„Buvo garbė šį sezoną būti „Žalgirio“ dalimi. Ačiū visam personalui ir visiems komandos draugams už puikų čempionatą. Taip pat ypatingas ačiū visiems fanams ir visai Lietuvai už jūsų begalinį palaikymą ir atsidavimą. Iki kito karto“, – rašė Udrihas.

Udrihas Eurolygoje vidutiniškai per 11 minučių pelnydavo po 3,1 taško, atkovodavo po 1,5 kamuolio ir atlikdavo po 1,8 rezultatyvaus perdavimo.

LKL slovėnas per 17 minučių rinkdavo po 6,8 taško, 2,3 atkovoto kamuolio ir 4,3 rezultatyvaus perdavimo.

Tai – visa Kauno „Žalgirio“, šviežiai iškeptų-senųjų LKL čempionų, įžaidėjų grandis. Visų jų kitą sezoną Kaune veikiausiai nebebus.

Mažas nežinomasis yra tik dėl 35-erių veterano Beno Udriho, kuris nuo kito mėnesio taps laisvuoju agentu ir kol kas nėra susitaręs su jokia ekipa.

Tuo metu dviem jo kolegoms, Micičiui ir Pangosui, šampanu permirkusios akimirkos „Žalgirio“ arenoje šiandien buvo paskutinės. Vienas į Barseloną, kitas – atgal į Turkiją. Nebėra jokių abejonių, kad serbo ir kanadiečio kitą sezoną Kaune nebus.

Emocijų ir euforijos po alinančiai ilgo sezono fone šie vaikinai oficialių atsisveikinimo žodžių nesakė, tačiau kiekvienas iš šių legionierių žarstė užuominas.

Pavyzdžiui, Micičius per erdvią komandos rūbinę žygiavo rankose laikydamas savo marškinėlius ir prašydamas kiekvieno komandos draugo ir trenerių štabo nario autografų.

Aiškus atsisveikinimo ženklas?

„Vis dar nežinau, juk visi tai daro, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ nusijuokė Micičius, kitą sezoną pradėsiantis Stambulo „Anadolu Efes“ gretose. – Juk dar turiu kontraktą ir su „Žalgiriu“. Žinau, ko atvykau čia. Esu lamingas, kad pasinaudojau galimybe, atidaviau maksimumą. Dabar noriu kelti savo karjerą dar aukščiau, bet pamatysime, kas nutiks. Dabar, kai esu apimtas emocijų, galiu pasakyti, kad tai buvo vertingiausias mano sezonas. Esu dar jaunas, bet nuėjau ilgą kelią. Draugai ir kiti geri žmonės mano atmintyje išliks.

Esu laimingas, kad buvau šios sistemos dalimi. Ši organizacija ir ši komanda buvo tikrai kažkas neįtikėtino. Pamačiau, kaip komanda gali dirbti ne kaip individai, o kaip komanda. Išmokau labai daug apie krepšinį.“

Jau kurį laiką dėl ateities abejonių nebeturi į „Barceloną“ nuo kito sezono besikelsiantis Pangosas. Jo atsisveikinimo žodžiai taip pat buvo konkretūs.

„Noriu padėkoti visiems sirgaliams už tai, ką jie dėl mūsų padarė. Manau, tai geriausi sirgaliai. Mėgaujausi laiku čia, fanai padėjo man paaugti. Ačiū. Dabar noriu tik mėgautis akimirka, bet buvo puikūs dveji metai. Nekeisčiau jų už nieką“, – sakė Pangosas.

Dviejų iš šių trijų legionierių karjeros kol kas klostosi analogiškai. Tiek Micičius, tiek ir Pangosas į Kauną atvyko tarsi į miestą, kuriame savo karjeroms jie galėtų atrasti pakilimo taką.

Vienas iš Las Palmaso, kitas – iš Bursos. Dabar, praktiškai modami ranka Kaunui, jie pirštu baksnoja į žmogų, kuris jiems padėjo tuos pakilimo takus nusitiesti.

„Tik pažiūrėkite į jį, – pokalbio metu į greta vaikus kilnojusį Šarūną Jasikevičių dėmesį atkreipė Micičius. – Kaip jis nori laimėti, kokia aistra krepšiniui. Kaip su juo gali būti nemotyvuotas?“

Būtent Šaras buvo tas, kuris į Lietuvą atviliojo tiek Pangosą, tiek ir Micičių. Jasikevičiaus vadovaujamoje komandoje pastarasis dar kartą prisiminė, ką reiškia žaisti Eurolygoje. Elitinis Senojo žemyno turnyras ir istorinis žygis jame Micičiui paliko neišdildomą įspūdį.

