Įtampa padidėjo, kai M. Dodikas liepą pasirašė keletą prieštaringai vertinamų teisės aktų, įskaitant įstatymų projektus, kuriais atsisakoma pripažinti Bosnijos tarptautinio vyriausiojo įgaliotinio Christiano Schmidto ir konstitucinio teismo priimtus sprendimus.

Kaltinamasis aktas buvo pateiktas, kai prokurorai rugpjūtį uždegė žalią šviesą tyrimui dėl jam pareikštų įtarimų. Šį sprendimą pirmadienį oficialiai patvirtino šalies aukščiausioji teisminė institucija, taip atverdama kelią pirmajam teismui dėl įtariamų politinių nusikaltimų.

M. Dodikui pareikšti kaltinimai dėl „vyriausiojo įgaliotinio sprendimų nevykdymo“, naujienų agentūrai AFP sakė Bosnijos teismo pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Jeigu bus pripažintas kaltu, jam gresia nuo šešių mėnesių iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Bosniją valdė neveikianti administracinė sistema, sukurta pagal Deitono paktą.

 

64-erių Kremliaus sąjungininkas, kuriam taikomos JAV sankcijos, ne kartą atmetė kaltinimus neteisėtais veiksmais ir juos pavadino politiniu persekiojimu.

Prieš pat pateikiant kaltinimus, M. Dodikas, regis, atsitraukė nuo savo kampanijos prieš Ch. Schmidtą ir atšaukė ankstesnį pažadą suimti pasiuntinį, jei jis atvyks į Bosnijos serbų teritoriją, vadinamą Serbų Respublika.

Vyriausiajam įgaliotiniui pavesta prižiūrėti, kaip vykdomas Deitono susitarimas, kuriuo 1990 m. pavyko užbaigti kruviną pilietinį karą šalyje.

Bosniją valdė neveikianti administracinė sistema, sukurta pagal Deitono paktą. Sistema buvo padalyta į dvi dalis: musulmonų ir kroatų federaciją ir Serbų Respubliką, kurias jungia silpna centrinė vyriausybė.

M. Dodikas jau daugelį metų turi didžiulę įtaką Serbų Respublikai, dažnai kursto etninę įtampą ir grasina atsiskirti.

Bosnijos serbų lyderis įsitraukė į vis didesnę kovą su Ch. Schimidtu, kuris turi didžiulius įgaliojimus, įskaitant galimybę atleisti išrinktus pareigūnus ir įvesti įstatymus Bosnijoje.

Tačiau M. Dodikas atsisakė pripažinti Ch. Schmidto valdžią, nes dėl Rusijos ir Pekino įsikišimo ši pozicija neteko Jungtinių Tautų paramos.

Liepą Ch. Schmidtas panaikino abu M. Dodiko pasirašytus įstatymus.

Tai pranešė teismo pareigūnas naujienų agentūrai AFP. Mat  jis atsisakė vykdyti tarptautinio pasiuntinio, kuriam pavesta prižiūrėti svarbius šalies taikos susitarimus, priimtus sprendimus.

M. Dodikui pareikšti kaltinimai dėl „vyriausiojo įgaliotinio sprendimų nevykdym

Pirmojo iš dviejų prieštaringai vertinamų įstatymų pasirašymas buvo paskutinis iš daugybės įtampą didinančių politinių žingsnių, kuriuos inicijavo M. Dodikas, jau seniai siekiantis atsiskyrimo nuo centrinių institucijų.

Kremliaus sąjungininkas, kuriam šiuo metu JAV taiko sankcijas, yra Bosnijos serbų darinio, vadinamo Serbų Respublika (RS), prezidentas.

Penktadienį M. Dodiko pasirašytu įstatymu RS leidžiama apeiti arba ignoruoti Bosnijos tarptautinio pasiuntinio priimtus sprendimus.

Tarptautinis pasiuntinys prižiūri taikos susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas 1992–1995 metais Bosnijoje vykęs karas, civilinius aspektus ir turi įgaliojimus atleisti išrinktus pareigūnus bei priimti įstatymus.

Po įstatymo projekto pasirašymo M. Dodikas laiške jo biurui užsipuolė dabartinį pasiuntinį Christianą Schmidtą (Kristianą Šmitą).

„Vyriausiasis atstovas Bosnijoje neegzistuoja, o neteisingai prisistatyti yra bjauru ir neteisėta“, – rašė Dodikas.

Po to, kai praėjusį mėnesį RS parlamentas pritarė šiai priemonei, M. Dodikas laukia, kol bus pasirašytas kitas teisės aktas, kuriuo RS sustabdo Bosnijos konstitucinio teismo sprendimų pripažinimą.

JAV ambasada Sarajeve penktadienį pasmerkė M. Dodiko pasirašytą įstatymo projektą ir pavadino šį žingsnį: „prieštaraujančiu Konstitucijai ir sąmoningu išpuoliu prieš Deitono taikos susitarimą“.

Žinoma, kad abu vyrai yra artimi draugai, o 64 metų režisierius, dukart pelnęs prestižinius „Auksinė palmės šakelės“ apdovanojimus, pernai duodamas interviu vietos žiniasklaidai apibūdino M. Dodiką kaip „visų geriausią“.

Prezidentūros tinklapyje paskelbtame pranešime nenurodoma, už kokią sritį bus atsakingas E. Kusturica.

Prorusiškų pažiūrų M. Dodikas, kuriam Vašingtonas yra paskelbęs sankcijas, pernai spalį buvo išrinktas serbų atstovu į trinarį Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumą. Jo pergalė išprovokavo nuogąstavimų dėl šios trapios ir susiskaldžiusios šalies ateities.

Nors M. Dodikas pradėjo savo politinę karjerą palaikydamas Vakarų politiką, vėliau jis sukūrė aršaus nacionalisto įvaizdį.

Pastaruoju metu jis pykdo Vakarų galybes vadindamas pokario laikotarpio Bosniją „žlugusia valstybe“ ir grasindamas, kaip žada jau dešimtmetį, surengti referendumą dėl daugiausiai serbiško regiono atsiskyrimo.

Sarajeve gimęs, bet ten nebegyvenantis nuo 1992–1995 metų karo pabaigos E. Kusturica garsėja savo kontroversiškomis pažiūromis.

Kritikai teigia, kad vienas iš jo „Auksine palmės šakele“ apdovanotų filmų yra pernelyg proserbiškas.

Praėjus beveik ketvirčiui amžiaus nuo 100 tūkst. žmonių gyvybių pareikalavusio konflikto pabaigos, Bosnija ir Hercegovina tebėra susiskaldžiusi į etnines grupes, o valdžia šalyje padalyta tarp serbų, musulmonų ir kroatų bendruomenių narių.