Pirmadienį iš Junano provincijos sostinės Kunmingo į Guangdžou – svarbų miestą Kinijos pietrytinėje pakrantėje – skridęs orlaivis rėžėsi į kalno šlaitą, o visi jame buvę 132 žmonės žuvo.

Nelaimės priežastis vis dar nėra žinoma.

„Antroji reisu MU5735 skridusio „China Eastern“ orlaivio juodoji dėžė buvo rasta kovo 27 dieną“, – pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.

Lėktuve buvo įrengti du skrydžio savirašiai: pirmas (fiksuojantis skrydžio duomenis) – galinėje keleivių salono dalyje, o antras (įrašantis garsą) – pilotų kabinoje.

Pastarasis buvo surastas trečiadienį ir išsiųstas analizei į Pekiną. Manoma, kad ji užtruks dar keletą dienų.

Antrojoje juodojoje dėžėje kaupiami duomenys apie lėktuvo greitį, skrydžio aukštį, kryptį, pilotų veiksmus, svarbių sistemų funkcionavimą.

Dabar, kai abu savirašiai jau yra surasti, tyrėjai turėtų pradėti aiškintis, kas lėmė, kad lėktuvas per minutę smigo daugiau nei 6 000 metrų.

Šimtai žmonių, įskaitant ugniagesius, gydytojus ir tyrėjus, tebėra tragedijos vietoje ir renka žmonių palaikus bei lėktuvo nuolaužas.

Šeštadienio vakarą Kinijos civilinės aviacijos administracija (CAAC) pranešė, kad visi lėktuve buvę žmonės žuvo ir kad atlikus DNR tyrimus buvo patvirtinta beveik visų jų tapatybė.

Visi 123 keleiviai ir devyni įgulos nariai buvo Kinijos piliečiai.

„Kovo 21-ąją žuvo visi Kinijos „China Eastern“ reisu MU5735 skridę 123 keleiviai ir devyni įgulos nariai“, – per spaudos konferenciją teigė Kinijos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Hu Zhenjiangas. Pasak jo, pagal DNR nustatyta 120 žuvusiųjų tapatybė.

Aviacijos pareigūnai patvirtino aptikę lėktuvo juodąją dėžę, kuri turėtų atskleisti svarbias detales apie šią tyrėjus sugluminusią nelaimę.

Katastrofos metu „Boeing 737-800“ modelio lėktuvas iš 8 000 metrų aukščio staiga ėmė kristi žemyn ir įsirėžė į kalnuotą vietovę. Dideliu spinduliu pasklido jo nuolaužos. Tarnybų teigimu, buvo kelis kartus mėginama susisiekti su orlaivio įgula, tačiau nesėkmingai.

„Kompanija reiškia nuoširdžią užuojautą dėl keleivių ir įgulos narių, žuvusių sudužus lėktuvui“, – sakoma „China Eastern“ dokumente Šanchajaus vertybinių popierių biržai.

Bendrovė nenurodė, kiek žmonių žuvo sudužus jos lėktuvui.

Kinijos pietuose pirmadienį ryšį su skrydžių kontrolieriais prarado ir netrukus į kalną įsirėžė oro bendrovės „China Eastern“ keleivinis lėktuvas su 132 žmonėmis.

Per mažiau nei tris minutes lėktuvas „Boeing 737-800“ krito tūkstančius metrų. Jam įsirėžus į šlaitą kilo didelis gaisras.

Iš Kunmingo į Guangdžou šalies pietuose skridęs lėktuvas pirmadienį po pietų „prarado ryšį virš Udžou“ Guangsi regione, pranešė Kinijos civilinės aviacijos administracija (CAAC).

Lėktuvu skrido 123 keleiviai ir devyni įgulos nariai.

Į katastrofą neįprastai greitai viešai sureagavo prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas). Jis sakė buvęs šokiruotas ir nurodė nedelsiant ištirti katastrofos priežastis.

„China Eastern“ patvirtino, kad sudužus lėktuvui žuvo žmonių, bet tikslaus aukų skaičiaus nenurodė.

„Kompanija reiškia nuoširdžią užuojautą dėl keleivių ir įgulos narių, žuvusių sudužus lėktuvui“, – sakoma „China Eastern“ dokumente Šanchajaus vertybinių popierių biržai.

Katastrofos priežastis „vis dar tiriama“, pridūrė kompanija.

