Ilgapirščiai sportbačių parduotuvę Vokietijos vakariniame mieste nusiaubė ryte. Išnešė lauk tik kairės kojos batus. Niekas nežino, ar vagišiai dar buvo apsnūdę, ar visai nepatyrę, o gal tyčia?

„Nemanome, kad nusikaltėliai buvo profesionalūs. Juk vieną batą labai sunku realizuoti. Panašu, kad nusikaltėlių tikslas ir nebuvo jų pardavinėti“, – kalbėjo vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tad lieka mįslė, kodėl toks kairių batų išpuolis? Nejaugi padirbėjo išdaigininkai chuliganai, o gal vagys kairių pažiūrų arba patys yra vienakojai piratai, tad ir bato reikia tik vieno?

Vagišiams – savotiškas grobis, o parduotuvei – kelių tūkstančių žala. Nuostoliai dar ir išdaužtos vitrinos. Tiesa, pardavėjai neatskleidžia, ką dabar jie darys su likusiais dešinės kojos sportiniais batais.

Ir netrukus susimąsto, kad užklupus pandemijai, daugelis žmonių ne tik turi pamiršti apie tokį spontaniškumą, tačiau ir kaip reikiant susiveržti diržus. Tad kaip planuoti savo finansus ir atsidėti dalį lėšų nenumatytiems atvejams? Leonardas kviečia apie tai padiskutuoti savo kolegą ir labai gerą draugą aktorių Audrių Bružą.

Visiems puikiai žinomas aktorius A. Bružas, dar geriau pažįstamas kaip improvizacijos meno ekspertas, šiandien gali būti pristatomas ir kaip puikus verslininkas. Žinomas vyras atviras – dabar menininkams tenka improvizuoti, norint išgyventi karantino metu. Pavyzdžiui, jis ėmėsi papildomos veiklos ir pirkėjus kviečia užsukti į batų parduotuvę, kurioje jau kurį laiką dirba. Pašnekovas prisimena: „Čia kažkada reikėjo batų kodus suvedinėti. Staiga suprantu, kad jau dvi ar tris valandas tai darau… Ir aš kažkaip pradėjau galvoti: tai juk aš aktorius, jau kokius dvidešimt metų užsiimu aktoryste, o ką aš dabar darau? Bet kita vertus – tai tokia ramybė ir meditacija. Jokio streso, jokios panikos, kuri apima tada, kai reikia eiti į sceną ar prieš filmavimus.“ Audrius dar pasidžiaugia ir tuo, kad improvizacijos meno įgūdžiai, gludinti daugybę metų, jam labai praverčia ir naujajame darbe.

A. Bružas prisipažįsta, kad santaupų šiai dienai neturi. Nors ir dirbo daug, tačiau dalį savo pajamų investavo į verslą. Aktorius juokauja, kad tuo metu, kai studijavo aktorystę Muzikos ir teatro akademijoje, jų tikrai niekas nemokė, kaip uždirbti pinigų. Pasak jo, geriausias universitetas sudėtingose situacijose – gyvenimas. Pavyzdžiui, kartą praradęs net 100 tūkst. eurų, dabar į klausimus, susijusius su asmeniniais finansais, jis žiūri labai atsakingai.

Daugiau apie kasdienius finansus ir nekasdienes pašnekovų patirtis – laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ šeštadienį 11.30 val. per TV3.

Pataria saugoti kvitus

Savo teises žinantys ir įstatymus išmanantys pirkėjai vis dažniau pasinaudoja galimybe grąžinti prastos kokybės batus.

Svarbiausia sąlyga – išsaugoti pirkinio čekį. Klaipėdietė Roberta pasakojo nuolat tai daranti.

"Visada renku čekius, negali žinoti, kada prireiks. Pasimokiau, kai kartą apie 400 eurų kainavusių itališkos odos vyro aulinukų padas atsiklijavo vos po poros mėnesių nuo pirmo išėjimo į lauką. Tokiu atveju, jei neturi kvito, tavo rankos surištos", – karčią patirtį atsiminė pašnekovė.

Balandį jauna moteris populiarioje avalynės parduotuvėje "Step Top" įsigijo baltus batelius laisvalaikiui.

Pavasarį pirktus batus ji nešiojo iki pat rudens, kai pastebėjo, kad jie – akivaizdžiai nekokybiški.

