Rekonstruoti dideli objektai

Potvyniai ne tik intensyvėja, bet ir ilgėja jų trukmė, jie prasideda anksčiau. Štai pernai pakilęs vandens lygis upėse, mariose didelę dalį gyvenamųjų ir žemės ūkio paskirties teritorijų užliejo vasario mėnesį. Intensyvesnis potvynis buvo užfiksuotas Priekulės seniūnijoje. Šiemet pirmieji signalai apie prasidėjusį potvynį pasiekė jau sausio pradžioje.

„Deja, prieš 50 ir daugiau metų įrengtos drenažo sistemos yra visiškai nusidėvėjusios, todėl į melioracijos problemoms spręsti skirtus projektus ir darbus investuojame nuolat, ir ne tik iš savivaldybės biudžeto. Žemės ūkio ministerija kasmet mums skiria 456 tūkst. eurų, iš savivaldybės biudžeto pernai buvo skirta 125 tūkst., o šiemet – 70 tūkst. eurų. Savivaldybė taip pat prisideda prie ES iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo. Vien pernai iš viso atlikta darbų už daugiau nei pusė milijono eurų“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius.

Melioracijos problemoms spręsti skirtus projektus ir darbus investuojame nuolat, ir ne tik iš savivaldybės biudžeto.

Liepą Priekulės seniūnijoje atlikta Brukšvų siurblinės bei tilto per griovį rekonstrukcija Brukšvų ir Jokšų polderiuose. Brukšvų siurblinė buvo rekonstruota iš esmės: atliktas pastato vidaus ir fasado remontas, pastatytas naujas priestatas, jame įrengta šachta ir į ją įleistas papildomas – trečiasis siurblys, be to, pakeisti vamzdžiai, rekonstruotos Svencelės kanalo dugno ir šlaitų gelžbetoninės plokštės ties vandens įtekėjimu į siurblinę, naujai įrengtas vandens ištekėjimo antgalis Karaliaus Vilhelmo kanale, sutvarkyta siurblinės aplinka. O Jokšų polderyje rekonstruotas tiltas per griovį: suremontuota važiuojamoji dalis, pakeisti turėklai, sumontuoti lietaus surinkimo latakai.

Buvo atlikta ir Stragnų pylimo rekonstrukcija, kuriai iš savivaldybės biudžeto skirta daugiau nei 51 tūkst. eurų. Pašalinti tankūs krūmai, menkaverčiai medžiai, išrauti kelmai, užlygintos duobės, paaukštintas ir suformuotas pylimas, pažeisti plotai išlyginti ir pylimas apsėtas žole. Melioracijos griovių būklė pagerinta ir Liaunų bei Priekulės II kaimuose, Antkoptyje. Įgyvendinti ir melioracijos griovio (upelio) Rokupio remonto darbai, išvalyta Smeltalės upelio atkarpa ir trys melioracijos grioviai.

Česlovas Banevičius. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Rengiami svarbūs projektai

Ne ką mažiau darbų laukia ir šiemet – bus tvarkomi valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai, didės melioracijos griovių ir pylimų priežiūros darbų apimtys. Baukštės polderio vandens siurblinėje planuojama įrengti automatinę vandens lygio fiksavimo sistemą. Kasmet dvi gyvenvietės, kurios yra šalia šios siurblinės, susiduria su potvynių pavojumi. Tikėtina, kad įrengta sistema padės operatyviai spręsti su potvyniu susijusias problemas.

„Numatytas Cypos upelio dalies, pralaidų Vanagų ir Šilininkų kaimuose remontas, polderių siurblinių eksploatacija. Papildomas dėmesys bus skiriamas naujai išvalytų, suremontuotų, rekonstruotų pylimų, upelių, melioracijos griovių priežiūrai. Bus šienaujama dvigubai daugiau objektų nei pernai. Toliau bus teikiamos hidrotechninių statinių – užtvankų apžiūros paslaugos. Bus stebima ir fiksuojama užtvankų būklė, taip užkertant kelią galimoms avarijoms“, – būsimus darbus vardijo Č. Banevičius.

Šiemet planuojama parengti ir nemažai techninių darbo projektų. Tai – Jokšų ir Drevernos polderių pylimų remonto, Cypos ir Lašupio upelių remonto techniniai projektai. Taip pat planuojama koreguoti Jokšų polderyje esančių melioracijos griovių ir Pjaulių sausinimo siurblinės rekonstrukcijos techninį darbo projektą ir dėl papildomo finansavimo jam įgyvendinti kreiptis į Žemės ūkio ministeriją.

„Didelių išteklių reikalauja valstybinės svarbos objektų – polderių siurblinių priežiūra ir eksploatacija. Klaipėdos rajone iš viso veikia 7 siurblinės. Periodiškai atliekama siurblinėse sumontuotų vandens perpumpavimo siurblių techninė apžiūra, pagal poreikį – jų remontas. Šiais metais norime įsigyti vieną naują siurblį“, – sakė Č. Banevičius. Kasmet atliekami ir planiniai melioracijos statinių ir sistemų remonto darbai.

