„Į Sofiją atvykau susitikti su Svetlana Aleksijevič. Taip, su ta pačia Svetlana, Nobelio premijos laureate, nuostabia rašytoja, pagal kurios knygą „Černobylio malda“ buvo sukurtas garsusis serialas „Černobylis“. Dabar ji disidentė ir emigrantė“, – feisbuko įrašą pradėjo O. Koršunovas.

„Su Svetlana susipažinom seniau, per teatro festivalį Minske. Kai Baltarusijoj dar buvo galima kvėpuoti. Šiaip daug patyrusi ir atsargi Svetlana man netikėtai greit atvėrė savo namų ir bičiulystės duris. Tiesa, ji nemažai matė mano spektaklių, kurie, kaip ji sakė, jai labai patiko“, – rašė teatro režisierius.

Kai Svetlaną pakvietė Bulgarijos nacionalinis teatras ir paprašė galimybės statyti „Černobylio maldą“, ji sutiko, bet su sąlyga, kad režisuočiau aš.

S. Aleksijevič pageidavo, kad pagal jos knygą spektaklį Bulgarijos nacionaliniam teatrui statytų būtent O. Koršunovas.

„Kai Svetlaną pakvietė Bulgarijos nacionalinis teatras ir paprašė galimybės statyti „Černobylio maldą“, ji sutiko, bet su sąlyga, kad režisuočiau aš. O bulgarai tik apsidžiaugė, nes prieš tai jie mane kvietė, tik dar nebuvom parinkę medžiagos. Geniali logistė Vasilka Bumbarova sugebėjo mane per kelias dienas pristatyti į Sofiją. Susitikimas buvo karštas ir kūrybingas, kaip pati Bulgarijos vasara“, – vaizdžiai susitikimą nupasakojo režisierius.

Kūrėjai kalbėjo ir apie karą Ukrainoje. Pasak O. Koršunovo, gali būti, kad išvysime naują S. Aleksijevič kūrinį šia tema.

„Daug kalbėjom apie rėžimą Baltarusijoje ir karą Ukrainoje. Apie tai, kas vyksta dabar, sąsajas su Černobylio katastrofa. Labai padėjo garsi pasaulyje žmogaus teisių gynėja Mariana Katzarova. Ji buvo visuose, paskutinius dešimtmečius vykusiuose, karuose, taip pat ir Donbase. Vėliau prie mūsų prisidėjo garsus teatro ir kino režisierius, filosofas Javor Gardev.  Jaučiu gims naujas kūrinys su naujais Svetlanos Aleksijevič tekstais apie karą Ukrainoje“, – rašė O. Koršunovas.

LRDT savo programoje, be spektaklio, festivalyje taip pat pristato dailininkės Editos Suchockytės paveikslų parodą „Inspiracijos” ir dainininkės Girmantės Vaitkutės bei džiazo trio „Ethnic-Mood” koncertą.

„Labai vertiname ir džiaugiamės užsimezgusiu glaudžiu ryšiu su mūsų partneriais Lenkijoje ir kolegų lenkų kvietimu į šį įdomų ir spalvingą festivalį. Nuoširdžiai dėkojame šio festivalio sumanytojui ir meno vadovui Jan Nowara už nuostabią iniciatyvą sukviesti teatrus iš skirtingų šalių, kad jie ne tik prisistatytų publikai, bet ir pamatytų vieni kitus, pasikeistų meninėmis ir profesinėmis idėjomis, paskatintų bendradarbiauti kultūros institucijas“, – sako LRDT vadovė Olga Polevikova.

Festivalyje spektaklius taip pat rodys Sakartvelas, Ukrainos, Lenkijos teatrai. Nors festivalyje akcentuojamas dramos teatras, šio Lenkijos Pakarpatės regiono mieste žiūrovai galės dalyvauti ir svečių atvežamose parodose, koncertuose.

„Mūsų parengtoje programoje visi trys renginiai yra susiję teatro kontekste – puikios aktorės A. Metalnikovos monospektaklis, teatro dvasios kupini dailininkės E. Suchockytės kūriniai ir lietuvių liaudies dainų aranžuotės džiazo stiliumi, kurias kartu su džiazo trio atliks G. Vaitkutė, beje, šį sezoną kursianti pagrindinį vaidmenį premjeriniame LRDT spektaklyje – miuzikle „Into The Woods“, – atskleidžia O. Polevikova.