"Batai buvo sportinio stiliaus, niekuo neypatingi, kainavo apie 100 eurų. Maždaug po mėnesio dėvėjimo pradėjo plyšti vidus, dar po kelių apsitrynė išorė, tačiau nešti atgal į parduotuvę nebuvo pagrindo. Rudeniop pastebėjau, kad atsiklijavo padas. Susiradau čekį ir nužingsniavau į parduotuvę, nes po pusės metų batai tapo netinkami niekam. Kokybė – apverktina, šiuo savo pirkiniu patyriau finansinį nuostolį", – įsitikinusi Roberta.

Geranoriški – ne visi

Klaipėdietei paprašius grąžinti pinigus už nekokybišką daiktą, pardavėjos nė nebandė ginčytis.

Visą sumą atgavau iš karto.

"Neprireikė net 14 dienų ekspertizės. Visą sumą atgavau iš karto. Žinoma, nebuvo labai malonu atiduoti gerokai padėvėtus batus, bet ne pirkėjas kaltas, jei tai – gamybos brokas", – svarstė pašnekovė.

Jos manymu, daug reikšmės grąžinant batus turi tai, su kokiu pardavėju teks susidurti.

"Kitas gali sakyti, kad atsakymą duos tik po dviejų savaičių ir bus visiškai teisus. Mano atveju laukti nereikėjo", – pridūrė mergina.

Tiesa, ne visada į avalynės grąžinimą žiūrima taip geranoriškai.

Dienraštis neseniai aprašė nemenką sumą už vasarinius batus suplojusios palangiškės D.S. istoriją.

Klaipėdoje batų parduotuvėje "Scalini" moteris įsigijo basutes, kurios išpardavimo metu kainavo 77 eurus.

Pasidžiaugti apavu D.S. spėjo vos porą kartų.

Per pirmą apsiavimą atsiklijavo basučių vidinis padas, per antrąjį – nulūžo sagtis, o tiesos ieškojusi pirkėja pasijautė užsitraukusi pardavėjos nemalonę.

Panorusiai grąžinti prekę moteriai parduotuvės darbuotoja paliepė užpildyti pretenziją, kad būtų galima atlikti ekspertizę.

Tada pažadėjo paskambinti po savaitės ir informuoti apie vadovybės sprendimą.

Įširdusi pirkėja basučių parduotuvėje taip ir nepaliko. Ją nuvylė esą "atsainus darbuotojos bendravimas ir tai, kad į situaciją nebuvo pažiūrėta žmogiškai".

Prekybos centre "Akropolis" įsikūrusios "Scalini" batų parduotuvės vadovė Inga Petrošienė tąkart pateikė kiek kitokią įvykio versiją.

Jos žodžiais tariant, paprastas pardavėjas nėra įgaliotas vertinti prekės ir gamybos defekto nenustatinėja. Esą nemandagiai elgėsi ir pati pirkėja.

"Civiliniame kodekse numatyta, kad pirkėjas turėtų palikti basutes ir parašyti pretenziją. Turime galimybę 14 dienų spręsti, tai gamyklinis brokas ar mechaninis pažeidimas. Negaliu grąžinti pinigų, kol pati savo akimis neįsitikinau. Nieko nedarome nelegaliai ir specialiai neatiduoti pinigų nenorime. Man merginos skambino keletą kartų, bet tikrai nekalbėjo nepagarbiai. Jos sakė, kad klientė labai šaukė, rėkė", – pasakojo pašnekovė.

Vadovė tada tikino, kad apžiūrėtų batus, jei pirkėja juos dar kartą atneštų.

Dažniausiai pasitvirtina

Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėjos Vijoletos Budriuvienės, Civiliniame kodekse nurodyta, kad pareikšti pretenziją pardavėjui pirkėjas turi teisę ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pirkimo dienos.

Paprastai pakanka su savimi turėti brokuotą prekę ir kasos kvitą.

Jei gamybos defektas pasitvirtina, pirkėjas atgauna visą sumokėtą sumą.

Nors pardavėjai kartais ir nesutinka atiduoti pinigų, argumentuodami, kad batus priima tik per dvi savaites ir neavėtus, mūsų šalies įstatymai vis tiek į pardavėją leidžia kreiptis dvejus metus.

Nepriklausomai nuo to, kokį garantijos terminą nustato pardavėjas.

