Charlie Pizza | kl.lt

Teismas: „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ skleidė klaidinančias reklamas 1

Teismas: „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ skleidė klaidinančias reklamas 1
Šių metų sausio 29 d. Konkurencijos taryba paskelbė, kad „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ skleistos reklamos, kuriose skelbta apie picoms taikomas iki 66 proc. ir iki 50 proc. nuolaidų akcijas, klaidino vartotojus, nes sudarė sumažintų kainų regimybę. Už Reklamos įstatymo pažeidimus maitinimo tinklus valdančiai bendrovei „Amber Food“ iš viso skirta baudų už 13 488 Eur.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad maksimalią 66 proc. nuolaidą „Charlie pizza“ pasiūlė tik vienai rūšiai iš 39 picų asortimento. Tokia tariama akcija minėtame tinkle truko 9 mėnesius – nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. sausio. „La Crepe“ taip pat daugiau kaip 10 mėnesių (nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo) reklamavo iki 50 proc. tariamas nuolaidas picoms.

Konkurencijos tarybos išvadas patvirtinęs VAAT konstatavo, kad skleistos reklamos neatitiko Reklamos įstatymo reikalavimų, kadangi bendrovė neužtikrino reikšmingo prekių kiekio su maksimalia nuolaida, be to, dėl ilgos šių akcijų taikymo trukmės akcijų kainoms tapus įprastinėmis, reklamose nurodytos tariamos nuolaidos vartotojams sudarė sumažintų kainų regimybę. Taigi, vartotojai negavo naudos (sutaupymo), kurio, atsižvelgdami į reklamų turinį, pagrįstai galėjo tikėtis.

VAAT vertinimu, toks akcijų organizavimas, pratęsiant nuolaidų galiojimo laikotarpį, galėjo supainioti vidutinio vartotojo suvokimą, kad tai yra apskritai akcija, nes jos prarado laikinumo pobūdį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Charlie pizza“ ir „La Crepe“ reklamos klaidino vartotojus: skirtos baudos 1

„Charlie pizza“ ir „La Crepe“ reklamos klaidino vartotojus: skirtos baudos 1
Už Reklamos įstatymo pažeidimus Konkurencijos taryba maitinimo tinklus valdančiai bendrovei „Amber Food“ iš viso skyrė baudų už 13 488 eurus.

Dviem tinklams „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ reklamuojant picas su nuolaidomis iki 66 ir 50 proc., vidutinis vartotojas galėjo tikėtis, kad iš visų parduodamų picų maksimali nuolaida bus taikoma reikšmingam kiekiui šio patiekalo rūšių, tad pasinaudojęs akcijų pasiūlymais jis sutaupys.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad maksimalią 66 proc. nuolaidą „Charlie pizza“ pasiūlė tik vienai rūšiai iš 39 picų asortimento. Tokia tariama akcija minėtame tinkle truko 9 mėnesius - nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. sausio. „La Crepe“ taip pat daugiau kaip 10 mėnesių (nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo) reklamavo iki 50 proc. tariamas nuolaidas picoms.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, kad, itin ilgai ir nepertraukiamai skelbiant akciją su pasiūlymu sutaupyti, mažesnė kaina tampa įprasta, standartine kaina. Tokiu atveju vartotojas yra klaidinamas, nes sudaromas įspūdis, kad jam prekės siūlomos išskirtinai gera - sumažinta - kaina, nors iš tiesų tai įprasta kaina, už kurią prekes galima įsigyti iš esmės bet kada.

„Būtent akcijos laikinumo pobūdis skatina pirkėjus kuo greičiau pasinaudoti pasiūlymais ir jų sukuriama nauda - įsigyti prekių ar paslaugų mažesne kaina, sutaupyti. Tai yra akcijos pasiūlymo esmė, skirianti sumažintą prekės kainą nuo įprastos, standartinės kainos“, - akcentavo Konkurencijos tarybos vadovas.

Jo teigimu, tikėtina, kad, jei vartotojai būtų žinoję, jog maksimali 66 proc. nuolaida tinkle „Charlie pizza“ taikoma tik vienai picai, o abiejuose tinkluose tariamos akcijų kainos iš tiesų yra tiesiog įprastos kainos, jie galbūt būtų pasirinkę kitą maitinimo paslaugas teikiantį ūkio subjektą.

„Verslas turėtų sąžiningai nustatyti prekių ir paslaugų kainas ir neklaidinti vartotojų tariamomis nuolaidų akcijomis, kurių metu taikomos mažesnės kainos iš tiesų yra įprastos kainos“, - sakė Š. Keserauskas.