„Mums nutiko tiek daug visko… Dabar, mintimis prabėgdamas pro visą sezoną, vienintelis žodis ateinantis į galvą yra „ilgas“, o ypač su komanda, kuri maksimalų rezultatą spaudžia ne tik Eurolygoje, bet ir LKL. Atvykau į krepšinio šalį, kas man priminė namus, Serbiją. Tai mažas miestas, visi mus seka, visi mus žino. Krepšinio prasme, suvokiau, kaip reikia būti sistemos dalimi, turėjau gerą sezoną individualiai. Daug išmokau ir iš Šaro.

O dabar sėdžiu čia, baigęs sezoną, laimėjęs LKL. Man tai reiškia labai daug. Kai esi jaunas, mėgini daryti viską, kad gautum kuo daugiau trofėjų. Dabar titulas mano karjeroje jau įrašytas. Tai man daug reiškia, mėgstu titulus“, – neužsikirsdamas dėstė Micičius.

Iš Šaro išminties sėmėsi ir Slovėnijos veteranas Udrihas. Tiesa, jis iš „Žalgirio“ vairininko traukė kiek kitokias pamokas, nei du minėti komandos draugai.

Udrihas tinklalapiui „BasketNews.lt“ dar kartą patvirtino po krepšininko karjeros ketinantis pradėti trenerio kelią. Karjeros saulei po truputį leidžiantis, dabar slovėnas vis dažniau atkreipia dėmesį į savo trenerių veiksmus. Šį sezoną jo mokytoju buvo Jasikevičius.

„Žinau, kad po kelių metų pats pradėsiu treniruoti, kai baigsiu karjerą, todėl buvo didelė nauda būti su Šaru, kuris pats buvo puikus krepšininkas. Iš jo daug išmokau. Šaras įrodė esantis geras treneris. Tikiu, kad seksiu jo pėdomis“, – duoklę strategui atidavė Udrihas.

O kaip dėl paties pėdų tolimesnėje krepšininko karjeroje?

„Sakau atvirai, su niekuo apie tai dar nekalbėjau. Dabar esu laisvasis agentas. Na, gerai, dabar dar esu žalgirietis, bet, sakykime, rytoj, toks nebebūsiu. Kalbėsime su šeima ir nuspręsime, kur bus kitas žingsnis“, – sakė Udrihas.

Tose rungtynėse Martynas Echodas antrojo kėlinio pradžioje slovėnui pirštu įdūrė į akį, todėl žalgirietis nebegalėjo tęsti mačo.

Trečioje akistatoje Udrihas pasirodė aikštėje ir per 12 minučių taškų nepelnė, tačiau atkovojo 2 kamuolius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus.

Tris metimus prametęs veteranas atskleidė, kad su viena akimi sunkiai gali matyti.

„Vilniuje man pirštu įdūrė tiesiai į akį. Vaizdas šia akimi dabar liejasi. Stengiuosi tai ignoruoti, nes žaidžiame finale, todėl stengiuosi padėti komandai kaip tik galiu. Tiesa, sužeista akis tikrai paveikia mano žaidimą. Galima sakyti, kad žaidžiu matydamas tik viena akimi. Kiekvieną kartą atlikdamas metimą tarsi spėlioju, kur reikia mesti“, – tinklalapiui „krepsinis.lt“ teigė Udrihas.

Sezono viduryje prie „Žalgirio“ prisijungęs 35-erių metų 191 cm ūgio gynėjas LKL vidutiniškai pelno po 6,3 taško, tačiau finalo serijoje prametė visus 4 metimus.

Ketvirtosios LKL rungtynės šeštadienį 17.20 val. vyks Vilniuje.

Jis iš šono stebėjo žalgiriečių žygį Karaliaus Mindaugo taurėje, o vėliau per rungtynes net nepasirodydavo arenoje – sirgdamas jis rungtynes žiūrėdavo tik per televizorių.

„Trys neįtikėtinos savaitės, – dabar žvelgdamas į šį periodą, sakė B. Udrihas. – Tikiuosi, kad dabar nesirgsiu ir nebūsiu traumuotas artimiausius 10 metų. Dabar jau visas bacilas išvariau iš savo organizmo.“

Vasario 4-ąją B. Udrihas sužaidė geriausias rungtynes „Žalgiryje“, kai Prienuose į „Vytauto“ krepšį įmetė 13 taškų, atliko 8 rezultatyvius perdavimus ir atkovojo 6 kamuolius. Jis surinko 26 naudingumo balus – daugiausiai per karjerą „Žalgiryje“.

Po kelių dienų treniruotėje, besirengiant artėjančiam mačui su Maskvos srities „Chimki“, jis bėgo iš vienos aikštės pusės į kitą, kaip pats sako, vos 50 proc. greičio, ir pajuto skausmus šlaunyje.