Pasak festivalio rengėjų, šis projektas, be meninio svorio, turi ir svarbų idėjinį užtaisą, nes jungia Sakartvelą, Ukrainą ir Europos Sąjungos nares Lenkiją ir Lietuvą, kurios labiausiai remia Sakartvelo ir Ukrainos integraciją į ES. Susitikimas Žešuve taip pat vertinamas kaip gera proga pradėti tolesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių meno institucijų.

Festivalyje pristatomas LRDT spektaklis „Vienišas žmogaus balsas“ yra įvertintas 2018 m. Dalios Tamulevičiūtės festivalio prizu už geriausią aktorės vaidmenį. Už šį monospektaklį aktorei A. Metalnikovai įteiktas ir XIV kamerinių spektaklių festivalio Panevėžyje Didysis prizas.

A. Metalnikova sumąstė savo monospektaklį pagal knygą „Černobylio malda“ dar iki tol, kai jos autorė S. Aleksijevič pelnė Nobelio literatūros premiją. Spektaklyje skamba tik vienas šios knygos pasakojimas, jo antrašte pavadintas spektaklis.

Žiūrovai čia neišgirsta faktų apie didžiausią žmonijos istorijoje technologinę katastrofą – Černobylio atominės jėgainės sprogimą 1986 m. balandžio 26 d. Aktorę įkvėpė rusų moters, žuvusio jauno gelbėtojo „likvidatoriaus“ taip pat jaunos našlės, pasakojimas. Tai tarsi himnas judviejų meilei, kurią toji milžiniška katastrofa paskatino suliepsnoti neregėta jėga, nors jiedu – niekuo neypatingi, tik labai tyros ir jautrios sielos žmonės.

Komedijoje – pramogos ir aistros

Spalio 11 d. 18.30 val. bus rodomas įspūdingas spektaklis "Zoikos butas".

Michailo Bulgakovo (1891–1940) – kūrinių "Meistras ir Margarita", "Šuns širdis" ir kt. autoriaus – garsioji komedija "Zoikos butas" pirmąkart buvo pastatyta Lietuvos rusų dramos teatro scenoje.

Ypač smagus tekstas, kostiumuotų intermedijų kaleidoskopas, gyvenimiškų paradoksų virtinė ir groteskiški charakteriai – visa tai atspindi prieškario sovietinės Rusijos NEP-o (Naujosios ekonominės politikos) laikotarpį, t. y. trumpą laisvosios rinkos suklestėjimo periodą.

Tuomet ypatingo polėkio žmonės, nujausdami atokvėpio laikinumą, stačia galva nerdavo į beatodairiškų pramogų ir aistrų siautulį, apie tai ir šios komedijos siužetas.

Gerą tuziną itin ekstravagantiškų vaidmenų čia atlieka visas teatro žvaigždynas. Pagrindinį patrakusios madų salono šeimininkės Zojos Pelc personažą įkūnija temperamentingoji Inga Maškarina.

Po ilgo laiko į LRDT sceną sugrįžęs režisierius Rolandas Augustinas Atkočiūnas šiam pastatymui pasitelkė garsų latvių dailininką scenografą Martiną Vilkarsį ir patyrusį sceninių melodijų meistrą kompozitorių Giedrių Puskunigį.

Publiką taip pat pradžiugins kostiumų dailininkės Jolantos Rimkutės sukurta stilingų retro suknelių galerija. Spektaklis vaidinamas originalo (rusų) kalba su vertimu į lietuvių (titrai).

Himnas poros meilei

Spalio 12 d. 17 val. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje bus rodomas Aleksandros Metalnikovos monospektaklis "Vienišas žmogaus balsas" pagal Svetlanos Aleksijevič knygą "Černobylio malda".

Viena pagrindinių LRDT aktorių A.Metalnikova sumąstė savo monospektaklį pagal knygą "Černobylio malda" dar iki tada, kai jos autorė S.Aleksijevič pelnė Nobelio literatūros premiją.

Vaidinime skamba tik vienas šios knygos pasakojimas – jo antrašte pavadintas ir spektaklis.

Žiūrovai čia neišgirs faktų apie didžiausią žmonijos istorijoje technologinę katastrofą – Černobylio atominės jėgainės sprogimą 1986 m. balandžio 26 d.