Šimtai ugniagesių buvo išsiųsti į įvykio vietą Tengsiano apygardoje netoli Udžou miesto, pranešė valstybinė žiniasklaida. Padėti gelbėtojams atskubėjo netoliese esančių kaimų gyventojai.

„Visi išėjo į kalnus“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė Tang Minas, laikantis restoranėlį už kelių kilometrų nuo katastrofos vietos.

Dėl lėktuvo sunerimta pirmadienį popiet, kai reisu MU5735 skridęs lėktuvas, kelios minutės po 13 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku pakilęs iš Kunmingo, neatskrido į Guangdžou, pranešė vietos žiniasklaida.

Skrydžių stebėjimo interneto svetainėje „FlightRadar24“ po 14 val. 22 min. nebuvo jokių duomenų apie šį skrydį. Anksčiau paskelbti duomenys rodo, kad lėktuvas per tris minutes iš 8 870 m aukščio nukrito iki 982 m aukščio, o nuo tada informacijos apie skrydį nebėra.

Valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad lėktuvui sudužus „kalnuose kilo gaisras“. Vėliau jis buvo užgesintas.

Vieno kaimo gyventojas vietos naujienų svetainei sakė, kad lėktuvas atsitrenkęs į šlaitą „visiškai subyrėjo“, ir pridūrė matęs ugnies sunaikintų miško plotų.

„China Eastern“ pirmadienį po pietų savo interneto svetainėje paliko tik baltą ir juodą spalvas, atidarė skubios pagalbos telefono liniją.

Kompanijos sausio ataskaitoje nurodyta, kad „China Eastern“ turi 289 „Boeing 737“ serijos lėktuvus, o iš viso – 751 lėktuvą.

CCTV pranešė sužinojęs, kad „China Eastern“ atsargumo dėlei sustabdys visų savo „Boeing 737-800“ eksploatavimą.

„Boeing“ pareiškime nurodė, kad „žino apie pradinius žiniasklaidos pranešimus ir renka daugiau informacijos“.

„Šokas“

Xi Jinpingas paragino dėti „visas pastangas“, kad būtų išgelbėti žmonės ir „kuo greičiau“ nustatyta „šios nelaimės priežastis“, pranešė CCTV.

„Mes šokiruoti žinių apie „China Eastern“ [reisu] MU5735 [skridusio lėktuvo] nelaimę“, – sakė prezidentas ir paragino užtikrinti „absoliutų šio sektoriaus ir žmonių gyvybių saugumą“.

Guangdžou oro uosto atvykimo lentoje informacija apie skrydį matėsi kelias valandas po sudužimo, o darbuotojai su visomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis laikė ženklus, nukreipiančius nevilties apimtus giminaičius į jiems paskirtą atskirą zoną.

Sutemus vis dar buvo labai mažai informacijos apie keleivių tapatybę ar būklę.

Netoli sudužimo vietos gyvenantis vyras pavarde Liu valstybinei Kinijos naujienų agentūrai CNS sakė, kad išgirdęs didelį sprogimą nuvažiavo ten motociklu.

Jis sakė matęs ant žemės nuolaužų, įskaitant lėktuvo sparną, ir ant medžių kabančių drabužių skiaučių.

Aviacijos saugumas Kinijoje pastaraisiais metais buvo pavydėtinas, visoje šalyje buvo pastatyta daug naujų oro uostų, įsteigta naujų oro bendrovių stengiantis atitikti didžiulį pastarųjų kelių dešimtmečių augimą.

2010 metais šalies rytuose esančioje Heilongdziango provincijoje sudužus „Henan Airlines“ lėktuvui žuvo mažiausiai 42 iš 92 jame buvusių žmonių. Galutinis aukų skaičius niekada nebuvo patvirtintas. Tai buvo vėliausia Kinijos komercinio keleivinio lėktuvo katastrofa, pareikalavusi civilių aukų.

Daugiausiai aukų pareikalavusi Kinijos komercinio lėktuvo katastrofa buvo „China Northwest Airlines“ lėktuvo sudužimas 1994-aisiais, kai žuvo visi 160 lėktuve buvusių žmonių.

