-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais 5
Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“ parodas rengia jau daugiau nei 30 metų. Parodose, o ir tarp veisėjų, veislių populiarumas nuolat kinta. Prieš 25–30 metų parodose matydavome beveik vien persus. Vėliau ištisą dešimtmetį populiarumo rekordus Lietuvoje mušė Britanijos trumpaplaukiai. Šie stambus, ramūs trumpaplaukiai meškinai ryškiomis didelėmis apvaliomis akimis populiarūs iki šiol ir jų pavasarinėje parodoje šeštadienį bus net 26. Paminėsime, kad britukai būna ne tik mėlynos, bet ir šokoladinės, lelijinės, kreminės, sidabrinės, raudonos, cinamono ir netgi aukso spalvos.
Meino meškėnai (beje, tai – didžiausia naminė katė) populiariausia veisle buvo tituluojami beveik dešimtmetį, jų šioje parodoje irgi bus apie 30. Norvegų miškinės katės, ypač populiarios Skandinavijoje, sudarys didelę konkurenciją Meino meškėnams ne tik savo įspūdingu dydžiu, bet ir aukšta veislės kokybe. Didžiąsias namines kates žiūrovai pamatys sekmadienį.
Organizatorių nuotr.
Šios parodos staigmena – Devonšyro reksai. Iki šiol ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių jie laikomi ganėtinai reta veisle. Tačiau Devonšyro reksų šeimininkai pateikė staigmeną mūsų žiūrovams, o kartu nustebino ir parodos rengėjus. Devonšyro reksai – populiariausia šios parodos veislė, jų užregistruota daugiausia. Devonai, taip juos vadina šių kačių mylėtojai, yra unikali kačių veislė labai trumpu garbanotu kailiu, plačia krūtine, ilgu elegantišku kaklu, didžiulėmis lyg elfo ausimis ir įspūdingomis didžiulėmis ovaliomis akimis.
Organizatorių nuotr.
Šios veislės augintojai sako, kad devonai yra išskirtinio intelekto, o jų elgsena nepanaši į kitų gentainių – sprendimus priima savotiškai, racionaliai, yra nuolat geros nuotaikos, o kalbinamos visuomet atsako skirtingo tembro miauksėjimu, į pokalbį „įjungdamos“ ir didžiules akis bei ausis. Tad nenustebkite, jei devonų savininkai kaip susitarę jums tvirtins, kad susikalba su savo katėmis. Veislė yra unikali ir tuo, kad vietoj ilgų tiesių turi garbanotus ūsus. Beje, šių kačių ir antakiai garbanoti.
Panašų garbanotą kailį, ūsus ir antakius turi ir Kornvalio reksai, kuriuos šioje parodoje pristatys Lietuvos ir Lenkijos kačių augintojai.
Organizatorių nuotr.
Svečiai iš legendomis apipintos tolimosios Japonijos
Tarptautinėje parodoje bus ir retų kačių – grakščiųjų Peterburgo sfinksų, pūkuotųjų persų ir Somalio kačių bei laimę nešančių trumpauodegių japonų bobteilų.
Organizatorių nuotr.
Japonų bobteilus pristatys Švedijos felinologai. Šių kačių atvaizdų galima pamatyti ne tik Viduramžių meno kūriniuose – būtent šios katės davė pradžią tarptautiniam logotipui „Hello Kitty“. Japonų bobteilų tėvynė, žinoma, yra Japonija. Legenda pasakoja, kad 1600-aisiais Japonijoje karaliaus įsakymu buvo paleistos visos katės, kad apgintų šilkverpius nuo graužikų. Katės su joms patikėta užduotimi susitvarkė puikiai.
Organizatorių nuotr.
Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl jos tapo tokios gerbiamos japonų kultūroje. Japonijoje ši veislė žinoma jau labai seniai, tačiau už jos ribų apie ją nebuvo žinių iki pat 1960 metų. Tais metais japonų bobteilų kačių buvo atgabenta į Ameriką, čia joms buvo įmaišytas ilgaplaukių kačių genas. Europoje ši veislė iki šiol labai reta, įsigyti šių kačių labai sunku, nes jos parduodamos tik su nepriekaištingomis rekomendacijomis.
Organizatorių nuotr.
Pavasario kačių parodoje turėsime ir daugiau svečių iš Japonijos. Tai Somalio katės Jasmine ir Belle, kurias Lietuvos felinologė Rita Janavičienė parsivežė iš tolimojo Tokijo. Pati ponia Rita sako, jog katės puikiai ištvėrė ilgą kelionę, praėjo visas muitinės procedūras ir tapo pilnateisėmis Lietuvos „pilietėmis“. Ritos namuose gyvena Somalio kačių iš Suomijos ir Lenkijos, bet japonės pasižymi savitu charakteriu ir išvaizda.
Organizatorių nuotr.