„Tai mane kuriam laikui išmetė iš rikiuotės, – apie šlaunies traumą pasakojo įžaidėjas. – Tada po taurės varžybų grįžome namo, gripas siautė visoje Lietuvoje, ir pasigavo mane. Išsigydžiau, grįžau, keturias dienas pabuvau sveikas, ir vėl pasigavau kažkokią infekciją, bakteriją. Kažkokia nesąmonė. Tada buvau labai piktas.“

Slovėnas vėl kurį laiką net nesirodė ant „Žalgirio“ suolo, o į rikiuotę grįžo tik kovo pradžioje.

Be B. Udriho „Žalgiris“ Eurolygoje per ketverias rungtynes iškovojo 2 pergales, triumfavo KMT varžybose, o LKL pirmenybėse per tris mačus du kartus laimėjo. Pergalinga buvo ir pirmadienio dvikova Kėdainiuose, kurioje B. Udrihas po penkių savaičių pertraukos grįžo į aikštę. Per 18 minučių jis pelnė 3 taškus ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.

„Kartais gerai pažiūrėti į komandą iš šalies. Kai ji žaidžia, gali matyti, kur gali padėti, pavyzdžiui, gynyboje, pelnant taškus, perduodant kamuolį. Tai tikrai kažkiek padėjo, bet dabar man reikia susigrąžinti 100 proc. formą, kad galėčiau padėti geriausiai, kaip sugebu“, – aiškino B. Udrihas.

Į aikštę jis grįžta kritiniu sezono momentu. Dėl geresnės vietos aštuonete kovojantis „Žalgiris“ per paskutines penkerias rungtynes Eurolygoje žais su keturiomis į atkrintamąsias pretenduojančiomis komandomis, o tik du mačai vyks namie.

Žalgiriečiai žengia penkti (15-10), o jiems ant kulnų lipa keturios komandos, įskaitant šios dienos varžovę, Vitorijos „Baskonia“ (12-13). Pastaroji yra bene vienintelė, galinti iš dabartinio aštuoneto išstumti kažkurią ekipą.

„Jeigu žaisime taip, kaip sako treneris, būsime kantrūs, ieškosime antro, trečio varianto, kietai ginsimės, tada turėsime galimybę įveikti bet kurią komandą, – įsitikinęs B. Udrihas. – Taip komanda žaidė dar iki man prisijungiant, tą patį jie daro ir kai atvykau. Jeigu mes tai darysime, viskas bus gerai.“

Aukštaūgius Antaną Kavaliauską ir Brandoną Daviesą kamuoja angina, o Beno Udrihas treniruotėje pasitempė kojos raumenį.

„Žiūrėsime, kaip bus, dėl kai kurių žaidėjų, galvoju, nuspręsime tik prieš pat rungtynes, ar galės žaisti“, – sakė Jasikevičius.

Kavaliauskas šiandien nesitreniravo su komanda, tuo metu Daviesas į pasiruošimo procesą įsijungė trečiadienį. Pastarasis savaitgalį dėl sveikatos problemų net nevyko su komanda į LKL mūšį Prienuose.

„Žalgiris“ į antrąjį tarpusavio mūšį su „Chimki“ šį sezoną sausakimšoje arenoje stos penktadienį, 20 valandą. Pirmajame Maskvoje šeimininkai nugalėjo 85:77.

„Reikėtų geriau išpildyti žaidimo planą nei tą padarėme pirmose rungtynėse. Aišku, dar nebuvome tokie, kokie esame dabar, ir jie – stipresni. Atrodo, susikūrėme daug metimų ir jų nepataikėme. Paprasčiausiai reikia būti labiau fiziška komanda, komanda, kuri labiau nori nugalėti, ir tikėkimės, kad išpildysime truputį daugiau detalių.

Prieš pirmas rungtynes sakiau, jog varžovai pagal talentą – finalo ketverto komanda. Aš tikrai negalvoju, kad kažkas pasikeitė. Kiekvienoje pozicijoje žaidžia vieni geriausių Europos žaidėjų, geri užsieniečiai. Thomaso Robinsono netektis jiems yra nemaža, bet ten yra kam žaisti. Yra keli žaidėjai, kurie gali nuspręsti rungtynes, ir reikia stengtis, kad jų procentai nebūtų tokie geri kaip būna pergalingose rungtynėse“, – apie Rusijos klubą kalbėjo Jasikevičius.

Žalgiriečiai su 13 pergalių per 21 turą žengia šešti, o „Chimki“, laimėjusi 12 kartų, užima septintąją vietą.

„Žalgirio“ pasiūlymą svarsčiau kelias dienas. Apie komandą ir organizaciją girdėjau tik gerus žodžius. Kai pasitaikė tokia galimybė, apsisprendžiau gana greitai. Visų pirma laukiau galimybės žaisti NBA, bet tuomet gavau „Žalgirio“ skambutį. Nekantrauju prisijungti prie komandos“, – teigė Udrihas.