"Jei pardavėjo atsakymas vartotojo netenkina, jis su pirkimo dokumentais ir pardavėjo atsakymu kreipiasi į mūsų tarnybą. Apskritai kalbant, pagrįstų skundų būna apie 60 proc.", – teigė V.Budriuvienė.

Dažniausiai nepatenkinti pirkėjai nori atgauti pinigus, kai kuriuos tenkina ir tai, kad prekė būtų pakeista į kokybišką.

81 skundas – dėl avalynės

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius per šiuos metus jau išnagrinėjo 417 vartotojų prašymų. Iš jų dėl avalynės ir odos gaminių gautas 81 skundas.

60 vartotojų pranešimų dėl netinkamos kokybės avalynės buvo pagrįsti.

Dažniausiai vartotojai skundėsi nuo batviršių atsiklijavusiais padais, netinkamai sutvirtintais užkulniais, dažančiais pamušalais.

21 prašymas buvo nepagrįstas, nes vartotojai kreipėsi dėl užkulnių trynimo, pėdų spaudimo.

Vizualiai apžiūrėjus ir viską įvertinus, gamybos defektas nenustatytas, nes masinės gamybos avalynė gali neatitikti individualių kojos matmenų ir formos (pavyzdžiui, pločio, linkio ar kulno dalies formos).

Pirkdamas avalynę pirkėjas turi įsitikinti, kad ji yra patogi ir nesukels diskomforto avint.

Vartotojas taip pat turi galimybę pasinaudoti Mažmeninės prekybos taisyklių 14 punktu, kuriame nurodyta, kad tinkamos kokybės prekės gali būti keičiamos ir grąžinamos.

Pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio daiktais.

Jeigu keičiant daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas.

Grasino, kad iškvies apsaugą

Liepos 26-ąją Klaipėdoje esančioje batų parduotuvėje "Scalini" moteris įsigijo basutes. Išpardavimo metu batai kainavo 77 eurus.

Tiesa, jais pasidžiaugti D. S. spėjo vos porą kartų.

"Iš pradžių atsiklijavo basučių vidinis padas, paskui nulūžo sagtis ir jas nešioti tapo nebeįmanoma. Praėjusį sekmadienį nuvažiavau į parduotuvę, kad grąžinčiau prekę. Pardavėja man liepė užpildyti pretenziją. Taip ir padariau. Tada pasakė, kad už savaitės paskambins ir informuos, ar grąžins pinigus. Kad reikalinga ekspertizė", – pasakojo pašnekovė.

Kadangi D. S. gyvena ne Klaipėdoje, toks atsakymas jos netenkino.

"Esu iš Palangos ir specialiai važinėti vien dėl parduotuvės pageidavimų, kad atgaučiau savo pinigus, man irgi kainuoja. Tada pardavėja tiesiai šviesiai atkirto – nepatinka, kreipkis i vartotojų teises", – piktinosi pašnekovė.

Nusisuko, vaikščiojo, tarsi nieko nebūtų nutikę.

"Atnešu nešiotas basutes, kurios suplyšo "neištempusios" nė poros savaičių, o pardavėja net neatidaro batų dėžės ir nepasižiūri, kas nutiko. Mano kalbos jai irgi buvo neįdomios. Paprašiau parduotuvės vadovės telefono numerio, nedavė, o galiausiai iš viso nebesiklausė manęs. Nusisuko, vaikščiojo, tarsi nieko nebūtų nutikę", – pridūrė palangiškė.

Toks ignoravimas pirkėją įsiutino.

"Kalbėjo visiškai nepagarbiai. Galiausiai pametė atspausdintą dokumentą su įstatymais, kad pasiskaityčiau. Netgi pagrasė iškviesti apsaugą, nes reikalaudama priimti prekę ir grąžinti pinigus neva baidžiau jų klientus", – sakė D. S.

Įširdusi pirkėja basučių parduotuvėje taip ir nepaliko. Esą labiausiai nuvylė atsainus "Scalini" darbuotojos bendravimas ir tai, kad į situaciją nebuvo pažiūrėta žmogiškai.

"Klientė labai šaukė"

Prekybos centre "Akropolis" įsikūrusios "Scalini" batų parduotuvės vadovė Inga Petrošienė pateikė kiek kitokią įvykio versiją.

Jos žodžiais tariant, paprastas pardavėjas nėra įgaliotas vertinti prekės ir gamybos defekto nenustatinėja.

Esą nemandagiai elgėsi pati pirkėja.