Problemos sprendžiamos operatyviai

„Dėl melioracijos sistemų gedimo nuolat sulaukiama gyventojų pranešimų. Kasmet jų gaunama apie 40–50. Į pranešimus reaguojama operatyviai, nedelsiant vykstama į vietą, vertinama situacija ir pagal galimybes atliekami melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimai“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėja Aurelija Latakienė.

Pernai suremontuotos 57 drenažo žiotys, daugiau nei 1 km drenažo rinktuvų, išvalyti grioviai, pralaidos, drenažo šuliniai. Net 96 drenažo žiotys pakeistos naujomis, įrengti nauji įvažiuojamieji keliai, kurie padės ūkininkams lengviau pasiekti savo laukus.

„Atsakingai elgtis prašome ir gyventojų. Nemesti šiukšlių ir įvairių statybinių atliekų į melioracijos griovus, nes taip didėja tikimybė užkimšti upės vagą ir pakelti vandens lygį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės apie kilusias problemas nepraneša savivaldybei, o patys imasi jas spręsti, pavyzdžiui, savavališkai montuoja vamzdžius. Tačiau praktika rodo, kad trumpalaikiai sprendimai nėra efektyvūs ir savivaldybei vėliau tenka spręsti problemas, kurių galėjo apskritai nebūti, ir tai reikalauja daugiau lėšų ir energijos“, – sakė direktoriaus pavaduotojas Č. Banevičius.

Gyventojai aktyvūs

Numatyta, kad Saugaus eismo komisijos posėdžiai turi vykti ne rečiau nei kartą per tris mėnesius, tačiau Klaipėdos rajono gyventojai yra itin pilietiški ir aktyvūs, taigi posėdžiai organizuojami kiekvieną mėnesį, o kartais – ir dažniau. Juose dalyvauja ne tik savivaldybės specialistai, bet ir policijos atstovai, seniūnai.

„Džiugu, kad gyventojams rūpi jų gyvenamoji aplinka ir jie yra neabejingi eismo saugumo klausimams. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl greitį ribojančių, draudžiančių stovėjimą bei ribojančių pravažiuojančių sunkvežimių svorį kelio ženklų įrengimo, taip pat greitį ribojančių kalnelių, teritorijų paskelbimo „Gyvenamąja zona“, žmonių su negalia stovėjimo vietų įrengimo kiemuose ir pan. O daugiausia prašymų sulaukiama iš sparčiai augančios Sendvario seniūnijos gyventojų. Dėkoju Saugaus eismo komisijos nariams, kurie kruopščiai ir atsakingai nagrinėja visus klausimus ir priima gyventojams svarbius sprendimus“, – teigia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Česlovas Banevičius.

Saugaus eismo komisijos sprendimu šiais metais Sendvario seniūnijos Purmalių k. Naujojoje g. jau įrengta iškilioji pėsčiųjų perėja, Sudmantų k. Aušros g. – greičio slopinimo kalneliai. Jakų k. Bajorų g. pastatytas ženklas „Ribotas greitis“. Taip pat artimiausiu metu planuojama įrengti greičio slopinimo kalnelius Beržyno g. Radailių k., pastatyti ženklą „Ribotas greitis“ Karališkių g. Žemgrindžių k., o Gindulių k. Liepų g. – ženklą „Stovėti draudžiama“.

„Saugiau tapo ir Vingio g. Gargžduose. Čia eismas intensyvus, net į kelias ugdymo įstaigas eina vaikai, o gatvė būdavo užstatyta automobiliais, tad susidarydavo pavojingų situacijų. Tai išspręsta pastačius automobilių stovėjimą draudžiančius ženklus. O Doviluose, prie darželio, apšviesta perėja, atliktas horizontalus ženklinimas, pastatyti kelio ženklai“, – pavyzdžius vardija Č. Banevičius.

Taip pat Saugaus eismo komisijos posėdžiuose priimami nutarimai dėl sunkiasvorio transporto eismo ribojimo pavasarinio polaidžio metu.

Česlovas Banevičius. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Naujas maršrutas

Klaipėdos rajone siekiama gerinti ir susisiekimą viešuoju transportu. Sendvario seniūnijoje sėkmingai kursuoja 14 autobusas, kurio maršrutas prieš kelis metus buvo pratęstas iki Klipščių „Rimi“ aikštelėje esančios stotelės, taigi gyventojai patogiau gali pasiekti uostamiestį ir grįžti atgal namo.

Būtent to ir siekiama – kad po Klaipėdos rajoną gyventojai galėtų keliauti patogiai, komfortiškai ir saugiai.

Šiemet buvo išspręsta ir susisiekimo su Spengių sodininkų bendrija problema – vasaros pradžioje pradėjo važiuoti naujo 43-iojo maršruto „Naujasis Turgus–SB Spengiai“ per Gručeikius autobusas.

O nuo vasario pradžios pokyčių sulauks Priekulės miesto, Svencelės, Drevernos ir Venckų kaimų gyventojai.

„Sulaukdavome gyventojų prašymų didinti reisų skaičių, taigi nuo vasario 1-osios maršrutu Klaipėda–Priekulė–Venckai autobusai važiuos dažniau ir ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais“, – sako Č. Banevičius.

