„Kalbant apie Baltijos šalis, tai gana įdomu – jų toje panoramoje tam tikra prasme nėra. Jos neatitinka Vidurio Europos, kur dominuoja dešiniojo sparno populistai, naratyvo“, – sakė C. Mudde Taline vykusios konferencijos užkulisiuose.

„Dabar tą Rytų-Vakarų takoskyrą matome kai kuriuose pernelyg supaprastintuose naratyvuose apie Vakarus su sunkumų patiriančia centro stovykla, mėginančia atsilaikyti prieš radikalius dešiniojo sparno populistus, ir Rytus, kur visi yra gana nepakantūs ir balsuoja už kažkokias konservatyvias, nacionalistines populistų partijas“, – sakė jis.

„Kai kalbame apie Baltijos valstybes, visose trijose esama labai skirtingų, bet palyginti neryškių ar silpnų populizmo veiksnių“, – sakė C. Mudde.

„Čia, Estijoje, yra EKRE (Konservatyvi liaudies partija), kuri yra gana pavojinga, bet palyginti maža. Latvija turi Nacionalinį aljansą – jis nėra itin populistinis ir dirba vyriausybėje, bet, regis, nesiekia prastumti nieko labai kontroversiška. Lietuvoje yra „Tvarka ir teisingumas“, esanti (politinės arenos) pašalyje“, – sakė politologas.

C. Mudde sakė, jog tai svarbu, nes rodo populizmo Europoje įvairumą.

„Esame užvaldyti naratyvų apie tai, kad „Europa daro tai“ ar „Europa eina ten“, tačiau vis dar esame 28 skirtingos valstybės, o kiekvieni atskiri rinkimai pirmiausia yra nacionaliniai, o ne europiniai“, – pažymėjo jis.