusėje, kitoje pusėje – Portugalija ir Ispanija.
– Sunku atsakyt. Vėlgi, mes atsiremiame į kiekvieną individualią orką, kuri priplauks medžioti. Siūlyčiau niekada nelipti į vandenį, jeigu yra žinoma, kad toj vietoj pastoviai lankosi orkos.