"Turėjau išeiginę, bet šią situaciją žinau, nes mergaitės man skambino. Kadangi batai yra nešioti, jos nesprendžia, tai brokas ar ne. Pati turėčiau pamatyti tuos batukus. Civiliniame kodekse numatyta, kad pirkėjas turėtų palikti basutes ir parašyti pretenziją. Turime galimybę 14 dienų spręsti, tai gamyklinis brokas ar mechaninis pažeidimas. Negaliu grąžinti pinigus, kol pati savo akimis neįsitikinau. Nieko nedarome nelegaliai ir specialiai neatiduoti pinigų nenorime. Man merginos skambino keletą kartų, bet tikrai nekalbėjo nepagarbiai. Jos sakė, kad klientė labai šaukė, rėkė", – tikino pašnekovė.

Esą visiems nepatenkintiems klientams yra pateikiama įstatymo ištrauka, tačiau šįsyk įtikinti klientę nepavyko.

"Šiandien (antradienį – I.L.) atėjau į darbą po išeiginių, batų nėra. Nepaliko net apžiūrėjimui", – stebėjosi parduotuvės vadovė.

Baidė klientus?

Mano darbuotojos aiškino, kad pirkėja rėkė, nenorėjo išeiti iš parduotuvės ir panašiai.

"Pasitaiko negeranoriškų klientų, bet visada stengiamės taikiai išspręsti situaciją. Galiu ant pirštų suskaičiuoti tuos, kurie šaukė, nenorėjo išeiti iš parduotuvės ir baidė klientus. Pati šio incidento nemačiau, bet mano darbuotojos aiškino, kad pirkėja rėkė, nenorėjo išeiti iš parduotuvės ir panašiai", – kalbėjo I. Petrošienė.

Galiausiai direktorė patikino, kad apžiūrėtų batus, jei pirkėja juos atneštų.

Esą apmaudu, kai su įstatymais nesusipažinę žmonės žūtbūt bando įrodyti savo tiesą.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausioji specialistė Alma Šlažienė aiškino, kad pardavėjas gali 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi vykdyti vertinimą. Tai numatyta teisės aktuose.

"Pardavėjas turi teisę įvertinti ir duoti atsakymą per 14 dienų. Mes negalime priversti padaryti to greičiau", – tikino A. Šlažienė.

VVTAT gavo vartotojos prašymą su informacija, kad elektroniniu paštu vartotojai atsiųstoje reklamoje buvo nurodyta, jog „Ecco“ parduotuvėse pažymėtiems batams bus taikoma 30 proc. nuolaida. Nuvykus į parduotuvę vartotoja išsirinko batelius, ant kurių buvo užklijuota 124,90 Eur kaina, o ant batelių užklijuotame akciniame raudoname kainolapyje buvo nurodyta, kad batelių kaina 99,92 Eur, t.y. pritaikyta 20 proc. nuolaida. Kasoje vartotoja už batelius sumokėjo trečią kainą – 107,92 Eur.

VVTAT pažymi, kad vartotoja bendrovės parduotuvėje apsipirko didžiojo išpardavimo, dar vadinamo „Juoduoju penktadieniu“ („Black Friday“), metu, kai dauguma parduotuvių skelbia įvairias nuolaidas ir akcijas, taip pritraukdamos didelį, geriausių pasiūlymų ieškančių, vartotojų skaičių. Taigi aukščiau aprašyti bendrovės veiksmai galėjo suklaidinti ir daugiau vartotojų, kuriems prekės kaina turi ypač didelę reikšmę priimant sprendimą įsigyti prekę ir, kurie tokių masinių išpardavimų bei nuolaidų metu pagrįstai tikisi, kad bendrovių skelbiama informacija apie prekės kainą bus teisinga ir neklaidinanti.

VVTAT atkreipia dėmesį, kad vartotojai, atsižvelgdami į komercinės veiklos subjekto skleidžiamą informaciją apie prekės kainą ir įsigydami prekes neturi pagrindo abejoti skleidžiama informacija ir imtis papildomų priemonių siekiant patikrinti, ar pateikiama informacija yra teisinga ir neklaidinanti.

Tyrimo metu VVTAT atsižvelgė į tai, kad SIA KRM Baltic Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas pažeidė pirmą kartą, tyrimo metu bendradarbiavo bei grąžino vartotojai dėl neteisingai nurodytos kainos sumokėtus pinigus. 

