Tvarkai tarp pamokų užtikrinti netgi siūloma pasitelkti apsaugininkus.
Pasak Seimo Kultūros ir švietimo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, mokytojų budėjimo per pertraukas klausimas reikalauja ne tiesmukų, o gilesnių svarstymų, kas tuo turi užsiimti - mokytojai ar apsaugininkai.
„Norime komitete šiuo klausimu surengti rimtus klausymus, kad išgirstume ir specialistų nuomonę, ir pamatytume finansinę skirtingų sprendimų išraišką, taip pat kokios gali būti pasekmės. Sprendimai galimi tik atidžiai išanalizavus tai”, - Eltai sakė E. Jovaiša.
Po Seimo komiteto posėdžio, kuriame pradėtas svarstyti šis klausimas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius pabrėžė, kad mokinių, o ir pačių mokytojų saugumo problema yra aktualėjanti.
Siūlymas saugumu per pertraukas rūpintis apsaugininkams - logiškas. Aš, kaip mokytojas, kad ir drūtas vyras, negaliu atsakyti už 50 lakstančių moksleivių, besimušančių už kampo.
„Mes manome, kad kiekvienas darbuotojas turi užsiimti tuo, ką moka. Mano asmenine nuomone, siūlymas saugumu per pertraukas rūpintis apsaugininkams - logiškas. Aš, kaip mokytojas, kad ir drūtas vyras, negaliu atsakyti už 50 lakstančių moksleivių, besimušančių už kampo”, - komentavo A. Jurgelevičius.
Kreipimąsi dėl mokytojų „budėjimo“ pertraukų metu komitetui pateikusios Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovo nuomone, tvarka visoje Lietuvoje turi būti vienoda. Kadangi įstatymas suteikia erdvės interpretacijoms, išaiškinimo buvo kreiptasi į jo leidėjus.
„Pagal įstatymą už mokyklos narių saugumą atsakingas mokyklos vadovas, o mokytojai atsakingi tik už ugdomųjų saugumą per pamokas, būrelius, renginius. Kas atsakingas, kad per pertraukas, valgykloje ir pan. vaikai, ypač mažesni, nenusisuktų galvų, įstatyme palikta spraga. Nuo sovietmečio gyva tradicija, kad mokykloje per pertraukas budi mokytojai, ir tai visai logiška. Tačiau iškyla klausimų dėl darbo apmokėjimo. Vienose mokyklose šis darbas priskiriamas „organiškai“ mokytojų pareigai, už kurią mokėti nereikia. Bet įstatyme, kurį citavau, sakoma kitaip. Dėl to profesinės sąjungos visada reikalavo apmokėti ar kitaip atsilyginti mokytojams už darbą per pertraukas“, - komentavo A. Jurgelevičius.
Iki etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio įvedimo vienose mokyklose mokytojams buvo mokama už mokinių priežiūrą per pertraukas, kitose - ne, dar kitose - susitariama dėl kitų atsiskaitymo priemonių.
„Atsiradus etatiniam apmokėjimui galima mokytojams mokėti už visus darbus, kuriuos dirba mokytojai. Kadangi budėjimai per pertraukas - svarbūs, manėme, kad šis klausimas pagaliau bus išspręstas. Bet atsirado išminčių mokyklų vadovų, kurie situaciją traktuoja taip: mokytojui mokama už valandą, o kadangi pamoka trunka 45 minutes, pradinėse klasėse - dar trumpiau, likusi valandos dalis yra kaip ir darbo laikas, tad, jei direktorius nurodo mokytojui budėti per pertraukas, neva už tai papildomai mokėti nereikia, nes tai įeina į jo valandos atlygį“, - sakė profsąjungos vadovas.
Užvirus ginčams, profsąjunga kreipėsi išaiškinimo į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą.