Ateityje permainų bus dar daugiau. Taryba jau pritarė maršrutų organizavimą pavesti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, nes kitų metų pabaigoje baigiasi sutarties su UAB „Vežeta“ dėl keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Klaipėdos rajono teritorijoje galiojimas.

„Ši įstaiga skelbtų vežėjo parinkimo konkursą, sudarytų eismo tvarkaraščius, prižiūrėtų autobusų stotelių eismo grafikus ir t. t. Be to, visi Klaipėdos rajono maršrutai būtų integruoti į vieningą bilietų sistemą, atsirastų elektroniniai bilietai, o keleiviai galėtų keliauti patogesniais ir naujesniais autobusais. Būtent to ir siekiama – kad po Klaipėdos rajoną gyventojai galėtų keliauti patogiai, komfortiškai ir saugiai“, – tvirtina administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, atlikę korupcijos rizikos analizę Klaipėdos rajono savivaldybėje, konstatavo, kad nepakankamai skaidriai nuomojami socialiniai būstai.

„Savivaldybė neužtikrina pakankamai skaidrumo administruojant ir nuomojant socialinius būstus“, - sakoma ketvirtadienį išplatintame STT pranešime.

Savivaldybei rekomenduota panaikinti teisės į socialinio būsto nuomą įgyvendinimo išimtis, kurių nėra nustatyta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, prašymus registruoti per savivaldybės bendrąją dokumentų valdymo sistemą ir juos nagrinėti vadovaujantis „vieno langelio“ principu.

Taip pat išanalizavę savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo kontrolės sistemą, STT pareigūnai pasiūlė atsisakyti praktikos, kai savivaldybės prekių, paslaugų ar darbų poreikį formuojantis asmuo pats vykdo pirkimą. Be to, pareigūnų manymu, savivaldybėje egzistuoja per didelės galimybės viešuosius pirkimus vykdyti apklausos būdu. Rekomenduojama ir aiškiai apibrėžti savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris sprendžia, kas turi atlikti viešąjį pirkimą, diskreciją.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius sakė, kad reaguodama į STT pastabas savivaldybė keis esamas tvarkas.

„Žinoma, atsižvelgsime į pastabas. Kiek aš darbuojuosi, tokių (atvejų), kad socialinis būstas būtų paskirtas neteisėtai, neteisingai, taip nebuvo, bet į siūlymus, ką reikia patvarkyti, tikrai atsižvelgsime. Visą laiką atsižvelgiame, nes patys kartais nepastebime. Kaip tik nurodžiaus tiems skyriams, kurie turi tai padaryti, kad atsižvelgtų į pastabas ir ištaisytų trūkumus“, - BNS aiškino Č.Banevičius.

Jis nedetalizavo, kad būtent keisis: „Mes juk turime susirinkti, pateiks man pasiūlymus, aš dabar nepasakysiu, kas bus kitaip“.

Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius su Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėju Algirdu Ronkumi apžiūrėjo rajone renovuojamus bei jau baigiamus sutvarkyti objektus – Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrą, Dovilų ir Dituvos pagrindines mokyklas ir Priekulės tiltą per Minijos upę.

Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre klojamos stogo čerpės, darbai vyksta pagal grafiką. Šiuo metu perkami papildomi darbai: paprastojo remonto projekto parengimas, lauko laiptų remonto, vidaus patalpų apdailos bei inžinerinių tinklų remonto rangos darbai.

Dovilų pagrindinėje mokykloje jau baigti statybos ir remonto darbai. Mokyklos direktorius Arūnas Grimalis
aprodė atnaujintas klases, salę, valgyklą. Aikštėje prie pagrindinio įėjimo darbininkai klojo plyteles, – šiems darbams papildomų lėšų skyrė Savivaldybės taryba.

„Džiaugiamės, kad yra iniciatyvių mokyklų vadovų, kurie patys organizuoja darbus“, – sakė Č. Banevičius.

Dituvos pagrindinėje mokykloje rekonstrukcija vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi ir norėtųsi.

„Atidengus senojo pastato perdangos konstrukcijas, paaiškėjo, kad jos yra avarinės būklės, tad būtina sustiprinti sijas. Projekto vadovas jau pateikė projektinius sprendinius perdangos stiprinimo darbams atlikti. Deja, dėl šios priežasties mokytojai ir moksleiviai kol kas negalės grįžti į dvi klases senajame pastate, kaip planavome. Reikės apskaičiuoti nenumatytiems darbams trūkstamas lėšas, kreiptis į Savivaldybės tarybą, kad jos būtų skirtos, ir atlikti nenumatytų darbų pirkimų procedūras“, – apgailestavo Savivaldybės administracijos vadovas.

Taip pat apžiūrėta, kaip vyksta Priekulės tilto per Minijos upę rekonstrukcijos darbai, nors šių statybos darbų užsakovas yra ne Savivaldybė, o VĮ „Klaipėdos regiono keliai“.