Aktorę įkvėpė rusų moters, žuvusio jauno gelbėtojo likvidatoriaus taip pat jaunos našlės, pasakojimas. Tas jos pasakojimas – tarsi himnas judviejų meilei, kurią toji milžiniška katastrofa paskatino suliepsnoti neregėta jėga, nors jiedu – niekuo neypatingi, tik labai tyros ir jautrios sielos žmonės.

"Pajutau, kad privalau tai padaryti", – teigė aktorė.

A.Metalnikova yra užaugusi Visagine, abu jos tėvai dirbo tenykštėje atominėje jėgainėje. Jai tebuvo šešeri, kai sprogo Černobylio jėgainė.

Aleksandrai neteko tiesiogiai susidurti su knygoje pasakojamais įvykiais, bet netiesiogiai Černobylio katastrofa palietė ir ją, ir jos šeimą.

Todėl, nepaisydama didelio darbo krūvio vaidinant pagrindiniuose LRDT repertuaro spektakliuose, aktorė pasiryžo ir šiam savarankiškam darbui. Jai talkino dažnas jos scenos partneris, taip pat pagrindinių vaidmenų atlikėjas aktorius Vladimiras Dorondovas.

Tačiau, kaip aktorė ir režisierius, A.Metalnikova ir V.Dorondovas bendradarbiauja pirmąkart. Šis spektaklis bus vaidinamas rusų kalba be vertimo.

Kiek kitokia istorija

Spalio 12 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje atgis nemirtingojo "Pigmaliono" herojai. Antikos laikų mitas byloja apie Kipro salos karalių Pigmalioną. Jis aistringai pamilo deivę Afroditę, sukūrė jos skulptūrą ir maldavo deivės, kad šiai šaltai marmuro statulai ji įkvėptų gyvybę.

Afroditė, sujaudinta tokios skulptoriaus aistros, suteikė gyvybę skulptūrai, kuri tapo Galatėja, Pigmaliono žmona.

Tačiau klasikinė airių rašytojo, dramaturgo ir Nobelio premijos laureato Bernardo Shaw (1856–1950) pjesė "Pigmalionas" (1912) pasakoja kitokią istoriją.

Siužeto centre – prasčiokė gatvės prekeivė Eliza Dulitl, kurią du išsimokslinę cinikai aristokratai – profesorius Higinsas ir pulkininkas Pikeringas – susilažinę sumąsto išmokyti aristokratiškos iškalbos ir aukštuomenės manierų.

Tai viena garsiausių ir populiariausių pasaulio pjesių, remdamasis ja kompozitorius Frederickas Loewe sukūrė populiarų Brodvėjaus miuziklą "My Fair Lady" (1956), o 1964 m. miuziklo "My Fair Lady" ekranizacija su Audrey Hepburn ir Rexu Harrisonu pagrindiniuose vaidmenyse susižėrė net aštuonis "Oskarus".

LRDT scenoje šią pjesę pastatė jauna lietuvė režisierė, Tbilisio Šota Rustaveli teatro ir kino universiteto auklėtinė Linda Urbona.

Jai talkino dailininkė scenografė iš Gruzijos Nino Kitia ir populiarus lietuvių kompozitorius Faustas Latėnas.

Spektaklyje vaidina Viačeslavas Lukjanovas, Juliana Volodko, Aleksandras Agarkovas, Valentinas Kirejevas, Inga Maškarina, Jelena Bogdanovič, Inga Stankaitytė, Jevgenija Rusakova, Jekaterina Makarova ir Arturas Svorobovičius. Spektaklis vaidinamas originalo (rusų) kalba su vertimu į lietuvių (titrai).

Nudžiugins ir mažuosius

Spalio 13 d. 12 val. mažųjų žiūrovų laukia "Coliukė" pagal Hanso Christiano Anderseno pasaką.

Tai spalvingas spektaklis apie mažutėlės – tik colio dydžio – mergaitės neįtikėtinus nuotykius ir jos sutiktus ne mažiau įdomius personažus.

Spektaklio kūrybinė grupė – režisierius Jurijus Ščiuckij, dailininkė Jolanda Imbrasienė, kompozitorius Nikolajus Moroziukas, choreografė Leokadija Dabužinskaitė.

Vaidina Valentina Lukjanenko, Liubov Timochova, Jelena Orlova, Aleksandras Kanajevas ir kt. Spektaklis vaidinamas rusų kalba.

