„Kaip bus prieinama, kiek tos technologijos kainuos ir ar atsiras įmonių, kurios norės tą daryti. Valstybė tokių dalykų nestatys“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Pasak jo, naujoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje naujos kartos branduolinė energetika minima tik kaip viena iš ateities alternatyvų, o jos pagrindas – atsinaujinančių energijos iš energetikos išteklių plėtra.

Ministro teigimu, pagrindinis motyvas sprendžiant dėl modernių branduolinių reaktorių Lietuvoje pirmiausia bus teigiama įtaka elektros kainoms, jų stabilumas.

„Kiek tai sumažins bendras kainas gyventojams ir verslams“, – teigė D. Kreivys.

„Turint lankstų branduolinį reaktorių galima į sistemą prijungti daugiau atsinaujinančios energetikos, be to nemažai pramonės reikia labai stabilaus elektros tiekimo“, – kalbėjo jis.

Anksčiau ministras teigė, kad vadinamieji ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai pasižymi didesniu saugumu nei statyti anksčiau. Be to, pasak jo, branduolinė energija sumažintų pramonei bei vartotojams tenkančią energetikos sistemos išlaikymo naštą.

D. Kreivys pabrėžė, jog dėl to turės būti rastas politinis sprendimas. Anot jo, norint mažos galios branduolinį reaktorių turėti apie 2040 metus, politiniai sprendimai dėl to turės būti priimti 2028–2030 metais.

„Žvelgiant į tai kaip pasaulyje vystosi technologijos, visas opcijas reikia svarstyti. Tai nereiškia, kad ta opcija bus priimta, nes čia dar iki to labai labai ilgas kelias. Bet kaip teorinė alternatyva, kaip galimybė, žiūrint kaip seksis technologijų vystytojams, ji manau, kad ant stalo turėtų būti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė. 

„Bendrame kontekste tas klausimas priklausys nuo technologijų priimtinumo ir atsakymų, kuriuos mes gausime iš tų bandymų, kurie yra atliekami gamintojų ir vystytojų“, – kalbėjo premjerė.

Pasak I. Šimonytės, Lietuvai net ir pilnai apsirūpinant atsinaujinančia energetika bus reikalingi „stabilizuojantys resursai“.

„Jų yra nelabai daug. Arba tai yra dujos, kas yra iškastinis kuras, CO2 pėdsakas ir panašiai, arba tai yra kažkokie kiti sprendimai kaip, pavyzdžiui, mažieji branduoliniai reaktoriai“, – teigė premjerė.

Trečiadienį Seime pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės iki 2050-ųjų strategijoje numatytas ir branduolinės energetikos vystymas, statant mažos galios reaktorius.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, vadinamieji ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai pasižymi didesniu saugumu nei statyti anksčiau, be to, branduolinė energija esą sumažintų pramonei bei vartotojams tenkančią energetikos sistemos išlaikymo naštą.

Ministras pabrėžė, jog dėl to turės būti rastas politinis sprendimas. Anot jo, norint mažos galios branduolinį reaktorių turėti apie 2040 metus, politiniai sprendimai dėl to turės būti priimti 2028–2030 metais.

Pasak Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos valdybos nario, Lietuvos energetikos instituto vadovo Sigito Rimkevičiaus, patirties ir infrastruktūrą turinčioje Lietuvoje galimybės pasistatyti tokius reaktorius yra geresnės nei kaimyninėse šalyse.

„Galimybės Lietuvai iš tikrųjų yra geros, geresnės negu kai kurioms mūsų kaimyninėms šalims, kuriuos dabar planuoja, kaip Estija. Ji neturi nei reguliuotojo, nes neturi patirties branduolinėje energetikoje, nei infrastruktūros. Pas mus, jeigu naudotume tą pačią aikštelę (Ignalinos AE – BNS), tai yra elektros tinklai, panaši infrastruktūra, patyręs reguliuotojas, patirtis eksploatacijoje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Rimkevičius.

„Tai įgyvendinti, ypač (pasistatyti – BNS) mažo galingumo, mažus modulinius reaktorius, iš tikrųjų ir vienai valstybei nebūtų sunku“, – pridūrė ekspertas, dalyvaujantis ketvirtadienį Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje vykstančioje tarptautinėje  mažiesiems branduoliniams reaktoriams skirtoje konferencijoje.

Pasak S. Rimkevičiaus, atsinaujinančios energetikos ištekliai negali užtikrinti nuolatinės elektros gamybos: „Yra viena problema, kad tas vėjas ne visą laiką pučia, o saulė ne visą laiką šviečia ir ne visada galime turėti tos elektros“.

Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidentas Osvaldas Čiukšys teigė iš rinkos dalyvių išgirdęs, jog svarbiausia sąlyga, kad Lietuvoje atsirastų mažo galingumo branduoliniai reaktoriai, yra politinė valia.

„Galima tikrai ne pasidžiaugti, o tiesiog nustebti, kad tos politinės valios Lietuvoje trūksta ir labai gaila, kad Lietuva vis dar būdama branduolinės energetikos valstybė kaip ir nusigręžia nuo tos branduolinės energetikos“, – LRT radijui sakė O. Čiukšys.

„Kitos šalys, kurios neturi atominės elektrinės ir neturi tos branduolinės energetikos ir projektų eksploatavimo kultūros, (...) kaip lenkai ir estai, ir, ko gero, matome, kad jos bus pirmos su mažais moduliniais reaktoriais, o mes importuosime ten pagamintą elektros energiją“, – pridūrė jis.

O. Čiukšys anksčiau yra teigęs, kad Lietuvoje už maždaug 100 mln. eurų galėtų būti statomas 20 megavatų branduolinis reaktorius, o elektros kilovatvalandė galėtų kainuoti apie 15 centų.

Tuo metu energetikos ekspertas Jurgis Vilemas mažo tokių mažų reaktorių perspektyvomis abejoja. Anot jo, daugelyje šalių statomi galingi reaktoriai.

„Aiškiau atrodo perspektyva turėti didelį reaktorių. Pasižiūrėjus, kur dabar kas nors statoma, tai pagrinde (statomi – BNS) didieji reaktoriai. Ar toje pačioje Lenkijoje jau nuspręsta statyti, ar Čekijoje, ar bulgarai dabar beveik yra susitarę – visur eina didieji reaktoriai“, – LRT radijui sakė J. Vilemas.

„Atsirado labai pigi vėjo ir saulės energetika, kuri išstumia šias branduolinės energetikos idėjas mažose išsivysčiusiose šalyse“, – teigė ekspertas.

Energetikos ministerijos vadovai yra teigę, jog po 2030 metų Lietuvoje išaugsiant elektros poreikiui gali prireikti mažų branduolinių reaktorių. Pasak jų, sprendimai dėl branduolinės energetikos bus priimti Lietuvos ir JAV specialistams atlikus šalies energetikos transformacijos studiją. 

Į bendrą planuojamų uždaryti reaktorių skaičių įtraukti ir du seniausi Prancūzijos branduoliniai reaktoriai Fesenheime, apie kurių eksploatavimo nutraukimą jau buvo paskelbta ir kurie, pasak E. Macrono, nustos veikti 2020-ųjų vasarą,

Prancūzijos prezidentas taip pat paskelbė, kad, šaliai siekiant kovoti su tarša, iki 2022 metų bus uždarytos likusios keturios anglimi kūrenamos elektrinės.

Būsimą Prancūzijos energetikos politiką savo kalboje pristatęs E. Macronas pareiškė, jog tai, kad yra „mažinamas atominės energetikos vaidmuo, nereiškia, kad jos bus atsisakyta“.

Atominėse elektrinėse pagaminama beveik 72 proc. Prancūzijos suvartojamos elektros energijos, nors vyriausybė nori aktyviau plėtoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir šią dalį iki 2030 ar 2035 metų sumažinti iki 50 procentų.

E. Macronas pažymėjo, jog Prancūzija sieks iki 2030 metų triskart padidinti vėjo energijos gamybą ir penkiskart – saulės energijos gamybą.

Jis pridūrė, jog Prancūzijos elektros energijos milžinės EDF paprašys išnagrinėti galimybes pastatyti daugiau būsimos kartos Europos suslėgtojo vandens reaktorių (EPR), tačiau dėl jų statybos bus sprendžiama ne anksčiau 2021 metų.

EDF pirmąjį EPR reaktorių stato Šiaurės-Vakarų Prancūzijoje. Iš pradžių buvo planuota, kad jis pradės veikti 2012 metais, tačiau projektas nuolat susiduria su įvairiomis techninėmis problemomis ir yra kritikuojamas dėl biudžeto viršijimo.

Šis nerimą keliantis faktas tapo dar vienu iššūkiu pastangoms uždaryti Japonijos Ramiojo vandenyno pakrantėje esančią katastrofos ištiktą elektrinę.

Vienoje 2-ojo reaktoriaus bloko vietoje spinduliuotės intensyvumas siekė 530 sivertų per valandą, ketvirtadienį nurodė elektrinę valdanti bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO), išanalizavusi vaizdus, nufilmuotus per atstumą valdomo roboto, nuleisto į iki šiol žemiausią lygmenį sugedusiame reaktoriuje.