„Mums svarbu, kad darbai vyktų sklandžiai ir būtų kuo anksčiau užbaigti. Įsitikinome, kad gyventojams įrengtas pėsčiųjų takas, tad pereiti į kitą upės pusę problemų nekyla. Pamatėme, kad tiltą laikančios gelžbetonio konstrukcijos stipriai pažeistos rūdžių ir tilto remontas buvo būtinas, nes kėlė pavojų“, – teigė Č. Banevičius,
sakydamas, kad Savivaldybės administracijos darbuotojai ir toliau domėsis, kaip vykdomi darbai.

Klaipėdos rajono gyventojai susitaikė su tuo, kad Gargžduose valdiško darbo vietos negausi, jei nesi rajono politiko sūnus, marti ar uošvė. Savivaldybėje ir jos įsteigtose įstaigose pluša ištisos žinomų rajono veikėjų šeimos, giminėms skiriamos net aukštos pareigos.

Sūnūs liko prie tėvų

Tai, jog valdininkų galvose gaji samprata, kad nėra nieko blogo sūnui ar marčiai sukurti šiltą vietelę, byloja kilęs skandalas dėl rajono mero pavaduotojo Kęstučio Cirtauto ir jo sūnaus įmonei skirtų 150 tūkst. litų ES paramos. Rajono vicemeras tuomet viešai pareiškė, kad jis padarys viską, kad tik sūnus turėtų darbo vietą ir neišvažiuotų į užsienį.

Ir Mantvydas Cirtautas tikrai neišvažiavo – jaunuolis dirba savivaldybės Informacijų technologijų skyriaus vyriausiuoju specialistu.

Tame pačiame skyriuje dirba ir kito žinomo rajono vyro atžala. Buvusio rajono administracijos direktoriaus pavaduotojo, o dabar viešosios įstaigos "Gargždų švara" vadovo Rimanto Martinkaus sūnus Saulius.

"Sūnus konkursą į šią vietą laimėjo dar prieš 9 metus. Aš gerokai vėliau atėjau į savivaldybę. Tačiau žinojau, kad gali kilti interesų konfliktas, todėl kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarybą, kad man būtų išaiškinta, ar mano sūnus nebus pavaldus tiesiogiai. Buvo išaiškinta, kad jokio konflikto čia nėra", – paaiškino R.Martinkus.

Nurungė mero sūnėną?

Kita nemažiau garsi giminė rajone yra savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Ligitos Liutikienės šeima.

Šios žavios rajono veikėjos iš posto neišmušė kilęs skandalas dėl konkurso į Klaipėdos rajono savivaldybės sporto centro direktoriaus pareigas, kurias užėmė L.Liutikienės vyras Vaidas Liutikas. Kalbama, kad vyras nurungė net rajono mero Vaclovo Dačkausko sūnėną.

Nors L.Liutikienė turėjo savo parašu suderinti šio centro vadovo pareigybės aprašymą, niekas neįžvelgė interesų konflikto konkurse.

Tačiau vietos žmonės mini ir tą faktą, kad administracijos direktoriaus pavaduotojos dukra taip pat gavo valdišką darbą – Donata Liutikaitė darbuojasi Klaipėdos rajono savivaldybės

J.Lankučio viešosios bibliotekos administracijoje, užsiima organizaciniais reikalais.

Pati L.Liutikienė tikino, kad manymą, jog rajone valdiška duona mintama ištisomis šeimomis, paskatina mažo miestelio sindromas.

"Jei tai būtų Vilniuje, niekas net nepastebėtų. Gargždai – mažas miestelis. Taip, mano vyras laimėjo konkursą, tačiau jis ir buvo vertas. Aš nebuvau komisijoje, tad jokios įtakos tam nedariau. Mano vyras nėra tiesiogiai man pavaldus", – situaciją paaiškino L.Liutikienė.

Tai, kad administracijos direktoriaus pavaduotojos dukra gavo darbą savivaldybės bibliotekos administracijoje, L.Liutikienė aiškino tuo, kad jos dukra atitiko keliamus reikalavimus.

"Ji yra baigusi bakalauro studijas ir mokosi magistrantūroje. O viso labo dirba tik bibliotekoje. Nėra direktorė ar vadovė. Išeitų taip, kad politikų vyrai, dukros, sūnūs turi važiuoti į Airiją, Angliją arba bent į kitą rajoną ieškoti darbo. Kodėl jie negali būti naudingi mūsų rajonui?" – klausė valdininkė.

Dirbo be atlyginimo

Kito rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Buivydo šeima taip pat gyvena iš valdiško atlyginimo.

Valdininko žmona Daiva Buivydienė vadovauja Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrui, kurio steigėjas yra Klaipėdos rajono savivaldybė.

"Ji man nepavaldi, aš ūkio reikalus kuruoju, kultūra ir turizmu užsiima kita pavaduotoja. O jei atvirai, tai man skaudu, kai kiti bado į šeimos narius, kad jie užima pareigas. Mano žmona, prieš 13 metų pradėjusi kurti turizmo ir informacijos centrą, net dvejus metus dirbo be jokio atlygio, iki šiol darbo reikalais važinėja iš savo kišenės mokėdama. O vienuolika metų išdirbo tegaudama pusantro tūkstančio litų algą. Ar tai normalu? Aišku, darbo neturinčiam žmogui tai dideli pinigai", – atsiduso V.Buivydas.

