Programos subtilybės
Rugsėjo 15–lapkričio 30 d. Kauno paminklai įgaus kitą prasmę ir kitas gelmes: tradicija tapęs Kauno bienalės renginys šį kartą žvelgia būtent į juos. Iki pat atidarymo akimirkos bienalės organizatoriai neskubėjo atskleisti visų planų: siekiama, kad lankytojai patys atrastų bienalės staigmenas.
Šių metų Kauno bienalė kviečia kauniečius ir miesto svečius susipažinti, padiskutuoti apie Kaune esančius arba išnykusius paminklus, jų reikšmę ir ateitį. Pustrečio mėnesio mieste vyks įvairios parodos ir instaliacijos, tad visiems įprasti vaizdiniai parodys savo kitą veidą.
"Pakviečiau menininkus iš Lietuvos ir užsienio pakomentuoti paminklų situaciją. Dabar šis klausimas yra labai aktualus, todėl menininkai pasižiūri į esamus, buvusius ir galimus paminklus. Jų kūriniai išsimėtę po visą Kauną. Bienalėje nenorime kelti klausimo, ar paminklus palikti, ar ne, tačiau klausiame, kokie jie turėtų būtų, kaip jie mus veikia, ar mums padeda prisiminti, ar kaip tik, atvirkščiai, pamiršti", – apie renginio idėją kalbėjo Kauno bienalės kuratorė Paulina Pukytė.
Anot jos, šiais metais norima atkreipti visuomenės dėmesį į vietas, kurios yra šiek tiek primirštos ar iš viso nelaikomos paminklais.
"Kartu mes šiuolaikinį meną darome prieinamą žmonėms, kurie nevaikšto į parodas. Mes tikimės, kad tokie žmonės mieste su menu tiesiog susidurs. Bus ir gal kiek keistų dalykų, eksperimentų, provokacijų. Menininkų darbai balansuos ant buvimo ir nebuvimo ribos", – sakė menininkė.
Kauno bienalės specialiuose bukletuose ir internetiniame puslapyje yra pažymėtos 24 vietos, kur menininkai siekia atkreipti dėmesį į paminklus. Gidus galima rasti ir Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16).
Kartu mes šiuolaikinį meną darome prieinamą žmonėms, kurie nevaikšto į parodas. Mes tikimės, kad tokie žmonės mieste su menu tiesiog susidurs.
Visi Kauno bienalės objektai pažymėti oranžiniu ovalu. Renginio organizatoriai tikino, kad, norint apeiti visus 24 paminklus, kurie driekiasi nuo Geležinkelio stoties iki Vilijampolės, teks nemažai pavaikščioti ir pavažinėti. Labai paskubomis bienalę pagal jos žemėlapį galima apeiti per keturias valandas, o jei norėsite apžvelgti giliau, truks ilgiau. Renginio objektų pateikimas specialiai pritaikytas Kauno bienalei. Visos meninės idėjos gali būti tik konkrečioje vietoje, nes jos susijusios su tam tikra vietos ir paties paminklo istorija.
"Laisvė" iš arti
Vienas Kauno bienalės akcentų – Karo muziejaus sodelyje stovinti J.Zikaro "Laisvės" statula. Įprastai miestiečiai šį paminklą paprastai mato nuo žemės, tačiau niekada nebuvo galimybės pažvelgti "Laisvei" tiesiai į akis. Visos Kauno bienalės metu lankytojai specialiai įrengtais laiptais galės pakilti iki "Laisvės" statulos ir iš arti apžiūrėti tai, ką tiek autorius, tiek menininkai sukūrė.
"Čia įrengti laiptukai, kuriais lankytojai galės užlipti ir pasižiūrėti, kas ten yra. Iki šiol paminklas buvo pakylėtas, tad mes suteikiame progą pažiūrėti iš arčiau ir kitu kampu", – iki galo paslapties, ką žmonės užlipę ras, neatskleidė P.Pukytė.
Kauno bienalės lankytojai mieste sutiks dar vieną laisvės apraišką. Dainiaus Liškevičiaus kūrinį "Laisvės alėja" kauniečiai galės pamatyti ties Savanorių pr. 225 pastatu. Čia ant šaligatvio paklota senoji Laisvės alėjos danga. Autorius tikino, kad norėjosi iš rekonstruotos Laisvės alėjos dalies istorinį krūvį perkelti kitur ir pakviesti padiskutuoti, ar senasis grindinys yra vertybė. Be to, dalis Laisvės alėjos senojo grindinio plokščių perduota Kauno miesto muziejui.
