Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SAM), didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

„Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu padidės ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir negalią turintiems žmonėms. Dirbančių žmonių su negalia pajamas didins ir ūgtelėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis bus 49 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 157 eurus. Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. y., nustatant pajamų ribą, kurios neviršijus, asmuo ar šeima įgyja teisę gauti valstybės paramą.

Nuo kitų metų sausio šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Nuo jos priklauso šalpos išmokų dydžiai. Taip pat didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.

Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia.

Didėja šalpos neįgalumo pensijos

Šalpos pensijų bazės dydis – 184 eurai (nuo 2022 m. birželio – 173 eurai, nuo 2022 m. sausio – 150 eurų)

Nuo sausio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės ir šalpos išmokos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus didėja 24,75 euro.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Didėja tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia

Tikslinių kompensacijų bazė –  147 eurai (nuo 2022 m. birželio – 138 eurai, nuo 2022 m. sausio – 126 eurai). Nuo ateinančių metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija didės iki 382,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – iki 279,3 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija didės iki 161,70 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 88,20 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius.

Kompensacija žmogaus su negalia automobiliui

Nuo ateinančių metų pradžios iki 49 eurų padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, žmonėms, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, ir šeimoms, kurios augina vaiką su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kompensacija didės iki 3 136 euro.

Didėja netekto darbingumo ir senatvės pensijos žmonėms su negalia

Nuo sausio pradžios didinant visas socialinio draudimo pensijas, didės ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia.

Socialinio draudimo pensijų padidėjimas

Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 510 iki 575 eurų.  

Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.

Senatvės pensija neįgaliajam. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir netekto darbingumo lygis. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

Netekto darbingumo pensija. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį, jei jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

Nuo sausio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidės, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.

Kompensacijos už būsto šildymą

Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kompensacijos už būsto šildymą gavėjų ratas dar prasiplės, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, taip pat ir žmones su negalia.

Nuo sausio valstybės remiamų pajamų dydis didinamas nuo 147 iki 157 eurų. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui.

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (294 eurai – kai VRP 147 eurai; 314 eurų – kai VRP 157 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 euras – kai VRP 147 eurai; 471 euras – kai VRP 157 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Papildomai skiriama išmoka vaikui su negalia

Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2023 m. sausio 1 d. ši suma sieks 136,22 euro per mėnesį (85,75 euro – universali išmoka vaikui ir 50,47 euro – papildomai skiriama išmoka vaikui).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai. Šių išmokų ūgtelėjimą lemia nuo metų pradžios didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje jos bus didesnės beveik ketvirtadaliu (23  proc.).

„Tikiuosi, kad nuo ateinančių metų pradžios didesni vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos, iki 625 eurų augantis neapmokestinamas pajamų dydis padidins šeimų, auginančių vaikus, pajamas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tikiuosi, kad nuo ateinančių metų pradžios didesni vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos, iki 625 eurų augantis neapmokestinamas pajamų dydis padidins šeimų, auginančių vaikus, pajamas

Nuo sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis bus 49 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 157 eurus. Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. y., nustatant pajamų ribą, kurios neviršijus, asmuo ar šeima įgyja teisę gauti valstybės paramą.

Nuo sausio 1 d. padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, didesnio dydžio socialinės išmokos vaikus auginančias šeimas pasieks vasario mėnesį, nes išmokos mokamos už praėjusį mėnesį.

Vienkartinė išmoka vaikui. Kiekvienam Lietuvoje gimusiam vaikui mokama vienkartinė išmoka didėja 33 eurais, iki 539 eurų.

Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Ši išmoka priklauso ir įvaikinus vaiką, neatsižvelgiant į tai, ar ji jau buvo išmokėta vaikui gimus. Taip pat ši išmoka skiriama, kai vaikui nustatoma globa šeimoje ar šeimynoje iki jam sukanka pusantrų metų ir išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai. Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, todėl negali pretenduoti į motinystės išmoką iš „Sodros“, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, bus mokama vienkartinė 315 eurų dydžio išmoka, kuri nuo sausio 1 d. padidėja apie  20 eurų.

Vaiko pinigai ir papildomai skiriama išmoka vaikui. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais, sieks 85,75 euro. Papildomai skiriama išmoka vaikui prie vaiko pinigų, mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią, sieks 50,47 euro.  Išmoka vaikui priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, vienam iš tėvų kas mėnesį mokama išmoka  gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui iki vaikams sukanka dveji metai. Kai gimsta dvynukai, per mėnesį išmoka sieks 196 eurus, jeigu trynukai – 392 eurus, jei ketvertukas – 588 eurus, t. y., išmoka didinama 196 eurais už kiekvieną atžalą.

Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. Jeigu vaiko tėtis, mama, įtėvis ar įmotė yra pašaukti arba savanoriškai atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, tokio kario ar karės vaikui kas mėnesį bus mokama 73,50 eurų dydžio išmoka.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Kai vaikas auginamas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris dėl mokymosi ar studijų neturi sukaupęs socialinio draudimo stažo vaiko priežiūros išmokai iš „Sodros“ gauti, tuomet jam kas mėnesį iki vaikui sueina dveji metai skiriama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Nuo sausio pradžios ši išmoka sieks 294 eurus.

Mokinių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai turės teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį bus mažesnės nei 235,5 euro. Su šia pajamų riba taip pat skiriamas nemokamas maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 98 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.