Valdininkas stebėjosi, kad štai savivaldybės kontrolierei politikai neprieštaravo kilstelėti algą iki 4 tūkst. litų.

Dirbs politikės marti

Žvilgtelėjus į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų sąrašą, galima atpažinti ir daugiau giminaičių ir šeimos narių, dirbančių rajono labui.

Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas turi giminių savivaldybėje. Alina Kampienė, užimanti mero referentės pareigas, yra A.Kampo žmona.

Prieš kurį laiką savivaldybės buhalterijai vadovavausi Rimutė Jurgulienė, kuri vėliau perėjo į žemesnes, vedėjos pavaduotojos pareigas, taip paturi giminių. Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoju darbuojasi buhalterės giminaitis – sūnėnas Vaidotas Jasas. O metrikacijos skyriuje dirba R.Jurgulienės marti Raminta Jurgulienė.

O štai neseniai į savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojo kėdę atsisėdo tarybos narės Reginos Kernagienės marti Milda Kernagienė.

Rajono valdžios kuluaruose užvirė pasipiktinimas, kad nors ir laikinai šias pareigas einančiam kandidatui buvo galima iškelti griežtesnius reikalavimus.

O štai kitas tarybos narys Česlovas Tarvydas, kuriam rajono gyventojai turi klausimų dėl jo anūkės, gavusios darbą Gargždų krašto muziejuje, prisipažino, kad jo šeimoje – net du bedarbiai.

"Dukra neturi darbo, lankosi Darbo biržoje. Ir žentas sėdi be darbo. Anūkei aš nepadėjau, ji teisę baigė, nerado darbo, tad nuėjo dirbti į muziejų edukatore. Nėra jau taip paprasta darbą gauti rajone. O ir politikas senelis nepadės", – prisipažino tarybos narys Č.Tarvydas.

Kartu dirba šeimomis

Giminystės ryšiai pastebimi net atokiausiose savivaldybei pavaldžiose įstaigėlėse. Gargždų krašto muziejaus filiale, Agluonėnų etnografinėje sodyboje, filialo vadove dirba Gabija Šutkutė, o pagalbine darbininke čia įdarbinta jos mama Danutė Šutkienė.

Analogiška situacija yra I.Simonaitytės memorialiniame muziejuje, kur filialo vadove dirba Laima Lemežienė, o pagalbiniu darbininku – jos vyras Saulius Lemežis.

"Aš nežinau, kodėl, gal kad vyras šalia kojos būtų?" – juokėsi rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius.

Jis tiesiogiai turi atremti rajono gyventojų badymus pirštu, kad savivaldybėje ir jos įstaigose dirba ištisi giminių klanai.

"Daug kas čia dirbo, kai manęs dar nebuvo. Tik atėjęs į šias pareigas sužinojau, kas kam – vyras, o kas – mama. Ūkio tarnyboje ir buhalterijoje anksčiau iš tiesų dirbo mama ir sūnus. Neseniai susituokė viena darbuotoja iš Bendrojo skyriaus su kito skyriaus darbuotoju. Žinau, kad Architektūros ir urbanistikos skyriuje pavaduotoja dirba Vaidilutė Boreišienė, o jos dukra Agnė Ratkienė dirba savivaldybės ryšių su visuomene skyriuje", – prisiminė Č.Banevičius.

Č.Banevičius suskubo paaiškinti, kad tarybos narės R.Kernagienės marčiai M.Kernagienei nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos.

"Buvo rengta apklausa. Bet, kiek žinau, kandidatuos į kitas, valstybės tarnautojo, pareigas", – įtarimus neigė Č.Banevičius.

Uošvė – ne giminaitė

Gandus, jog ir pats yra susaistytas giminystės ryšiais, Č.Banevičius aiškino juokaudamas, kad tarp pavaldinių neturi giminių.

"Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė yra mano dukros, o ne mano uošvė – priešingai nei kiti kalba. Na taip, Almos vyriausias sūnus vedė mano vyriausią dukrą. Bet ligoninės administracijos ataskaitas ne aš tvirtinu, o rajono taryba. Bet vyriausioji gydytoja man tikrai – ne giminė. Na, kaip ir žmona", – kvatodamas pasiaiškino Č.Banevičius.

Administracijos direktorius prisiminė tik vieną rimtesnį incidentą, kai pasipylė skundai dėl Endriejavo seniūnijoje kilusio skandalo, kai vietos seniūnė užsispyrė įdarbinti savo sūnų.

"Negali taip būti, kad tiesioginis viršininkas būtų giminaitis", – aiškino Č.Banevičius.
Rajono Pirminės sveikatos priežiūros centre taip pat plušama šeimomis. Gargždų PSPC administracijos personalo vadybininke dirba Aurelija Liutkienė, o juristu – jos vyras Algimantas Liutkus.

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius yra vedęs rajono mero sekretorę Vitą Petravičienę.

Buvusio Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Jono Valinčiaus dukra  Sonata Šmatauskienė dirba Kultūros skyriuje.