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), praėjusią savaitę pasiūliusi sumažinti rankinio bagažo, įnešamo į lėktuvo saloną, dydžio standartą, suskubo raminti keliautojus. Agentūra išplatino patikslinimą, jog pateiktas naujas standartas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir atspindi „optimalų“, o ne „maksimalų“ rankinio bagažo dydį. Be to, kaip ir iki šiol, kiekviena aviakompanija yra laisva nustatyti savo ribas rankinio bagažo išmatavimams.

„Keliaujančiam oro transportu šis IATA sprendimas iš esmės yra nereikšmingas, nes kiekvieną kartą keliautojas bet kuriuo atveju turi žiūrėti į oro bendrovės nustatytą maksimalų bagažo dydį. Tad nemanau, kad artimiausiu metu sulauksime kokių nors realių pokyčių, – sakė kelionių agentūros „Makalius.lt“ vadovas Rimvydas Širvinskas. – Į Lietuvą skraidančios pigių bilietų aviakompanijos jau iki šiol turėjo nustačiusios visiškai kitus standartus, nei siūlė IATA: „Wizzair“ nemokamai leidžia su savimi į saloną pasiimti tik gerokai mažesnių išmatavimų bagažą, o „Ryanair“ kaip tik įvedė daugiau laisvės ir pradėjo leisti įsinešti du krepšius.“

R. Širvinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad daugiausia skrydžių iš Lietuvos rengiančios „Ryanair“ ir „Wizzair“ kompanijos nėra IATA asociacijos narės, tačiau netgi IATA priklausančios SAS ar „Lufthansa“ bendrovės iki šiol turėjo nustačiusios didesnį leidžiamą rankinio bagažo dydį, nei rekomenduoja IATA.

„Vargu ar tos oro bendrovės, kurios iki šiol taikė pakankamai lanksčią bagažo politiką, pradės įvedinėti griežtus apribojimus. Todėl kol kas nematau jokio tikslo vartotojui rinktis mažesnius lagaminus. Apskritai, jeigu šiuo metu renkatės naują rankinį bagažą, siūlyčiau žiūrėti konkrečių Jums aktualių oro bendrovių dabartinius reikalavimus. Daugelis jų leidžia įsinešti 55 cm aukščio ir 40 cm pločio lagaminus, o labiau varijuoja maksimalus gylis – tarp 20-25 cm. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiariausia „Ryanair“ aviakompanija leidžia į saloną įsinešti 20 cm gylio lagaminą“, – pridūrė „Makalius.lt“ vadovas.

IATA savo rekomendacijose pasiūlė 5 cm sumažinti rankinio bagažo dabartinį standartinį plotį. Asociacijos teigimu, jeigu visi keleiviai, lipdami į 120 ir daugiau sėdimų vietų turinčius lainerius turėtų siauresnius lagaminus, šie visi tilptų į orlaivyje esančias daiktų dėtuves. Tai, pasak asociacijos atstovų būtų patogu keliaujantiems ir taip pat padėtų paspartinti keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą.

„Vis tik, keliaujantiems nereikėtų nerimauti – jeigu keliaujate su lagaminu, kuris tiko anksčiau, jis bus tinkamas ir toliau, tik išliks ta pati rizika, kad esant pilnam lėktuvui, lagaminui gali pritrūkti vietos viršutinėje dėtuvėje“, - aiškino IATA vyresnysis viceprezidentas Thomas Windmuller.

IATA teigimu, 9 aviakompanijos – Brazilijos „Azul“, Vokietijos „Lufthansa“, „Emirates“, „Avianca“, „Qatar Airways“, „Cathay Pacific Airways“, „China Eastern“, „China Southern“ ir „Caribbean Airlines“ – svarsto galimybes suteikti tam tikrą prioritetą keliaujantiems su siauresniais lagaminais, nors jokių konkrečių sprendimų dar nėra. „Lufthansa“ atstovė spaudai Christina Semmel užsienio žiniasklaidai tepasakė, kad bendrovė „šiuo metu vertina“ IATA pasiūlymą.

Taip pat kol kas nė viena aviakompanija nenumato įvesti pasiūlyto standarto kaip apribojimo rankiniam bagažui, o kai kurios jų netgi pareiškė, kad joms standarto mažinimas nereikalingas, nes naujuose lėktuvuose, pavyzdžiui, „Boeing 737-900“, dėtuvės daiktams yra 48 proc. erdvesnės ir pakankamai gilios, kad laisvai tilptų keliautojams įprastas rankinis bagažas.