„Žalgiris“ prieš Kalėdas su 35-erių metų 191 cm ūgio įžaidėju sudarė kontraktą iki sezono pabaigos. Legionierius Eurolygoje galės rungtyniauti jau nuo artimiausio turo, kuomet „Žalgiris“ svečiuose grumsis su Belgrado „Crvena Zvezda“.

– Nuo balandžio mėnesio nežaidėte krepšinio. Kokia yra jūsų forma? – žurnalistai oro uoste paklausė Udriho.

– Kaip ir visuomet, ruošiausi sezonui, sportavau, palaikiau formą. Bet tuomet, kai nežaidi, yra sunku turėti puikią formą. Tam, kad įgaučiau krepšiniui tinkamą formą, man prireiks 1-2 savaičių. Kai pradėsiu žaisti, viskas bus gerai.

– Ar su treneriu jau kalbėjote apie laukiančią rolę?

– Šiek tiek apie tai bendravome, bet nieko ypatingo. Jie tiesiog yra labai patenkinti, jog įsigijo mane, o aš laukiu galimybės tapti komandos dalimi.

– Kaip galėtume padėti šiai jaunai komandai?

– Kaip ir sakote – tai yra jauna komanda. Tikiuosi, kad komandai suteiksiu patirties, ypatingai svarbiausiu rungtynių metu. Šaras buvo žaidėjas, kuris nuolat naudodavo derinį du prieš du. Neabejoju, kad tai jis tai taiko ir savo treniruojamoje komandoje. Manau, kad pritapsiu sistemoje.

– Ar prisimenate, kaip pats žaidėte prieš Šarūną Jasikevičių?

– Taip, be abejo. Metai greitai bėga (šypsosi). Visi žino, kas yra Šaras ir koks jis buvo žaidėjas.

– Eurolygoje žaidėte prieš 13 metų. Ko tikitės iš sugrįžimo?

– Praėjo daug laiko, tačiau tai tas pats krepšinis. Eisiu į aikštę ir žaisiu taip, kaip pats moku. Bandysiu padėti komandai.

– Komanda pirmajame Eurolygos rate iškovojo 10 pergalių. Ar jus tai nustebino?

– Visi yra nustebę, visi apie tai kalba. Aš seku Eurolygą ir galiu pasakyti, kad „Žalgiris“ rodo puikų krepšinį abejose aikštės pusėse. Dėl to jie taip gerai žaidžia. Šaras turi mažų detalių, kurias įtraukia į komandos žaidimą. Dabar kiti klubai dėl „Žalgirio“ nebesistebės – viskas bus tik sunkiau.

– Matome, kad esate pasiruošęs lietuviškai žiemai.

– Taip, dėl to užtrukau kelias dienas atvykti – užsukau į Detroitą, kur buvau palikęs savo šiltus rūbus.

– Kur pastaraisiais mėnesiais buvote apsistojęs?

– Buvau San Franciske, ten sportavau ir palaikiau formą.

– Ar „Žalgiris“ pirmąjį kartą jumis susidomėjo?

– Taip, susidomėjimas atsirado prieš dvi savaites, o prieš savaitę pradėjome rimtas kalbas. Turėjau kelis variantus keltis į Kiniją, taip pat į Europą, tačiau niekas neparodė tokio dėmesio, kokį parodė „Žalgiris“. Jie turi puikią komandą, trenerius, organizaciją bei atmosferą. Buvo puiki galimybė ir man, ir komandai.

– Kokie jūsų ateities planai – ar tikitės sugrįžti į NBA?

– Nesakau, kad tai yra žingsnis atgal. Tiesiog žengiau žingsnį. Tai tas pats krepšinis, o aš tiesiog noriu žaisti. Todėl čia ir esu.

– Treneris sakė, kad jūs rungtynes pradėsite nuo suolo. Ar esate patenkintas šia role?

– Taip, viskas gerai. Man nesvarbu, kas pradeda ar baigia rungtynes. Svarbu tai, kas laimi. Jeigu tai galiu padaryti nuo suolo, tai nėra problema.

– Ko gero į Lietuvą persikėlėte ne dėl pinigų?

– Apie „Žalgirį“ girdėjau tik geriausius žodžius, o žaisti Šaro komandoje yra didžiulė garbė. Pinigai nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl čia persikėliau. Lietuvoje krepšinis yra populiariausias sportas, komanda sulaukia daug palaikymo. Noriu būti šios komandos dalimi.

– Finalinio ketverto komandos?

– Tikiuosi, kad taip.

– Ar socialiniuose tinkluose sulaukėte dėmesio iš „Žalgirio“ sirgalių?

– Taip, šiek tiek. Po to, kai pasirašiau kontraktą, sulaukiau sveikinančių žinučių.