Tiesa, rajono savivaldybėje dirba trys Rimkai, Č.Banevičiaus teigimu, jie nėra giminės, kaip ir vicemerai Rūta ir Kęstutis Cirtautai, bei ta pačia pavarde įdarbinta Biudžeto ir ekonomikos skyriaus specialistė.

Komentaras
Leonas Barišauskas
STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas

Piktnaudžiavimas tarnyba ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas yra laikomas šiurkščiu pažeidimu, už kurį skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Bijau būti netikslus, bet, mano žiniomis, per visą Valstybės tarnybos įstatymo įgaliojimo nuo 1999 metų laikotarpį nė vienas asmuo šiuo pagrindu nebuvo atleistas iš valstybės tarnybos. Kyla klausimas, ar šios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos neveikia, t.y., jomis nesivadovaujama, arba iš tiesų piktnaudžiavimo bei interesų derinimo konfliktų atvejų valstybės tarnyboje nebuvo? Artimųjų bei giminaičių, o ir šiaip bičiulių įdarbinimas, paaukštinimas pareigose, darbo ar apmokėjimo sąlygų gerinimas, aukštesnės kvalifikacinės klasės suteikimas yra viena korupcijos formų – nepotizmas (tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti). Nepotizmas – didelė problema, kenkianti valstybės tarnybos prestižui, skatinanti visuomenės nepasitikėjimą valdžia bei valstybės tarnyba, nes visuomenėje tokie dalykai yra pastebimi, aptariami ir dažnai savaip vertinami. Nepotizmo daroma žala labai didelė, nes tiek priimant į darbą, tiek darbo metu atsižvelgiama ne į gebėjimus, pasiekimus ar kompetenciją, o į giminystės ar draugystės ryšius. Iš to formuojasi klientelistiniai santykiai, kai vadovas ar kitas asmuo ("patronas") už suteiktas "paslaugas" gali tikėtis kliento ištikimybės ir paramos. Galima manyti, kad viena sąlygų formuotis nepotizmui yra nedarbo problema.

Vėlų trečiadienio vakarą įvyko liūdnas pasekmes galėjusi turėti avarija. Kelyje Dovilai–Jakai automobilis "Peugeot 307" nuvažiavo nuo kelio ir nuskriejo nuo skardžio. Nelaimės priežastis galėjo būti statybininkų užterštas kelias, purvą suskubta valyti tik po nelaimės.

Ant asfalto – čiuožykla

Blaivus, ketverių metų vairavimo patirtį turintis vairuotojas policijos pareigūnams aiškino, kad posūkyje jo automobilį sumėtė ir mašina tapo nevaldoma.

Nelaimė galėjo nutikti dėl dujų trasą tiesusių statybininkų, kurių technika užteršė kelią purvu, todėl asfaltas tapo lyg čiuožykla.

Į panašią situaciją anksčiau šioje vietoje pateko kitas vairuotojas, kurio automobilį sumėtė dėl susidariusių žvyro provėžų ant kelio, tačiau tąsyk nelaimės pavyko išvengti.

"Važiuojant šiuo keliu jautėsi lyg gruodas, purvo provėžos buvo tokios, kad į šonus slidinėjo automobilio galas. Šioje vietoje jau kelis mėnesius yra baisus kelias. Iš greta esančio žvyro karjero statybininkai sunkvežimiais veža žvyrą, kuris pilamas prie buvusio Kiškėnų sąvartyno. Nė karto neteko matyti, kad kelias būtų plaunamas", – tvirtino į Dovilus trečiadienį važiavęs vairuotojas.

Krito ant stogo

23-ejų Vilius, kuris vairavo mamos vardu registruotą "Peugeot 307", su draugu trečiadienio vakarą, apie 22 val., važiavo Klaipėdos link.

Vaikino automobilis ėmė slysti kaip tik toje vietoje, kur įmonės "Amber Grid" užsakymu vyksta darbai. Ši bendrovė yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė.

Mašina išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nulėkė nuo kelio prieš pat atitvaro pradžią.

Skriedamas automobilis vertėsi ir aukštyn ratais tėškėsi į nupjautų krūmų ir medžių krūvą.

Mašina buvo visiškai suknežinta, tačiau ja važiavę du jaunuoliai nenukentėjo.

Įvykio vietoje asfaltas imtas valyti nuo purvo tik vakar prieš pietus.

Kadangi automobilio vairuotojas buvo blaivus, nepadarė jokios žalos kelio sankasai ar augmenijai, tai eismo įvykis policijoje net neregistruotas.

Suskubo plauti

Paaiškėjo, kad kelią užteršę Klaipėdos rajone Dovilų seniūnijos teritorijoje dirbantys karjerų kasėjai jau kartą buvo įspėti, jog imtųsi kelio valymo.

"Net tuomet, kai dujotiekio tiesimo darbus buvo atvykęs apžiūrėti ministras, sakiau vyrams, kad bent kelią nusivalytų", – prisiminė Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius taip pat tikino, kad pasiųs savivaldybės darbuotojus.

