Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas, apibendrindamas Ramšteino formato kontaktinės grupės posėdžio rezultatus.

„Per diskusijas Ukrainos atstovai atvirai kalbėjo apie tai, kad skubiai reikia daugiau artilerijos sviedinių. Kol kas mes kartu su savo partneriais Kanados pramonėje dirbame, kad padidintume 155 mm kalibro sviedinių gamybą. Palaikydama Čekijos iniciatyvą perduoti Ukrainai daug artilerijos amunicijos, Kanada aktyvina pastangas, kad patenkintų vieną iš skubiausių Ukrainos gynybos poreikių“, – sakė B. Blairas.

Anot jo, šios lėšos leis skubiai pristatyti į Ukrainą kelis tūkstančius šaudmenų.

B. Blairas pridūrė, kad Kanada taip pat perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naktinio matymo prietaisų už 5,7 mln. JAV dolerių (5,25 mln. eurų), kurie bus įsigyti iš Kanados bendrovės „Twenty20 Insight“.

Anksčiau šį mėnesį B. Blairas pranešė, jog vyriausybė nedelsdama skirs 4,4 mln. Kanados dolerių (apie 3 mln. eurų) trims Kanados ginklų ir šaudmenų gamintojams, kad šie „parengtų detalius planus, kaip modernizuoti ir padidinti 155 mm kalibro sviedinių gamybą“.

Tai per konferenciją Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Noriu visus kanadiečius patikinti, kad dirbame su mūsų pramone, ieškodami būdų, kaip smarkiai padidinti šaudmenų gamybą. Tikiuosi, kad jau netrukus  galėsime daugiau pasakyti šiuo klausimu“, – teigė B. Blairas.

Jis pabrėžė, kad Kanada „turi didinti savo galimybes apsiginti, remti mūsų sąjungininkus ir apginkluoti draugus ukrainiečius“.

B. Blairas pridūrė, jog vyriausybė nedelsdama skirs 4,4 mln. Kanados dolerių (apie 3 mln. eurų) trims Kanados ginklų ir šaudmenų gamintojams, kad šie „parengtų detalius planus, kaip modernizuoti ir padidinti 155 mm kalibro sviedinių gamybą“.

„Šis planavimas palengvins tolesnius veiksmus. Mes jau investavome į artilerijos sviedinių gamybos didinimą Kanadoje, bet turiu pripažinti, kad reikia nuveikti kur kas daugiau“, – sakė B. Blairas.

Kaip jau buvo pranešta, JAV kariuomenė tikisi, kad iki šių metų spalio bus padvigubinta Ukrainos naudojamų artilerijos sviedinių gamybą.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu Kanados dienraščiui „Toronto Star“ B. Blairas nurodė, kad tokia idėja buvo aptarta anksčiau šią savaitę Paryžiuje, per saugumo susitikimą su NATO sąjungininkėmis ir Ukrainą remiančiomis šalimis.

Po susitikimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį kalbėjo, kad nors nėra bendro sutarimo dėl Vakarų šalių sausumos kariuomenės siuntimo į Ukrainą, niekas neturėtų būti atmesta.

Dauguma E. Macrono sąjungininkių Vakaruose, įskaitant Kanadą, pareiškė, kad nesiųs savo karių su kovinėmis misijomis į Ukrainą.

Tuo metu Prancūzijos pareigūnai tvirtino, kad pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.

Susitikimo metu Lietuvos ministras atkreipė dėmesį, jog būtina spartinti Vilniaus viršūnių susitikimo metu pasiektus susitarimus dėl regioninių gynybos planų, o ypač – dėl oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Be kita ko, A. Anušauskas pakvietė Kanadą prisijungti prie Lietuvos buriamos Ukrainos išminavimo koalicijos.

„Šiandien Halifakso tarptautiniame saugumo forume daug dėmesio skiriama karui Ukrainoje. Nors pasaulį krečia vis nauji konfliktai, kyla daug saugumo iššūkių, tačiau mūsų, sąjungininkių, parama kovojančiai Ukrainai turi išlikti sutelkta, nuosekli ir vedanti pergalės link. Turime kartu palaikyti Ukrainos siekį tapti NATO nare“, – sakė ministras.

Kanados gynybos ministras savo ruožtu patvirtino, kad jo šalis pasiruošusi investuoti daugiau pajėgumų į NATO rytinio pakraščio sąjungininkių saugumą.