Negalime nepaminėti, kad parodoje dalyvaus ir atletiškieji bengalai bei oksikatai, kurių nuostabaus grožio kailio raštai nepalieka abejingųjų, ir vis didesnį populiarumą mūsų šalyje įgaunančių ragdolų, kitaip dar vadinamų skudurinėmis lėlėmis. Jų taip pat bus!
Organizatorių nuotr.
O kokia gi būtų paroda, jeigu negalėtume grožėtis gracingomis orientalų (Rytų kačių) ar Siamo katėmis? Šių žalių ir mėlynų akių savininkių prisistatys visas elegantiškas būrys.
Organizatorių nuotr.
Retenybe šiuo metu Lietuvoje tapę rusų mėlynieji tiesiog užkariaus parodą, nes jų parodoje šiemet kaip niekad daug, o įvairių veislių jaunų kačiukų – net septyniasdešimt! Pasikeitus Tarptautinės felinologų federacijos taisyklėms, kačiukai šioje parodoje irgi galės varžytis dėl čempiono titulo.
Parodos dalyvių atitikimą standartams, jų paruošimą parodai ir charakterius vertins atsakinga ir patyrusi ekspertų komisija, Tarptautinės felinologų federacijos (FIF'e) teisėjai: Katia Pocci ir Barbara Bazzotti iš Italijos, Dorota Szadurska ir Robert Novak iš Lenkijos, Bobby Funk iš Vokietijos.
Organizatorių nuotr.
Parodos dalyviai varžysis dėl žinomų tautodailininkų keramikų Laimos Stankutės ir Remigijaus Juciaus specialiai šiai parodai sukurtų prizų – nuostabių keraminių katinų. Nugalėtojai taip pat bus apdovanoti LFD ,,Bubastė" įsteigtais apdovanojimais bei parodos rėmėjo įmonės UAB ,,Kaivana" aukščiausios kokybės „Brit Care“ pašarais ir „Churu“ skanėstais.
Parodos lankytojai laukiami balandžio 13–14 dienomis nuo 10 valandos. Bilietais bus prekiaujama parodos vietoje.
Prašome atkreipti dėmesį, kad šeštadienį ir sekmadienį bus eksponuojamos skirtingų veislių katės. Išsami informacija www.bubaste.lt.
-
Parodoje – tituluočiausios Lietuvos katės 1
Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“ yra vienintelis FIF‘e (Tarptautinės felinologų federacijos) atstovas Lietuvoje, tad jai buvo suteikta didelė garbė pakviesti kačių augintojus dalyvauti „Baltic Winner Show“.
Parodoje dalyvaus tituluočiausios katės, turinčios atitinkamą kvalifikaciją ir nugalėjusios kitose parodose. Šią parodą FIF‘e Generalinė asamblėja patvirtino ir leido kasmet organizuoti vienoje iš trijų Baltijos šalių – Latvijoje, Lietuvoje ar Estijoje.
„Bubastės“ jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus Lietuvoje rengiamose parodose naujų namų ieško likimo nuskriaustos, į globos namus patekusios katės.
Daug jų per tokius renginius randa namus. Ne viena murklė yra išvykusi kartu su tituluotais savo gentainiais į naujus namus Suomijoje, Danijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje (visų šalių net neišvardysi)... Ir – neįtikėtinas dalykas! Šios katės vėl sugrįžta į Lietuvą.
Bet ne atgal į globos namus, o dalyvauti parodose ir užimti prizines vietas. Viena tokia katė, vardu Lilli, pasaulyje laimėjusi jau ne vienoje parodoje naminių kačių klasėje, šį savaitgalį savo grožį demonstruos atvykusi iš Suomijos.
„Baltic Winner Show“ parodoje pamatysite 27 skirtingų veislių kates, pasaulinių parodų nugalėtojas, iš 13 pasaulio šalių (net iš Prancūzijos, Švedijos, Italijos, net Meksikos).
Nė vienas nepraeis abejingai pro retas Lietuvoje Egipto Mau, skudurines lėles, nepakartojamų akių Birmos šventąsias, dėmėtąsias Bengalijos, Nevos maskaradinės, Oksikat, Somalio, Šartrė, Manks, nuostabiąsias Burmos ir burmilos veislės kates. Pakerės savo dydžiu Meino meškėnai, Britanijos trumpaplaukiai, garbanotieji Kornvalio ir Devonšyro reksai, voverės kailio, cinamoninės ir kitokių spalvų Abisinijos katės, trumpasnukės egzotės ir persės, bekailės sfinksės, ilgaplaukės kurilų trumpauodegės ir Norvegijos miškinės, žaliaakės Rusijos melsvosios. Tokios veislių įvairovės ir tiek daug šalių murkiančių atstovių Lietuvoje dar nebuvo.
Šiek tiek apie parodos gražuoles.