"Taip negali būti. Už kelio užteršimą numatoma atsakomybė. Dieną vairuotojas dar gali pamatyti, kad priešais jį purvo ar žvyro pilnas kelias, o jei yra naktis? Juk tai pavojinga", – kalbėjo Č.Banevičius.

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji inspektorė Vida Matulaitytė po pietų nuvyko apžiūrėti purvais nudrabstytą kelio ruožą.

"Matau, kad kelias yra valomas. Nežinau, ar kas nors pranešė, ar to imtasi po nelaimingo atsitikimo, tačiau šiuo metu neturime priekaištų. Tačiau ateityje teks atidžiau pasižiūrėti, ar situacija nepasikartos", – tikino V.Matulaitytė.

Už kelio dangos užteršimą numatoma bauda nuo 200 iki 500 litų.

Benamiams Klaipėdos rajone kuriamas rojus. Jiems už 1,2 mln. litų pastatyti nakvynės namai, kuriuose galės gyventi vos 15 žmonių. Tačiau juos prižiūrės 11 darbuotojų, kurių atlyginimams per metus reikės beveik 300 tūkst. litų.

Priestatas už milijoną

"Ne spaudai pasakyčiau vienaip, bet spaudai reikia sakyti kitaip", – paklaustas, ar racionaliai rajone rūpinamasi benamiais, teištarė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius.

Iki šiol rajone nakvynės namų benamiams nebuvo – jie glausdavosi, kur pakliuvo. Dalis jų vykdavo į Klaipėdos nakvynės namus.

Tačiau jau spalio 1-ąją Gargždų pakraštyje duris atvers pirmieji rajone nakvynės namai. Jie įrengti rekonstravus buvusį garažą ir prie jo pastačius priestatą.

Visas projektas – dokumentų parengimas, statybos, įranga, baldai – kainavo 1 mln. 124 tūkst. litų.

Nors pastatas ir blizga naujumu, tačiau jį mačiusieji kraipė galvas, kodėl už jo statybas reikėjo sumokėti daugiau nei milijoną.

"Aišku, jei tokį pastatą būtumėte statę privačiai, jis tikrai tiek nekainuotų, nes nereikėtų pirkti daugybės privalomų paslaugų, kurios būtinos, kai statybos vyksta už ES pinigus. Jei ES skyrė pinigų, jai pasirodė racionalu, kad už tokią sumą atsirastų pastatas, kuriame gyventų 15 benamių. Jei racionalu ES, vadinasi, tai nėra neracionalu", – samprotavo Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė.

Pastate įrengti penki gyvenamieji kambariai, kuriuose turėtų įsikurti po tris žmones, yra dušai, tualetai, virtuvė, valgomasis, net rūkymo kambarys. Benamiai taip pat galės naudotis skalbimo mašinomis, džiovykle, laisvalaikiui skirta erdve.

Darbuotojams įrengtas budėjimo kambarys, psichologo-psichoterapeuto kabinetas, ūkinės paskirties patalpos.

Visos patalpos ir teritorija nuolat bus stebimos vaizdo kameromis.

Už nieką nemokės

Nors Klaipėdos rajono nakvynės namuose vienu metu galės gyventi ne daugiau nei 15 žmonių, kurie už stogą virš galvos nemokės, jei jų pajamos per mėnesį neviršys 700 litų, benamius prižiūrės 11 darbuotojų.

Skaičiuojama, kad atlyginimams per metus reikės 264 tūkst. litų. Dar reikės pinigų komunaliniams mokesčiams, nes benamiai nemokės ir jų. "Juk tai – ne penkių žvaigždučių viešbutis, kur klientai gali mokėti. Sutikite, kad nei jūs, nei aš nenorėtume gyventi nakvynės namuose", – argumentavo V.Lygnugarienė.

Įvertinus visas investicijas ir išlaidas, vieno benamio išlaikymas mokesčių mokėtojams bent jau pirmaisiais metais kainuos daugiau nei 100 tūkst. litų.

Anot V.Lygnugarienės, 11 darbuotojų nakvynės namuose tik skamba daug, o realybė kita: psichologė, valytoja dirbs po 0,5 etato, darbininkui bus suteikta tik 0,25 etato.

"Daugiausia bus socialinių darbuotojų, kurios dirbs paromis. Kadangi jos – moterys, todėl budės po dvi, nes vienai pasilikti nors ir su 15 žmonių yra nesaugu", – aiškino Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė.

174 vietos – 37 darbuotojai

Klaipėdoje nakvynės namai veikia nuo 1993 m. lapkričio. Šiuo metu juose teikiamos dviejų tipų paslaugos: vienos nakties bei laikinas apgyvendinimas iki pusės metų. Pastarasis paslaugų tipas bus taikomas Klaipėdos rajono nakvynės namuose.

Uostamiestyje po valdišku stogu vienai nakčiai vienu metu gali apsistoti 52 žmonės, o laikino apgyvendinimo paslaugą gauti 122 asmenys.
Nakvynės namai Klaipėdoje yra dviejuose pastatuose skirtingose miesto dalyse.

Nepaisant to, biudžetinėje įstaigoje yra tik 38,5 etato. Nuo kitų metų vasario liks 37 etatai, nes centralizuojama biudžetinių įstaigų buhalterija.