Už klaidinamas reklamas minėtus tinklus valdančiai bendrovei „Amber Food“ Konkurencijos taryba skyrė 8 688 eurų ir 4 800 eurų baudas.

Nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo bendrovė „Amber Food“ išplatino savo komentarą.

„Bendrovė „Amber Food“ savo kainodara ir reklaminėmis akcijomis niekuomet nesiekė klaidinti savo vartotojų - esame orientuoti ne į trumpalaikę, o ilgalaikę komercinę sėkmę, todėl vartotojų interesai ir pasitenkinimas mūsų paslaugomis yra kertinis bendrovės veiklos principas. Konkurencijos tarybai (KT) esame pateikę visus argumentus, pagrindžiančius, kad minimos akcijos neklaidina vartotojų, tad šis sprendimas mums nesuprantamas, artimiausiu metu skųsime jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat pažymėtina, kad kitos sektoriaus asociacijos bei institucijos, pavyzdžiui, Viešbučių ir restoranų asociacija ar net Valstybinė mokesčių inspekcija, yra linkusios, visų pirma, diskutuoti su rinkos dalyviais, teikiant rekomendacijas ir gerąsias veiklos praktikas. KT šiuo atveju pasirinko naują praktiką rinkoje įvedinėti baudomis“, - rašoma bendrovės komentare.

Jame teigiama, kad minimų nuolaidų komunikacijoje „Amber Food“ informaciją pateikė, atsižvelgdama į KT patvirtintose Rekomendacijose dėl kainų palyginimo reklamose ir KT bylų nagrinėjimo praktikoje suformuotas rekomendacines taisykles.

„Mūsų įsitikinimu, informacija apie nuolaidą picoms neklaidino vartotojų, nes picų rūšių, kurioms restoranuose „Charlie pizza“ buvo taikoma maksimali 66 proc. nuolaida, procentas yra pakankamai didelis - 6,25 proc., jį skaičiuojant nuo 16 nuolaidoje dalyvavusių picų rūšių. „La crepe“ restorane maksimali 50 proc. nuolaida buvo taikoma 2 picų rūšims iš 11 akcijoje dalyvaujančių picų rūšių, o tai sudaro 18,9 proc. Todėl vidutinis vartotojas galėjo priimti pagrįstą ekonominį sprendimą pirkti picas, kurioms buvo taikoma tokios nuolaidos kaina, - vartotojai nebuvo klaidinami. Nuolaidos komunikacijoje buvo aiškiai nurodytas nuolaidos galiojimo laikas, o prieš tai galiojusios reguliarios kainos taikymo laikotarpis buvo žymiai ilgesnis už nuolaidos laikotarpį“, - rašoma bendrovės pranešime.

Bendrovė teigia, kad restoranuose, priešingai nei kai kuriuose kituose sektoriuose, maistas vartotojams yra tiekiamas nepertraukiamai, t. y. nėra baigtinio picų kiekio, kurį suvartojus, reklamos autorius įsipareigotų nebetęsti tokios akcijos.

„Tai reiškia, kad reklamoje pateikiama maksimali nuolaida picoms buvo taikoma ne kokiam nors maksimaliam prekių kiekiui, tačiau atitinkamai prekių rūšiai, kuri pagaminama tik tuomet, kai yra užsakoma konkretaus kliento.

Svarbu tai, kad tokios ilgiau nei 6 mėnesius trunkančios nuolaidų akcijos viešojo maitinimo sektoriuje iki šiol buvo visiškai įprasta praktika. Atsižvelgiant į kaštus, skiriamus tokio pobūdžio nuolaidos reklamavimui, ir į informacijos apie nuolaidą sklaidą, restoranams kaip „Charlie pizza“ skleisti tokio pobūdžio reklamą trumpiau nei 6 mėnesius būtų paprasčiausiai nuostolinga. Tokio pobūdžio nuolaidos, atsižvelgiant į vartotojų pasiekiamumą, tampa efektyvios tik praėjus 3-4 mėnesiams nuo reklamos paskelbimo - vartotojai apie tokias nuolaidas paprastai sužino tik apsilankę restorane“, - teigia įmonė.
Galimybe žengti į Lietuvą domisi įmonės iš 11 šalių

Galimybe žengti į Lietuvą domisi įmonės iš 11 šalių
26 prekės ženklų atstovai iš 11 šalių trečiadienį susirinko Vilniuje įvertinti verslo plėtros galimybių Lietuvoje ir ieškoti potencialių partnerių.