"Penkios plytelės yra iš Laisvės alėjos. Idėja kilo dėl to, kad dabar vyksta rekonstrukcija ir ši danga keliauja į saugyklas ar perdirbti, jomis lopomi ir miesto šaligatviai. Mano projektas kelia klausimą, ar senoji danga yra vertybė, kiek ji gali papasakoti apie tą laikmetį. Dėl to kilo mintis plyteles perduoti muziejui nuolat saugoti kaip eksponatą. Visas perdavimo procesas yra dokumentuotas", – aiškino meno kūrinio "Laisvės alėja" autorius.
Perdirbta atmintis
Vilijampolės rajone yra trys Kauno bienalės stotelės. Vienybės aikštėje, buvusių sovietinių laikų stelų vietoje, vokiečiai Horstas Hoheiselis ir Andreas Knitzas sukūrė specialų paminklą "Perdirbta atmintis". Šie menininkai jau keletą dešimtmečių kuria alternatyvius paminklus, kurie dažnai vadinami antipaminklais. Jie kelia klausimą, kaip atmintyje įamžinti tai, ko nėra, kaip parodyti tuštumą ir praradimą, nes temos siejasi su holokaustu ir represijų aukomis.
"Šis paminklas yra ir apie destrukciją. Menininkai pasirinko Sąjungos aikštę, kuri buvo netoli geto teritorijos. Sovietiniais laikais aikštėje buvo pastatytas monumentas žuvusiems komjaunuoliams. Kai jis buvo iškeltas, liko griuvėsiai ir žmonės toliau griauna šią vietą. Tačiau Vilijampolėje nėra vietos sunaikintam getui atminti, todėl menininkai kalba, ar tikrai, iškėlus paminklą, žmonės viską pamiršo", – konkrečiai vietai pritaikytą paminklą pristatė P.Pukytė.
Sąjungos aikštėje lankytojai gali pamatyti senąsias geto nuotraukas, kurios įkomponuotos ant likusio monumento apgriuvusių sienų. Eksponuojamos ir trys paminklų gabenimo dėžės, kurios vaizduoja buvusias stelas.
Dar vienas atminimo paminklas sukurtas Kauno geležinkelio stotyje. Kosto Bogdano sukurtas paminklas "300 000" skatina atminti į tremtį išvežtus žmones. Vieta – irgi simbolinė, nes stotis buvo paskutinė Lietuvos vieta, kurią matė tremtiniai. Šis paminklas yra labiau girdimas nei matomas, nes ties peronu įrengtas garsiakalbis, per kurį skaitomi skaičiai nuo vieno iki 300 tūkst. Toks skaičius pasirinktas dėl to, kad iš Kauno geležinkelio stoties panašiai tiek žmonių buvo išvežta į tremtį. Paeiliui ištarti visus skaičius trunka apie 200 valandų, tai sudaro apie devynias paras.
"Man rūpėjo statistikai suteikti žmogišką veidą, nes nuliai neduoda jokio supratimo, todėl reikėjo, kad skaičiai įgytų fizinę išraišką. Galima 300 tūkst. akmenukų sudėti į krūvą. Kitas variantas – viską išskleisti laike ir skaičiuoti. Tai kartu ir meditacinis veiksmas, kad suprastume, kiek iš tikrųjų tai daug.
Be to, tie, kurie tiesiogiai susiję su tremtimi ir maždaug žino, kada buvo ištremti, gali hipotetiškai pasirinkti numerį. Aš savo šeimai daviau numerius, nes mama, senelis buvo ištremti pirmą naktį, pagalvojau, kad jie galėjo būti 215-ieji ar 216-ieji. Močiutės pusbrolis ištremtas po karo, jam suteikiau 45-tūkstantąjį skaičių. Tad kiekvienas gali susitapatinti", – aiškino K.Bogdanas.
Išmanioji įdomybė
Kauno bienalė šiais metais siūlo tikrai platų pasirinkimą ir galimybes prisiminti tai, kas buvo sunaikinta. Tie, kurie įdėmiai pažvelgs į bienalės programą, galės atrasti kiekvieną dieną 12 val. vyksiančius koncertus. Jų metu gyvai bus atliekamos dvi dainos jidiš kalba. Žydiškai tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje bus dainuojama visą laikotarpį, kai vyks bienalė.
Menininkai paruošė staigmeną ir išmaniųjų technologijų mėgėjams. Kauno santakoje matomas paminklas, prie kurio prieiti neįmanoma. Nemuno ir Neries susikirtimo vietoje įrengtas paminklas Emai Goldman. Rožinis švyturys Morzės abėcėle transliuoja knygą apie šią menininkę.
Lankytojams reikia prisijungti prie interneto ryšio, įvesti adresą goldman.bienale.lt ir telefone pamatys iš Morzės abėcėlės iššifruotą tekstą – taip galės suprasti, ką tuo metu pasakoja švyturys. Nurodytu internetiniu adresu knygą skaityti galima ir būnant namuose. Bienalės kuratoriai tikino, kad per visą laikotarpį skaitytojai greičiausiai visos knygos nespės perskaityti.