Atsiknojo padai

Sezoninius odinius aulinukus klaipėdietė L. pirko "Akropolyje" esančioje avalynės parduotuvėje "Danija".

Skelbiama, kad anksčiau jų kaina buvo per 100 eurų, tačiau pritaikius nemenką nuolaidą ji sumažinta iki 72 eurų.

Iš pirmo žvilgsnio aulinukai atrodė patogūs, tvirti, geros kokybės. Kaina – irgi įkandama.

"Verkiant reikėjo sezoninių batų. Džiaugiausi, kai pavyko išsirinkti, nes paprastai rasti tinkamus batus mano kojoms nėra lengva", – pasakojo klaipėdietė.

Nauju pirkiniu L. džiaugėsi neilgai. Praėjus vos porai savaičių  abiejų batų padai atsiknojo.

"Lygiapadžiai batai atplyšo ties suklijavimo vieta. Vienas pažeistas labiau, kitas – mažiau, tačiau bet kuriuo atveju nešioti jų neįmanoma. Laimei, buvau išsaugojusi čekį ir nieko nelaukusi nunešiau atgal į parduotuvę. Tikėjausi iškart atgauti pinigus, nes tai – akivaizdus gamintojo brokas", – buvo įsitikinusi pirkėja.

Pasiūlė batsiuvį

Moteris nustebo, kai pardavėja pasiūlė sutaisyti batus.

Kas garantuoja, kad po kiek laiko jie vėl nesuplyš?

"Atsisakiau batsiuvio. Kas garantuoja, kad po kiek laiko jie vėl nesuplyš? Tenorėjau greičiau susigrąžinti pinigus ir nusipirkti naujus batus, kurių man reikėjo čia ir dabar. Tačiau pardavėja liepė rašyti prašymą ir žadėjo tirti situaciją", – stebėjosi L.

Raštišką prašymą atgauti pinigus klaipėdietė pateikė lapkričio 1-ąją, tačiau iki savaitės pabaigos atsakymo nesulaukė.

Pirmadienį iki 14 val. taip pat buvo tylu. Moteris ėmė nerimauti.

"Juk pati specialiai nesugadinau batų, kam tiek delsti? Viena pažįstama brokuotus batus grąžino ir atgavo pinigus tą pačią minutę, nereikėjo jokių raštų. Matyt, tai priklauso nuo pardavėjos", – svarstė pašnekovė.

Pinigus grąžino

Dienraščiui susisiekus su avalynės parduotuvės "Danija" vyr. pardavėja Eugenija ši patikino, kad batai išties brokuoti, todėl pinigai pirkėjai netrukus bus grąžinti.

"Taip nėra buvę, kad mes piktybiškai negrąžintume pinigų. Jeigu abejojame dėl broko, duodame pirkėjui parašyti prašymą ir atsakome per keturiolika dienų. Tada spendžiame, kaip pasielgti. Žinoma, jeigu brokas akivaizdus, dažniausiai pakeičiame batus arba grąžiname pinigus. Taip bus ir šiuo atveju – dar nespėjome atsakyti pirkėjai, bet pinigus jai tikrai grąžinsime. Kaip tik šiandien su parduotuvės vedėja peržiūrėjome broką ir priėmėme sprendimą", – pirmadienį teigė parduotuvės atstovė.

Netrukus klaipėdietė L. sulaukė skambučio su kvietimu atvykti į parduotuvę atsiimti pinigų.

"Turi tokią teisę"

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėja Vijoleta Budriuvienė aiškino, kad pardavėjas turi teisę 14 dienų nuo kreipimosi atlikti vertinimą.

"Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad pardavėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka ar sutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą raštišką atsakymą, pagrįstą dokumentais. Ko gero, šiuo konkrečiu atveju pinigai turėtų būti grąžinami", – svarstė V.Budriuvienė.

Esą siūlymas sutaisyti batus irgi logiškas, tačiau pirkėjas turi teisę atsisakyti.

"Paprastas pardavėjas nėra įgaliotas vertinti prekės ir gamybos defekto nenustatinėja. Todėl nenuostabu, kad tai užtruko", – aiškino inspektorė.

Skundų dėl avalynės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia itin dažnai.

Nuo metų pradžios tarnybai nagrinėti pateikti 66 klaipėdiečių prašymai. Didžioji dalis skundų – pagrįsti.