Bendrovės iš JAV, Kanados, Rusijos, Ispanijos ir kitų valstybių atvyko į didžiausią regione franšizavimui skirtą parodą „Franchise Hub Expo 2014“. Tarp renginio dalyvių – tokie garsūs tinklai kaip „Subway“, „Steak‘n‘Shake“, „Esquires Coffee“, „Dairy Queen“. Pastarasis priklauso garsiam investuotojui, milijardieriui Warrenui Buffettui.

Franšizė – tai verslo plėtros modelis, kai įmonė savo padalinį steigia ne tiesiogiai, o patiki tai pasirinktam partneriui. Mainais už tai šiam partneriui leidžiama naudotis žinomu prekės ženklu, produktų receptūromis, verslo procesais ir kitais vertingais verslo elementais. Dažniausiai tokį plėtros modelį taiko viešojo maitinimo tinklai, kavinės, drabužių gamintojai.

„Nors Lietuvoje jau veikia dalis garsiausių pasaulio franšizių, pavyzdžiui, „McDonald‘s“ ar IKEA, tačiau daug žinomų vardų vis dar nėra. Tarp ryškiausių pavyzdžių – kavinės „Starbucks“, restoranai „Burger King“ ir kt. Prekės ženklai neateina į Lietuvos rinką nebūtinai dėl to, kad mes jiems neįdomūs. Tiesiog esame maža šalis ir tam, kad būtume pastebėti, turime įdėti pastangų. Vienas iš šio renginio tikslų – atvežti tarptautinius prekės ženklus į Lietuvą ir paskatinti čia užmegzti verslo kontaktų“, - pasakoja franšizavimo ekspertas, strateginių vadybos konsultacijų bendrovės „Advanced Advice“ direktorius Ilja Malkinas.

Anot jo, prieš renginį atlikta interneto vartotojų apklausa parodė, kad Lietuvoje gyventojai šiuo metu labiausiai pasigenda „Starbucks“ kavinių (30 proc.), greito maisto užkandinių „Burger King“ (19 proc.) ir restoranų „Hard Rock Cafe“ (15 proc.). Ketvirtoje pozicijoje liko spurgomis garsėjantis „Dunkin‘ Donuts“, penktoje – garsaus britų šefo Jamie Oliverio įkurtas restoranų tinklas „Jamie‘s Italian“. Balsavime savo nuomonę išreiškė beveik 7000 žmonių.

Renginyje savo franšizes pristato ne tik užsienio bendrovės, bet ir lietuviško kapitalo įmonės. Tarp dalyvių – drabužių gamintojas „Audimas“, restoranų tinklai „Čili Pica“, „Soya“, „Charlie Pizza“, nekilnojamojo turto brokeriai „Capital Realty“ ir kt.

Renginio metu taip pat vyksta konferencija, kurioje savo patirtimi ir pamokomis apie franšizių kūrimą dalinasi prekės ženklų atstovai ir šios srities ekspertai. Pagrindinį pranešimą Vilniuje pristatė daugiau nei 5000 užkandinių turinčio tinklo „Dairy Queen“ viceprezidentas plėtrai Amiras Kremeras. Šis tinklas, kurio metinė apyvarta viršija 3 mlrd. JAV dolerių, priklauso vieno garsiausių pasaulio investuotojų Warreno Buffeto valdomam investicijų bendrovei „Berkshire Hathaway“.

Paroda ir konferencija „Franchise Hub Expo“ šiemet vyksta trijose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Jos metu besidomintiems teikiama informacija ir konsultacijos įvairiais su franšize susijusiais klausimais. Dalyviai taip pat gali tiesiogiai pabendrauti su beveik 30-ies įvairių prekių ženklų atstovais, ieškančiais vietos partnerių.
Kur pietauti? (dienos pietų meniu) 3

Kur pietauti? (dienos pietų meniu) 3
Restoranas-aludė „Būsi trečias“

(Totorių g. 18)

Ruošiamės savaitgaliui, tad darbo mintys maišosi su artėjančio vakaro ritmais:
Nes jeigu tu ateiti į darbą dėl savo svajonės gali,
Tai mūsų vyrėjos tau pietus gamins visą ryt nuoširdžiai.
Ir jeigu tu eisi į Totorių gatvę išalkęs lyg žvėris,
Pasieksi barą Būsi Trečias ir rasi ten dienos pietus, pietus:

- Šaltibarščiai arba pupelių sriuba;
- Aštrus jautienos troškinys;
- Troškinta veršiena;
- Troškinti kiaulienos šonkauliukai;
- Virta kiaulienos karka;
- Kiaulienos sprandinė kepta orkaitėje;
- Kepta žuvis (menkė);
- Parūkytos dešrelės keptos ant grilio;
- Keptas vištienos ketvirtis;
- Voveraitės su virtomis bulvėmis;
- Bulviniai vėdarai.