"Gerai Klaipėdos rajone, jei galima pasiekti, kad 15-a benamių rūpintųsi 11 darbuotojų. Mūsų savivaldybė labai skaičiuoja ir tikrai neturime galimybių didinti nei darbuotojų skaičiaus, nei kelti jiems atlyginimų. Kitaip tariant, mes dirbame  minimaliomis sąlygomis – taip, kad darbuotojų darbo valandos, grafikai atitiktų Darbo kodekso reikalavimus", – teigė Klaipėdos nakvynės namų direktorė Alma Kontrimaitė.

Skaičiai atėmė amą

Išgirdęs, kokia Klaipėdos nakvynės namuose apgyvendinimo vietų ir darbuotojų proporcija ir ją palyginęs su situacija Klaipėdos rajone, jos savivaldybės administracijos direktorius Č.Banevičius trumpam neteko amo ir nepratarė nė žodžio.

"Reikia pripažinti, kad pastatyti nakvynės namus kainavo nepigiai, brangus bus ir jų išlaikymas. Tačiau darbuotojų skaičius nėra išpūstas, tiesiog tokie teisės aktai, reglamentuojantys darbo laiką, sąlygas. Kita vertus, dar tikrai verta gerai pasvarstyti, ar tikrai reikia tų 11 darbuotojų, nes, manau, mes sunkiai rasime galimybę mokėti jiems atlyginimus, reikės nuo kažko nukirpti, juk pinigų savaime savivaldybės biudžete neatsiranda", – atgavęs žadą žodžius sunkiai rinko Č.Banevičius.

Jis tikino, jog dėl nakvynės namų atsiradimo Klaipėdos rajone buvo daug svarstyta, diskutuota, ieškota vietos, kur juos statyti, ir pasirinktas geriausias variantas.

"Jei kas nors gali pasiūlyti, kaip mums išsisukti pigiau, esame atviri pasiūlymams. Tačiau esmė ta, kad problema yra, benamių yra, todėl nakvynės namai ir reikalingi, nes tokių žmonių tiesiog nebuvo kur dėti", – dėstė direktorius.

Jis tvirtino, jog pagrindinis nakvynės namų įsteigimo tikslas – padėti socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms grįžti į doros kelią.

"Jei padėsime nors vienam žmogui, tai investicija jau ir bus atsipirkusi. Aišku, galėjome ir nieko nedaryti, bet taip problemų juk neišspręsime", – humaniškai nusiteikęs buvo Č.Banevičius.

Du jau numirė

Nors planuojama, kad Klaipėdos rajono nakvynės namai duris atvers kitą savaitę, kol kas besidominčių apsigyventi valdiškuose namuose yra vos vienas kitas.

"Šiuo metu matyti, kad nakvynės namuose jau gali apsigyventi 3–4 žmonės. Buvo dar du norintys, bet jie, deja, jau iškeliavo anapilin. Manau, jog kol dar nėra šalta ir žmonės randa, kur nakvoti, tol jie pas mus ir nesiverš. Tačiau kai tik orai dar labiau subjurs, tikiu, kad užsipildys visi nakvynės namai", – vylėsi V.Lygnugarienė.

O kaip bus vasarą? Ar nakvynės namai nebus tušti?

"Nežinau, kaip bus, bet kažkaip bus. Jei žmonės bandys kabintis į gyvenimą, dirbs, juk jiems vis tiek kažkur reikės grįžti nusiprausti, pasigaminti valgyti. Todėl manau, kad ir vasarą nakvynės namai bus paklausūs", – tiki Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė.

Ji pabrėžė, jog pagrindinis tikslas, kodėl Klaipėdos rajone bus atidaromi nakvynės namai – siekis, kad benamiai atsistotų ant kojų, juos motyvuoti gyventi kitaip.
"Remiantis kitų miestų patirtimi, į normalų gyvenimą grįžta, dirbti pradeda tik vienas kitas nakvynės namų gyventojų, bet ir tai jau yra pasiekimas", – tvirtino V.Lygnugarienė.

Komentaras
Pranas Norvilas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkas

Aišku, kad Klaipėdos rajono nakvynės namų ir statyba, ir išlaikymas yra brangus, bet mes žiūrime į žmogų. Lietuvoje daug ką darome brangiai, bet tik todėl, kad žmonėms būtų patogiau. Viena išgelbėta gyvybė viską atperka. Turime skaudų atvejį, kai dėl lėšų trūkumo netinkamai suveikė Bendrojo pagalbos centro sistema, ir buvo nužudyta mergina. Jei prarandame žmogų, tai kaina nebeturi jokios reikšmės. Mes turime gelbėti benamius, nes jie – taip pat žmonės. Esame krikščionys ir turime rūpintis savo artimu, nesvarbu, brangu tai ar ne. Aišku, dar analizuosime situaciją. Gal išties darbuotojų nakvynės namuose numatyta per daug, gal iš pradžių nebus daug gyventojų. Tačiau esmė ta, jog nakvynės namai yra reikalingi ir darbuotojų juose turi būti tiek, kiek reikia.