Netgi atsižvelgus, kad matavimų paklaida gali siekti 30 proc., nustatyta spinduliuotė buvo gerokai intensyvesnė negu ankstesnis rekordas – 73 sivertai per valandą, nustatytas jutikliais 2012 metais, nors ne taip giliai reaktoriaus bloke, pranešė TEPCO.

Veikiamas 530 sivertų per valandą TEPCO planuojamas panaudoti naujas robotas su vaizdo kamera tikriausiai išsijungtų greičiau negu per dvi valandas.

Vis dėlto TEPCO nurodė, kad intensyviausia spinduliuotė buvo užfiksuota tik vienoje vietoje, o kitose nufilmuotose vietose ji buvo daug mažesnė.

Bendrovė pridūrė, kad planuojamas kibernetinis zondas turbūt nebus greitai sugadintas, nes jis nebus ilgai laikomas intensyviausios spinduliuotės zonoje.

Šis vikšrinis robotas su trimis vaizdo kameromis pritaikytas atlaikyti iš viso apie 1 000 sivertų apšvitos dozę.

TEPCO pabrėžė, kad spinduliuotė iš reaktoriaus į aplinką nepatenka.

2011 metų kovo 11 d. vandenyno dugną supurtęs galingas žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamio bangą, smogusią Japonijos šiaurės rytinei pakrantei. Per šią katastrofą žuvo arba dingo daugiau kaip 18 tūkst. žmonių, o dėl sugadintų aušinimo sistemų trijų Fukušimos jėgainės reaktorių masė išsilydė. Ši branduolinė avarija buvo didžiausia nuo 1986 metais įvykusios Černobylio katastrofos.

Japonijos vyriausybė gruodį nurodė, kad katastrofos likvidavimo projektas – įskaitant kompensacijas nukentėjusiems, jėgainės uždarymą ir aikštelės išvalymą – bendra kaina sieks 21,5 trln. jenų (apie 190 mlrd. JAV dolerių arba 177 mlrd. eurų). Tikėtina, kad šis procesas tęsis dešimtmečius, nes dėl intensyvios spinduliuotės darbai vyksta lėčiau nei planuota.

TEPCO nurodė planuojanti per uždarymo darbus branduolinio kuro liekanų paieškoms naudoti robotus.

2-ojo reaktoriaus viduje nufilmuoti vaizdai rodo, kad metalinės grotos po reaktoriaus sandariuoju korpusu, kuriame buvo įkrautas branduolinis kuras, nusmuko žemyn ir atvėrė apie metro pločio skylę.

Vaizduose matomos juodi dariniai tikriausiai yra išsilydžiusių kuro strypų liekanos.

Tikėtina, kad kuras išlydė sandariojo korpuso dugną ir pažeidė grotas, bet tiksli priežastis dar nežinoma, penktadienį sakė TEPCO atstovas Tatsuhiro Yamagishi (Tacuhiras Jamagišis).

„Tai galėjo sukelti branduolinis kuras, išsilydęs ir pratirpdęs skylę (sandariajame) korpuse. Tačiau šiuo metu tai tėra hipotezė“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

„Esame įsitikinę, kad nufilmuoti vaizdai suteikia labai naudingos informacijos, bet dar turime ją išnagrinėti, nes tikrąją padėtį viduje labai sunku nustatyti“, – aiškino jis.

Japonijos teismas antradienį paskelbė reikšmingų padarinių turinti draudimą, kuriuo panaikino šalies branduolinės priežiūros institucijos priimtą sprendimą leisti iš naujo paleisti du atominius reaktorius, praneša visuomeninis transliuotojas NHK.

Apygardos teismas centrinėje Fukujaus prefektūroje šią laikiną priemonę priėmė apsvarstęs vietos gyventojų prašymą uždrausti iš naujo paleisti Takahamos atominės elektrinės 3-iąjį ir 4-ąjį reaktorius, pranešė teismo pareigūnas.

Japonijos Branduolinio reguliavimo agentūra (NRA) gruodžio mėnesį leido atnaujinti šių reaktorių darbą, nurodydama, kad jie atitinka griežtesnius saugumo reikalavimus, kurie buvo nustatyti po to, kai 2011 metais stipraus žemės drebėjimo sukeltas cunamis nuniokojo Fukušimos atominę elektrinę.

Bet „reaktorių saugumas nebuvo užtikrintas“, – nurodė teismas, argumentuodamas, kad NRA naujųjų standartų pagrindimui „trūksta racionalumo“.