Anot B. Blairo, Kanada, kaip viena iš NATO įkūrėjų, tvirtai laikosi įsipareigojimo kolektyvinei gynybai, todėl daugiau nei dvigubina nuolatinio buvimo karių skaičių Latvijoje, bendradarbiauja kibernetinio saugumo srityje.

A. Anušauskas pakvietė kolegą oficialaus vizito į Lietuvą, padėkojo už Kanados indėlį į NATO oro policijos misiją, paramą Baltijos gynybos koledžo veiklai bei sprendimą atidaryti Kanados ambasadą Vilniuje.

Toronto policijos pareigūnai, įtarę miesto merą Robą Fordą narkotikų vartojimu, kurį laiką tikrino jo išmetamas šiukšles ir atidžiai sekė patį merą bei jo artimą draugą.

Ketvirtadienį paskelbtuose policijos dokumentuose nurodoma, kad po vaizdo įrašo, kuriame didžiausio Kanados miesto meras neva vartoja kokainą, pradėtas tyrimas privedė iki kelių asmenų suėmimo.

Dokumentuose smulkiai nurodomos detalės, dėl kurių buvo suimtas R.Fordo draugas ir kartais vairuotojas Alexanderas Lisi (Aleksandras Lisis), kuriam buvo pateikti kaltinimai dėl marihuanos platinimo ir nešiojimo.

R.Fordas gegužę buvo apkaltintas viename vaizdo įraše rūkęs prastos kokybės kokainą, vadinamą kreku. Du laikraščio „Toronto Star“ žurnalistai sakė matę šį įrašą, tačiau viešai jis paskelbtas nebuvo. Tuo tarpu B.Fordas tvirtino, kad tokio įrašo iš viso nėra.

Vis tik Toronto policijos vadovas Bill Blairas (Bilas Bleras) vėliau pranešė, kad pareigūnams pavyko rasti vaizdo įrašą, kuris buvo ištrintas iš kompiuterio ir kuris, kaip tikėtasi, siejo merą R.Fordą su narkotikais.

Peržiūrėjęs įrašą B.Blairas net nusivylė, nes jame nepamatė nieko, dėl ko galima būtų kelti kaltinimus merui.

„Kaip Toronoto pilietis esu nusivylęs. Šis reikalas traumuoja šio miesto piliečius ir kenkia šio miesto reputacijai“, – pasakė jis.

Pagal policijos turimus dokumentus R.Fordas kelis kartus yra gavęs įtartino turinio paketų iš A.Lisi.

„A.Lisi priėjo prie mero automobilio iš vairuotojo pusės su nedideliu dovanų krepšeliu rankoje. Tada jis apėjo automobilį ir sėdo į jį iš keleivio pusės, – rašoma viename dokumente, kuris datuojamas 2013 metų liepos 30 d. – Po kelių minučių A.Lisi išlipo iš automobilio tuščiomis ir sėdo į savo „Range Rover“ automobilį“.

Kitame liepos 28 dienos dokumente nurodoma, kad tą dieną su R.Fordu susitikęs A.Lisi „nuolat naudojosi antižvalgybinėmis priemonėmis“.

Rugpjūčio 13 dienos ataskaitoje sakoma, kad A. Lisi susitikęs su R.Fordu „nuėjo į atokią vietovę netoliese esančiame miškelyje, kur buvo nepasiekiami stebėjimui, ir ten buvo beveik vieną valandą“.

Neseniai R.Fordas laidavo už A.Lisi kitoje baudžiamojoje byloje, laiške teismui girdamas jo vadovavimo sugebėjimus. Laiškas buvo įtrauktas į lygtinio paleidimo pareigūno paruoštą bylą po to, kai A.Lisi buvo nuteistas už grasinimą mirtimi vienai moteriai.

Ketvirtadienį iš ryto išėjęs iš namų R.Fordas piktai užsipuolė žurnalistus, reikalaudamas palikti jo privačias valdas. Į žurnalistų klausimus meras neatsakinėjo.

R.Fordas anksčiau sakė, kad jį nustebimo A.Lisi suėmimas šį mėnesį ir vadino bičiulį „geru vaikinu“, tikindamas, kad jis nepalieka savo draugų.