Pasiūlymas pietautojams:

Buteliukas (0,33l.) olandiško Amstel alaus
Taurė raudonojo vyno
Puodelis juodos kavos

"Charlie Pizza"

(Charlie pizza dienos pietūs galioja šiuose restoranuose: Antakalnio g. 44; Justiniškių g. 91; Kalvarijų g. 206; Saltoniškių g.. 9 „Panorama“; Vokiečių g. 3; Pilies g. 8)

Akcija prie dienos pietų: perkant dienos pietus, naminė gira (250ml) – 0,99 Lt, juodos kavos puodelis – 1,49 Lt.

Meniu:

Gausus „Americano“ picos ketvirtis su lašiša 8,99 Lt;

Kiaulienos maltinis su pievagrybių įdaru. Patiekiamas su virtomis bulvėmis, morkų ir slyvų salotomis 9,99 Lt;

Vištienos kepsnys su obuoliais. Patiekiamas su virtomis bulvėmis, morkų ir slyvų salotomis 12,99 Lt;
Picerijos lankytojai teko primokėti už grubios padavėjos klaidą 7

Picerijos lankytojai teko primokėti už grubios padavėjos klaidą 7
Rūškani restoranų tinklų padavėjų veidai jau senokai nieko nestebina, bet kai prie jų prisideda dar ir prasta maisto kokybė, pasibuvimas viešojo maitinimo įstaigoje ne tik gadina nuotaiką, bet ir virsta nemaloniu išbandymu skonio receptoriams. „Parodyti nepasitenkinimą nemaloniu aptarnavimu – paprasta. Tai parodo arbatpinigių suma arba jų nebuvimas. Tačiau ką daryti, kai tau patiekiamas akivaizdžiai abejotinos kokybės bei skonio patiekalas?“ – klausia ne kartą didžiausių restoranų tinklų maistu nusivylusi tinklalapio LRT.lt skaitytoja Ana Banelytė.

Į naujienų tinklalapį mergina kreipėsi, kai nebe pirmą kartą susidūrė ne tik su prasta aptarnavimo, bet ir patiekto maisto kokybe. Į UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ piceriją „Charlie Pizza“ su drauge užsukusi Ana liko nemaloniai nustebinta: pirmas nieko gero nežadėjęs ženklas buvo taip arti vienas kito sustatyti staleliai, kad draugės nesuprato – vakarieniauja dviese ar šešiese.

„Jei restoranas siekia kuo didesnio lankytojų skaičiaus, suspausdamas juos į nejaukiai mažas erdves, kyla klausimas, kokia dar kaina jis bando siekti savo tikslų. Paaiškėjo, jog tai – ir maisto kokybės kaina“, – patirtimi dalinasi Ana.

Mergina pasakoja užsisakiusi stebėtinai greitai iškepusią picą. Kaip paaiškėjo vos jos paragavus, pica buvo tiesiog pašildyta: „Galėčiau abejoti savo skonio receptoriais, kurie labai nenoriai priėmė sunkiai it guma kramtomą picos padą su padžiūvusiais jo priedais. Tačiau kai šalia mūsų sėdintys vaikinai pamėgino užsisakyti dideles picas, o jiems buvo atsakyta „didelių neturime“, supratau, kad picerija iš tiesų nebeturi ką pašildyti mikrobangų krosnelėje“.

Kitą nemalonų siurprizą LRT.lt skaitytojai pateikė UAB „Čili Holdings“ restoranų tinklas. „Čili picoje“ Anai buvo patiektas ne tas gėrimas, kurį ji užsisakė, tačiau padavėja tvirtino atnešusi teisingą užsakymą.

„Neilgai trukus padavėja pripažino, jog pateikė ne tą kokteilį ir pasakė, jog suklydo baras, nežinantis, kaip tas kokteilis atrodo. Pasiūlė jį pakeisti, tačiau nusprendžiau nebūti perdėm priekabi, pasilikau prie jau pagaminto. Tačiau kas galėjo pagalvoti, kad būsiu priversta sumokėti užsakyto, brangesnio kokteilio kainą?“ – stebisi pašnekovė.

Gavusi čekį, mergina pastebėjo, jog jame – užsakyto, brangesnio kokteilio kaina, tad bandė aiškintis, kodėl turi mokėti už tai, ko negėrė. „Padavėja atsakė, jog ji kavinėje – nauja ir negali išspręsti problemos, buvo ganėtinai grubi, tarsi pati būčiau kalta dėl jų klaidos ir veltui bandyčiau aiškintis situaciją“, – piktinasi Ana.