Somalio kačių istorija pradėta rašyti XX amžiaus pradžioje, kai Abisinijos veislės vadose atsirado ilgaplaukių išskirtinio grožio kačiukų. Tuomet veisėjai nusprendė įregistruoti atskirą veislę. Nuo 1960-ųjų Somalio kates pradėta veisti JAV ir Kanadoje. Europoje 1982 m. sausio 1 d. šios veislės kates pripažino FIF‘e. Per trumpą laiką jos tapo labai populiarios. Įdomu tai, kad šios veislės kačiukai gimsta visiškai juodi, o tikrąją spalvą įgauna tik po dvejų metų.
Auginti šias kates – vienas malonumas. Jos yra labai judrios, temperamentingos, bendraujančios, labai smalsios, lengvai pasiduodančios dresūrai, tad namuose būtina skirti vietą žaidimams. Jos turi kažko paslaptingo, kas užburia ir prikausto dėmesį. Kai kurios Somalio katės išgyvena net iki 18 metų.
Maži Somalio kačiukai namuose – didelis džiaugsmas, o kai užauga, tarp šeimininko ir jų atsiranda nenusakomas ryšys. Atrodo, kad jie vienas kitą supranta iš žvilgsnio ar balso tembro. Į Lietuvą pirma laukinio atspalvio Somalio katytė buvo atvežta 1995 metais.
Egipto Mau katės – vidutinio dydžio trumpaplaukės katės. Jos mėgsta dūkti ir siausti tiek jaunos, tiek suaugusios. Egipto Mau mėgsta švelnumą, yra nepaprastai meilios. Jos mielai bendrauja tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais. Mau katės linkusios bendrauti balsu, kuris gali būti ir švelniai melodingas, ir grėsmingai riaumojantis, ir kniaukiantis. Egipto Mau kilusios iš Kairo. „Mau“ išvertus reiškia „namuose laikoma katė“. Pirmą kartą šios veislės katės Europoje pamatytos 1950 m. Romoje kačių parodoje. 1957 m. jos atvežtos į Ameriką, o po 15 metų sulaukė pripažinimo. Tai vienintelė natūraliai prijaukinta dėmėtųjų kačių veislė. Kitos dėmėtosios katės yra išveistos dirbtinu būdu. Tai vidutinio dydžio katės, turinčios ryškiai matomus raumenis, sportiškos ir aktyvios. Egipto Mau kačių kailiui nereikia daug priežiūros, nes šeriukai trumpi, tačiau katei labai patinka būti šukuojamai. Jos labai žaismingos, protingos, mėgsta mokytis naujų triukų, dievina pasivaikščiojimus su pavadžiu.
Birmos katės (dažnai vadinamos šventosiomis Birmos katėmis) turi tipiškas žymes kaip Siamo kačių, tačiau tarsi mūvi baltas kojinaites – jų letenų galiukai balti. Dėl to atrodo ypač žavios, mielos, ypatingai švarios ir tvarkingos. Šių kačių Lietuvoje kol kas labai mažai, tačiau į BALTIC WINNER SHOW šį savaitgalį atvyksta iš garsiausių Suomijos, Švedijos, Italijos, Latvijos, Estijos veislynų.
Birmos katė žavi savo ryškiai mėlynomis akimis ir nuostabiu kailiu. Uodega poilgė, elegantiška, nukarusi žemyn, tačiau kai katė eina – iškelia ją į viršų tarsi voverė.Svarbiausia, kad „kojinaitės“ būtų simetriškos, o jų spalva – vieno tono.
Rusų melsvosios katės. Sakoma, kad anglai jūreiviai 1860 m. iš Archangelsko parsivežė keletą neįprastos spalvos kačių. Anglijos kačių augintojai pastebėjo skirtumus tarp šios melsvos katės ir vietinių britų melsvųjų. Rusų melsvųjų ilgas, grakštus stuomuo, maža galva, tiesi nosis ir kakta. Yra ir kita versija, kaip ši katė pateko į Angliją – esą ją Jakaterina II padovanojusi Anglijos karališkajai šeimai. Svarbiausias šios veislės požymis – kailio kokybė, jis atrodo kaip pliušas. Suaugusių kačių kailis neturi turėti nė trupučio rainumo. Dar vienas labai svarbus ir būtinas bruožas – žalios, didelės, migdolo formos akys. Rusų melsvoji katė turi stiprų medžioklės instinktą. Kambaryje nuo šios katės nepasislėps nė viena musė, nė vienas uodas, ką jau kalbėti apie pelę. Bet kuriai kitai katei nusibostų taip ilgai tupėti sustingusiai vienoje vietoje ir laukti, kol išlįs grobis. Įstabus šuolis – akimirka, ir ji jau medyje.
Tad tikrai verta šį savaitgalį apsilankyti unikalioje, pirmą kartą Lietuvoje rengiamoje kačių parodoje „Baltic Winner Show“ Klaipėdos „Švyturio“ arenoje!
Daugiau informacijos www.bubaste.lt