Ir humoras, ir lyrizmas

Gastroles spalio 13 d. vainikuos Sigito Račkio režisuotas "Dviejų pasaulių viešbutis" pagal garsaus prancūzų dramaturgo Erico Emmanuelio Schmitto dramą.

Tai įtaigus spektaklis, kupinas subtilaus humoro, lyrinių intonacijų, iškeliantis daugelį moralinių ir filosofinių problemų.

Kas yra gyvenimas ir kaip žmogus jį švaisto veltui? Po automobilio avarijos Žiuljenas Portalis patenka į paslaptingą viešbutį.

Ten jis sutinka iki tol nepažinotus žmones, mąsto apie gyvenimą ir mirtį, mokosi mylėti.

Jaudinantį spektaklį kartu su režisieriumi kūrė scenografijos ir kostiumų dailininkė Renata Valčik, kompozitorius Giedrius Puskunigis (pelnęs Auksinį scenos kryžių ir už muziką šiam spektakliui).

Spektaklyje vaidina Dmitrijus Denisiukas, J.Ščiuckij, J.Rusakova, Michailas Makarovas, A.Metalnikova, Anžela Bizunovič, Valentinas Novopolskij, Artūras Aleksejevas. Spektaklis vaidinamas rusų kalba.

Lietuvos rusų dramos teatras nekantriai laukia susitikimo su Klaipėdos žiūrovais.

Penktadienį Vilniuje laukta Nobelio premijos laureatė iš traukinio neišlipo. Jos laukęs Juozo Miltinio dramos teatro vadovas liko be žado, kai nebuvo perspėtas, kad Svetlana Aleksijevič neatvyks.

Ji kviesta dalyvauti pagal savo knygą „Černobylio malda“ Panevėžio dramos teatre pastatyto spektaklio premjeroje ir diskusijoje su žiūrovais.

Išsiaiškinus, kad rašytoja nespėjo pateikti dokumentų vizai gauti, tačiau užsienio reikalų ministrui paprašius, S. Aleksijevič iš Minsko į Panevėžį atvežta Lietuvos ambasados Baltarusijoje automobiliu.

Jau Panevėžyje ji teigė, kad po premijos suteikimo jos gyvenimas pasikeitė – dabar ji daug keliauja, dalija interviu, o rašyti naują knygą apie meilę laiko lieka nedaug.

„Beprotiškas ritmas. Nė vieno žodžio negaliu ramiai ištarti, prasitarsi ką nors draugui ar lėktuve, nes rytoj jau skaitai laikraštyje“, – teigia Nobelio premijos laureatė.

Rašytoja sako važiuojanti ne į visas premjeras, pastatytas pagal jos kūrybą, tačiau kvietimui į Panevėžį nepajėgė atsispirti.

„Studijų laikais visi kalbėjo apie Panevėžį, apie teatrą, apie aktorių Banionį, todėl ir sutikau. Panevėžio vardas turėjo magiškos galios mano sprendimui“, – pasakoja S. Aleksijevič.

Nobelio literatūros premija Baltarusių rašytojai pernai suteikta už prozą, įamžinančią kančią ir herojizmą.

Panevėžio Juozo Miltinio teatre įvyks spektaklio „Černobylio malda“ pagal S. Aleksijevič dokumentinę prozą premjera, po kurios rašytoja susitiks su žiūrovais. Tiesioginė spektaklio ir susitikimo transliacija iš Panevėžio – balandžio 30 d., šeštadienį, nuo 18 valandos per LRT kultūrą ir portale LRT.lt.

Spektaklio režisierius Linas Marijus Zaikauskas.

Svetlana Aleksijevič – baltarusių rašytoja, žurnalistė, scenaristė. Praėjusiais metais jai suteikta Nobelio literatūros premija už polifoninę prozą, įamžinančią kančią ir heroizmą. Ji yra pirmoji baltarusių rašytoja, gavusi prestižinę Nobelio premiją.

1986 m. balandžio 26 d. tuometinėje Sovietų Sąjungoje įvyko viena didžiausių visų laikų branduolinių katastrofų: ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke įvyko sprogimas, kuris visiškai sunaikino reaktorių. Karštis ir radiacija, sklidę iš reaktoriaus, buvo sustabdyti tik po savaitės.