Mergina tąkart elektroniniu paštu kreipėsi į restoranų tinklo administraciją. Ši atsiprašė dėl nepatogios situacijos, pakvietė darkart apsilankyti restorane ir pasivaišinti desertu bei gėrimu aptarnavusios padavėjos sąskaita.

Maisto kokybė vis prastėja

Daugiausiai visų vartotojų skundų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) registruoja būtent dėl prastos viešojo maitinimo įstaigų maisto kokybės. Tarnybos specialistus džiugina tik tai, jog kavinės, restoranai patiekia saugius produktus, dėl kurių nekyla rimtų sveikatos sutrikimų protrūkių.

„Per pirmąjį šių metų pusmetį sulaukėme jau beveik 300 vartotojų skundų, patikrinome daugiau nei 4300 viešojo maitinimo įmonių. Nors įmonės susilaukia baudų, kartais jas tenka kuriam laikui uždaryti, tendencijos rodo, kad pažeidimų nemažėja, o patiekalų kokybė yra suprastėjusi. Maistas kavinėse vis dažniau yra šildomas, o ne šviežiai gaminamas“, – konstatuoja VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Anot specialistės, daugiausiai skundų sulaukiama dėl neskanaus, abejotinos kokybės maisto, nešvarių indų. Vartotojai taip pat skundžiasi maiste aptinkantys kirmėlių, plaukų ar kitų nevalgomų priedų.

„Tarnyba pastebėjo, jog problemiškiausi yra kinų restoranai, juose aptinkama daugiausiai higienos pažeidimų. Tačiau pažeidimų pasitaiko ir kitur. Gavome skundą apie tai, jog „Mambo pizza“ lankytojui patiekale teko rasti metalinės puodų šveitimo kempinės gabalėlį“, – komentuoja A. Išarienė.

Patikrinimų metu patiekaluose neretai pasigendama produktų, kurie būna įrašyti meniu. Vietoje įmantrių sūrių ant picų aptinkama sūrio pakaitalų. Pasitaiko atvejų, kai kavinių šaldytuvuose randama produktų su pasibaigusiu vartojimo terminu.

Specialistė skatina vartotojus kuo daugiau klausinėti apie užsakomą patiekalą, o jei patiekto maisto kokybė netenkina, apie tai pakalbėti su padavėju ar administratoriumi.

Aukšta aptarnavimo kultūra – ne Lietuvai

Šįmet VMVT ketina įdiegti naujovę – reitinguoti tikrinamus restoranus, kavines ir užkandines, o reitingų rezultatus skelbti interneto svetainėje. VMVT inspektoriai įmonių veiklą vertins balais, atsižvelgdami į tai, kaip maitintojai paiso higienos ir maisto kokybės reikalavimų.

Tačiau kokybiškesnio ir malonesnio aptarnavimo Lietuvos kavinėse ir restoranuose, anot etiketo žinovo Giedriaus Drukteinio, tikėtis neverta. Pašnekovo manymu, frazė „gauni tiek, kiek sumoki“ yra labai tinkama visapusiškai restoranų tinklų kokybei nusakyti. Anot G. Drukteinio, kiekvienas turėtume suprasti, kad aptarnavimo kokybę daugumoje restoranų stengiamasi užtikrinti labai žemais kaštais. Padavėjai uždirba nedaug, be to, kiekvienas jų supranta, kad tai – laikinas darbas.

„Naivu tikėtis Italijos ar Prancūzijos oficiantų aptarnavimo kokybės. Tose šalyse šio darbo imasi ištisos dinastijos, jiems garbė ir malonumas aptarnauti restorano lankytoją“, – pažymi pašnekovas. Etiketo specialisto teigimu, Lietuvoje taip pat galima rasti gerai nusiteikusių, dar nepavargusių padavėjų. Tačiau tai – išimtys, patvirtinančios taisyklę, kad greičiausiai klientą aptarnaus nepatenkintas savo darbu žmogus

„Apskritai, mes, lietuviai, nesame blogi žmonės ir mokame būti linksmi, tačiau visada jaučiame pagiežą, nepakantumą turtingiems žmonėms. Šie gali ir darbo metu sėdėti restorane, užsisakydami užkandžius ir patiekalus, kurių kainų suma didesnė, nei padavėjo mėnesinis atlyginimas“, – svarsto G. Drukteinis.

DAUGIAU